Europos vidury

Europos Sąjungos istorija Vilniuje

„Europos vidury / Tarp žvaigždžių, gintarų / Yra tokia šalis“ – apie Lietuvą dainavo grupė „Pikaso“. Ir iš tiesų, geografinį Europos centrą galima rasti mūsų šalyje, vos už 26 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau Lietuva nuo 2004-ųjų yra nebe tik geografinė Europos dalis, bet ir vienos svarbiausių šiame žemyne veikiančių bendrijų – Europos sąjungos – narė. Šis maršrutas kviečia pasivaikščioti po Vilnių ir susipažinti su vietomis, kurios sostinę ir visą Lietuvą sieja su Europos Sąjunga. Kaip cepelinai susiję su referendumu dėl Lietuvos narystės ES? Ar teko naudotis bankomatu, iš kurio buvo išimtas pirmasis euro banknotas Lietuvoje? Įdomu, kas sieja garsųjį sovietų disidentą Andrejų Sacharovą su Lietuva ir Europa? Kur Vilniaus Universitetą galima rasti Briuselyje? Keliaukite maršrutu ir sužinosite visus atsakymus.

Papildoma informacija

  • Asmenims su judėjimo sutrikimais gali būti sudėtinga judėti akmenuotu Pilies g. grindiniu (nuo 4 iki 5 objekto), taip pat pasiekti Naugarduko g. esantį 8 objektą (stati įkalnė); Kino teatras „Pasaka“ taip pat apsuptas siaurų, akmenuoto grindinio gatvelių, galinčių apsunkinti judėjimą
  • Galima lankytis su gyvūnais, neinant į objektų vidų

Maršruto autoriai – Europos Parlamento biuras Lietuvoje. Tie, kurie domisi Europos Sąjungos tematika, nori dalyvauti renginiuose, sekti naujienas, kviečiami prisijungti prie Europos bendruomenės platformos https://esamekartu.eu.

  • Trukmė:

    APIE 2 VAL. 30 MIN.

  • Atstumas:

    APIE 10 KM / APIE 12 TŪKST. ŽINGSNIŲ

Maršruto žemėlapis

Europos namai

Stovite prie pastato, kuriame 2013 metais buvo iškilmingai atidaryti „Europos namai“. Čia įsikūrė du Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos (ES) institucijų padaliniai – Europos Parlamento biuras ir Europos Komisijos atstovybė, bei ES agentūra – Europos lyčių lygybės institutas (EIGE).

„Europos namų“ atidaryme 2013 metais dalyvavo tuometinė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas ir Europos Komisijos Vicepirmininkė Viviane Reding.

Pagrindinis EP biuro ir EK atstovybės Lietuvoje darbas – komunikacija. Įstaigos informuoja Lietuvos gyventojus, žiniasklaidą, interesų grupes apie ES institucijų veiklą, siūlomus teisės aktus ir priimamus sprendimus. EIGE yra viena iš 40 ES agentūrų. Instituto tikslas – skatinti suvokimą apie lyčių lygybę, integruoti lyčių aspektą į ES ir jos šalių politiką bei kovoti su diskriminacija.

„Europos namuose“ taip pat veikia Europos informacijos centras, kuriama teikiama informacija apie ES, platinami leidiniai ir organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, diskusijos aktualiomis ES temomis. Iki pandemijos Informacijos centras kasmet sulaukdavo apie 6000-7000 lankytojų.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 16

I-V 10:00-17:00

(karantino metu dirba nuotoliniu būdu)

2
Pirmojo euro banknoto išėmimas

Netoli Lietuvos banko kažkada buvęs bankomatas žymėjo svarbų istorinį įvykį Lietuvai. 2014 m. gruodžio 31-osios naktį pasitikome ne tik Naujuosius metus, bet ir naująją Lietuvos valiutą – eurą.

Būtent iš šio bankomato šventinę naktį aidint fejerverkams tuometinis LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius išėmė pirmąjį dešimties eurų banknotą. Nyderlandų spaustuvėje išspausdintas istorinį įvykį žymintis banknotas dabar yra įrėmintas ir saugomas Pinigų muziejuje.

Šis bankomatas buvo pasirinktas, nes jis aptarnavo kelis bankus iš karto, tad prie įvykio simboliškai prisidėjo jie visi.

Šventinėje euro įvedimo ceremonijoje taip pat dalyvavo ir pirmuosius lietuviškus eurus išsiėmė Estijos premjeras Taavi Roivasas, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kaip ir litus, taip ir Lietuvoje išleistas eurų monetas ženklina apsišarvavęs raitelis su kalaviju ir skydu – Vytis. Tokių euro monetų su nacionaline puse 2015 metais Lietuvos bankas nukaldino net 370 mln. vienetų.

Lietuvai tapus euro zonos nare, dar pusę metų parduotuvėse kainos buvo rašomos tiek litais, tiek eurais. O kai kas galbūt prisimins ir smagų to laiko atspindį – Lietuvos banko išplatintas plastikines holografines korteles, kurios padėdavo nesunkiai konvertuoti litus į eurus.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 2
3
Valdovų rūmai ir sodas šalia

Teigiama, kad nuo pirmųjų Gediminaičių dinastijos atstovų laikų Valdovų rūmuose rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Tad, nepaisant to, kad rūmai buvo sugriauti XVIII a. pabaigoje, jie pasižymi turtinga istorija, kuri jau nuo Viduramžių yra glaustai susijusi su Europa.

LDK laikais čia buvo užsienio politikos centras, kuriame ir dabar puoselėjami Lietuvos ir Europos valstybių diplomatiniai santykiai. 2013 metais Valdovų rūmuose vyko Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirti renginiai, kuriuose dalyvavo tuometinis Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas ir visų ES šalių vadovai, tame tarpe ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas.

Prieš įsivedant eurą, Valdovų rūmuose vyko ir euro paroda, kurios tikslas buvo supažindinti Lietuvos visuomenę su naująja valiuta.

Šalia Valdovų rūmų esantis sodelis mena moterį, kuri savo veikla kultūriškai ir ekonomiškai priartino Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę prie Europos. Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona italė Bona Sforca, 1528 metais pirmą kartą atvykusi į Vilnių, rado gūdoką viduramžių miestą, o po kelių dešimtmečių paliko renesanso kultūros ir architektūros centrą. Paskui Boną į Lietuvą plūstelėjo italų menininkai, muzikai, gydytojai ir teisininkai, kurie išpopuliarino europietiškas drabužių madas, architektūrą ir politinę kultūrą bei prisidėjo prie tokių svarbių šalies raidai įvykių kaip Antrojo Lietuvos Statuto sudarymas ar Žemutinės pilies perstatymas. Bonos Sforcos paskatintos ekonominės reformos vėliau padėjo LDK įgyvendinti esminę žemės ūkio pertvarką (Valakų reformą), taip pat pritaikyti Europoje jau žinomą trilaukę sėjomainą, iš esmės padidinusią žemės ūkio derlingumą. Visa tai leido valstybei reikšmingai integruotis į Europos ekonomiką. Grūdų prekyba su Europa per Gdansko, Rygos, Karaliaučiaus ir kitus uostus daugeliui dešimtmečių tapo kertiniu LDK ekonomikos varikliu, kuriam trukdydavo tik karai ir protekcionizmas. Valdovų rūmų sodelis primena ir tai, kad Bonos Sforcos dėka Lietuvą pasiekė itališki vaisiai ir daržovės: sodelyje augo kalafiorai, šparaginės pupelės, porai, brokoliai, įvairūs prieskoniai, noko agrastai ir serbentai, o ant valdovų stalo pirmą kartą atsirado šakutės ir glazūruotos lėkštės.

Skaityti toliau

Uždaryti

Katedros a. 4

Rugsėjo 1 d. – gegužės 31 d.

II, III, V, VI 10:00–18:00
IV 10:00–20:00
VII10:00–16:00

Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.

I, II, III, VII 10:00–18:00
IV, V, VI 10:00–20:00

4
A. Mickevičiaus skveras

Lietuva nebūtų galėjusi tapti Europos Sąjungos nare, kol jos nebuvo politiniame Europos žemėlapyje. Adomo Mickevičiaus skveras mena ne tik vieną garsiausių Europos poetų, kuriuo iki šiol didžiuojasi Lietuva, Lenkija ir Baltarusija, bet ir svarbų žingsnį Lietuvos tautinio išsivadavimo link.

1987 m. rugpjūčio 23 d. čia įvyko mitingas, kurio metu buvo pirmą kartą viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas, jo slaptieji protokolai bei jų padariniai Baltijos šalių valstybingumui. Tai buvo pirmoji vieša antisovietinė demonstracija Lietuvoje po 1972 m. Kauno pavasario įvykių. Nepaisant komunistinės valdžios bandymų mitingą sužlugdyti ir šmeižto kampanijos spaudoje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo tądien apsilankė iki trijų tūkstančių žmonių. Mitinge dalyvavo užsienio korespondentai, kuriems į anglų kalbą buvo verčiamos disidentų (Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko, kun. Roberto Grigo ir kt.) kalbos.

Vieta buvo parinkta neatsitiktinai – kilus pavojui, iš skvero galima bėgti į visas keturias puses, tad sugauti dalyvius nebūtų lengva. Vis dėlto Gorbačiovo „perestroikos“ akivaizdoje valdžia nedrįso išvaikyti mitingo ar imtis atvirų represijų. Žinoma, tarybinėje žiniasklaidoje mitingas užsitarnavo tokį epitetą, kaip „Vakarų imperialistų ir buržuazinių nacionalistų darbas siekiant sukiršinti Lietuvos gyventojus“, o vėliau jo organizatoriai neišvengė persekiojimo ir grasinimų. Vis dėlto būtent ši akcija vertinama kaip lūžio taškas, nuo kurio prasidėjo Lietuvos tautinis atgimimas. Jau po metų Vingio parke tą pačią rugpjūčio 23-ią dieną į Sąjūdžio mitingą susirinko net 25 tūkstančiai žmonių, o dar po metų surengtas didelio atgarsio sulaukęs Baltijos kelias.

Skaityti toliau

Uždaryti

Maironio g.
5
Signatarų namai

Šie rūmai žinomi kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes būtent čia 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, o Europos žemėlapyje atsirado nauja valstybė – Lietuvos Respublika. Šis pastatas yra šiuolaikinės Lietuvos gimimo vietos simbolis, tad yra neatsiejamas nuo XX ir XXI amžiaus Lietuvos istorijos.

Pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės akto originalas su signatarų parašais ilgai buvo nerastas, kol 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne jį surado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir dabartinis Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

Skaityti toliau

Uždaryti

Pilies g. 26

II-VI 10:00 – 18:00

6
Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais, matė skirtingus valdovus, politinius režimus ir ideologijas. Per visą gyvavimo laikotarpį universitetas buvo net kelis kartus uždarytas (vieną kartą – beveik devyniasdešimčiai metų), tačiau išliko vienu iš svarbiausių universitetų visoje Vidurio ir Rytų Europoje. VU priklauso Europos universitetų asociacijai, vienijančiai 48 valstybes ir daugiau nei 800 aukštojo mokslo institucijų, kurios bendradarbiauja, tarpusavyje keičiasi gerąja praktika ir skatina mokslo plėtrą.

Nuo 1999 metų Vilniaus universitete yra vykdoma „Erasmus+“ programa, kurios dėka studentai iš Lietuvos turi galimybę pasisemti žinių ir įgūdžių kituose Europos universitetuose, o į Lietuvą atvyksta studentai iš kitų Europos šalių.

VU yra svarbi kultūrinė bei visuomenės švietimo erdvė: 2013 metais universitete vyko Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirti susitikimai, o 2020 metais universiteto istorinėse salėse apsilankė ir pokalbiui su studentais susitiko Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.

Vilniaus universitetas neabejotinai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje ir Europoje – 2006 metų liepos 6-ąją, minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Europos miniatiūrų parke „Mini-Europe“ Briuselyje buvo atidengtas VU senojo architektūrinio ansamblio maketas, kurio gamyba kainavo 250 tūkstančių eurų (trečdalį biudžeto padengė pats „Mini-Europe“ parkas).

Skaityti toliau

Uždaryti

Universiteto g. 3

VU architektūrinį ansamblį savarankiškai gali aplankyti visi norintys. Įėjimas iš Universiteto g. 7

7
Vilniaus Rotušė

Vilniaus Rotušė, esanti miesto širdyje, reprezentuoja organišką sostinės gyvenimą, kuriame susipina praeitis ir ateitis, tradicijos ir naujovės. Čia kasmet vyksta įvairiausi renginiai – nuo viešų parodų ir savivaldybės tarybos posėdžių iki valstybinių švenčių minėjimų ir užsienio delegacijų sutikimų.

Lankantys Rotušę gali pastebėti miestui reikšmingą lentelę, žyminčią 2009 metus – praėjus tūkstantmečiui po pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, Vilnius tapo Europos kultūros sostine. Šios Europos Sąjungos iniciatyvos tikslas yra atskleisti Europos miestų europietiškumą ir visų europiečių bendrumą. Tuo laikotarpiu pradėti organizuoti renginiai „Kultūros naktis“ (iki 2013 m. – „Tebūnie naktis“) ir „Gatvės muzikos diena“ vyksta iki šiol, toliau keldami miesto gyventojų ir Vilniaus lankytojų dvasią. Po trylikos metų titulas vėl sugrį-ta į Lietuvą – 2022-ųjų Europos kultūros sostine paskelbtas Kaunas.

Rotušę yra aplankę ir žinomiausi pasaulio valstybių lyderiai: 2002 metais JAV prezidentas Džordžas Bušas (vienintelis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas) Rotušės aikštėje susirinkusius žmones pasveikino su gautu pakvietimu Lietuvai prisijungti prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (angl. NATO). 2006-aisiais Lietuvoje taip pat svečiavosi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II kartu su savo vyru, Edinburgo hercogu princu Filipu.

Skaityti toliau

Uždaryti

Didžioji g. 31

Patekti su vežimėliu galima iš kitos pusės (įejimas per restoraną), skambinti +37067582655, kad padėtų įvažiuoti. Viduje įrengtas liftas neįgaliesiems

I-V 11:00-19:00

VI  10:00-17:00

8
Europos Komisijos Delegacija

Jei esate patyrę ėjikai ir nebijote didesnių atstumų, aplankykite ir pirmąjį Europos Komisijos delegacijos pastatą bei Europos Parlamento informacijos biuro buveinę. Jei nenorite nukrypti toli nuo pagrindinio maršruto, susipažinkite su informacija virtualiai ir keliaukite toliau Vokiečių gatve.

Iškovojusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Lietuva jau netrukus (1995 m.) pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą. Derybos dėl narystės prasidėjo 2000 metais, o 2004 m. gegužės 1 d. mūsų šalis tapo Europos Sąjungos nare.

Kad padėtų Lietuvai pasirengti narystei, 1996 metais Vilniuje, Rūdninkų g. 18 esančiame name, Europos Komisija įkūrė savo delegaciją Lietuvoje, kuriai tuo metu vadovavo danas Henrikas Ernstas Šmygeliovas (Henrik Ernst Schmiegelow). Delegacijoje tuo metu dirbo daugiau nei 10 žmonių, bet jau po poros metų, ruošiantis deryboms dėl narystės ir augant darbuotojų skaičiui, EK Delegacija persikėlė į naujas patalpas Naugarduko g. 10. Tuometinio ambasadoriaus Henriko Šmygeliovo rezidencija įsikūrė ten pat, antrame aukšte.

Už asmenines pastangas plėtoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijų santykius bei pagalbą Lietuvai integruotis į Europos Sąjungą Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo H. Šmygeliovą Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

Ambasadoriui išsikėlus iš Lietuvos, 2003 m. rezidencijos vietoje buvo įkurtas Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje. 2004 m., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Europos Komisijos delegacija Lietuvoje tapo Europos Komisijos Atstovybe Lietuvoje.

Skaityti toliau

Uždaryti

Naugarduko g. 10
9
VU TSPMI

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykinių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) yra įsikūręs Europos studijų centras, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai apie Europos Sąjungą (ES) ir Europos valstybes. Čia vyksta įvairūs renginiai, susiję su ES ir tarptautine politika, lankosi akademikai, ekspertai, žinomi politikai ir kiti garbingi svečiai, o tarp Lietuvos diplomatų nemažai baigusių būtent šią švietimo įstaigą. Tiems, kas domisi ES politiniais ir ekonominiais procesais, institutas siūlo galimybę rinktis Europos studijų magistro programą.

Skaityti toliau

Uždaryti

Vokiečių g. 10
10
Kino teatras „Pasaka“

Dviejų gatvių sankirtoje įsikūrusi „Pasaka“ – vienintelis Vilniaus senamiestyje esantis kino teatras. Jo įėjimą puošia ir kiekvieną praeivį pasitinka groteskiškai nutapyti „Alisos Stebuklų šalyje“ personažai. Nedidelis, bet ypatinga senamiesčio atmosfera pulsuojantis kino teatras itin mėgstamas kino gurmanų bei visų norinčių pažinti art-house ir europietišką kiną.

„Pasakos“ kino teatras priklauso prestižinei asociacijai „Europa Cinemas“, kuri vienija Europos ir pasaulio nekomercinius kino teatrus. Į kokybišką kiną orientuotas kino teatras aktyviai dalyvauja formuojant ateities Europos kinematografijos viziją bei supažindina žiūrovus su europietiškais filmais, kurių „Pasakos“ repertuare yra ne mažiau kaip 35 proc.

Kino teatras „Pasaka“ taip pat yra ilgametis nemokamų LUX kino apdovanojimo seansų partneris. Pagal lotynišką žodį „lux“ (lietuviškai – šviesa) pavadintas Europos Parlamento įsteigtas apdovanojimas yra skirtas pagerbti europietiškas vertybes ir Europos kultūrinę įvairovę gvildenančius filmus. Nuo 2020 m. Europos žiūrovai turi galimybę internetu balsuoti už mėgstamiausią filmą ir kartu su Europos Parlamento nariais iš trijų finalininkų išrinkti LUX apdovanojimo nugalėtoją.

Skaityti toliau

Uždaryti

Šv. Ignoto g. 4
11
Namas, kuriame apsistojo A. Sacharovas

Tauro gatvėje 10 esantis namas yra tapęs neeiliniu istorijos „dalyviu“. 1975 metais jame buvo apsistojęs disidentas Andrejus Sacharovas. Šis žymus Sovietų Sąjungos fizikas, dalyvavęs kuriant atominius ir vandenilinius ginklus, vėliau suvokė moralines ir politines savo darbų pasekmes ir branduolinio ginklo grėsmes žmonijai. Likusį gyvenimą Sacharovas paskyrė žmogaus teisių, politinių kalinių ir sovietinės valdžios represuotų žmonių gynimui, todėl buvo nuolat valdžios sekamas ir prižiūrimas.

1975 metais A. Sacharovas atvyko į Vilnių norėdamas dalyvauti artimo draugo Sergejaus Kovaliovo, sulaikyto už Lietuvos disidentų palaikymą, teismo posėdyje. Jis apsistojo bute, kuriame gyveno Eitanas Finkelšteinas, vos po metų tapęs vienu iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų. Kaip tik tomis dienomis A. Sacharovui turėjo būti įteikta Nobelio taikos premija, tačiau jam buvo uždrausta vykti į užsienį, todėl premiją Osle atsiėmė jo žmona, taip pat žinoma disidentė Jelena Bonner.

Pripažindamas reikšmingą A. Sacharovo vaidmenį pokyčiuose, kurie paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą, 1988 metais Europos Parlamentas įsteigė jo vardo apdovanojimą už veiklą ginant žmogaus teises ir žodžio laisvę. Tarp premijos laureatų yra Baltarusijos demokratinė opozicija, ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas, Arabų pavasario aktyvistai, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“, Nelsonas Mandela ir daugybė kitų žmogaus teisių gynėjų.

Lietuvoje A. Sacharovas pirmą kartą pagerbtas 1991 metais, kai jo vardu pavadinta Vilniuje prie Spaudos rūmų esanti aikštė. 2003 metais jam skirtas Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinas. 2011 metais A. Sacharovo aikštėje atidengtas paminklas – granito skulptūrinis suolelis.

Skaityti toliau

Uždaryti

Tauro g. 10
12
Buvusio Europos komiteto pastatas

1998 m. gegužės mėnesį šiame pastate pradėjo dirbti Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jo pagrindinis tikslas buvo koordinuoti šalies stojimą į Europos Sąjungą. Europos Komitetui vadovavo ir Vyriausiuoju Lietuvos derybininkų dėl narystės ES buvo dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Vienas iš pagrindinių komiteto darbų buvo koordinuoti visų galiojančių ES teisės aktų (vadinamojo acquis communautaire) perkėlimą į Lietuvos teisę. Ar didelis yra tas acquis communautaire? Kai kurie šaltiniai sako, kad ES teisės aktų bazę sudaro apie 80 000 įvairių teisės aktų. Kiti skaičiuoja puslapius ir mini 170 000 puslapių apimtis. Kalbama, kad kai kuriomis dienomis, kai darbuotojai buvo priversti likti darbe ilgesnį laiką, P. Auštrevičius juos vaišindavo neseniai atsidariusiame „McDonalds“ restorane pirktais pyragėliais.

 

Europos Komitetas buvo atsakingas ne tik už derybas ir teisės aktų perkėlimo koordinavimą, bet ir už visuomenės informavimą apie narystę Europos Sąjungoje bei referendumo dėl stojimo į ES informacinę kampaniją. Prieš referendumą dėl stojimo į ES po Lietuvą keliavo informacinis autobusiukas, kurio darbuotojai organizuodavo susitikimus ir diskusijas regionuose ir stengėsi atsakyti į žmonių klausimus ir nuogąstavimus. Jei norite sužinoti, ką bendro turi cepelinai ir referendumas, spauskite čia.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 56
13
LR Seimas

Lietuvos Respublikos Seimas – demokratiškai renkamas tautos atstovų parlamentas – yra aktyvus ir neatsiejamas visų svarbiausių šalies įvykių dalyvis arba iniciatorius. Būtent čia 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo aktas, paskelbęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Čia 1991 metais minios žmonių susirinkto ginti ir apgynė šalies nepriklausomybę. Būtent čia priimami visi Lietuvos teisės aktai ir ratifikuojamos tarptautinės sutartys.

2003 m. pasirašius Lietuvos stojimo į ES sutartį, Lietuvoje įvyko visuotinis referendumas dėl stojimo į ES. Jame dalyvavo daugiau kaip 63 proc. visų rinkėjų, o už narystę ES pasisakė 91,07 proc. balsavusiųjų.

Referendumo metu Seime veikė žiniasklaidos informacijos centras, o paaiškėjus jo rezultatams, čia vyko iškilminga šventė, kur šventinį tortą pjaustė ir dalino tuometiniai šalies vadovai Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Paaiškėjus referendumo rezultatams LR Seimas gavo mandatą ratifikuoti stojimo į ES sutartį ir 2004 m. gegužės 1 dieną Lietuva, kartu su dar devyniomis valstybėmis, tapo visateise ES nare.

Priimant teisės aktus LR Seimas aktyviai palaiko ryšius su Europos Parlamentu. Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose lankosi Užsienio reikalų ir kiti ministrai, kurie įvairiais klausimais derina Lietuvos poziciją ir ją vėliau pristato Europos Sąjungos Taryboje.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 53

Lankomas susitarus iš anksto (informacija lankytojų centro svetainėje)

14
Europos aikštė

Šitas maršruto objektas yra kiek nutolęs, tad tie, kas pavargo vaikščioti, jį gali aplankyti virtualiai.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Vilniuje netrūko iškilmingų renginių ir naujovių. Simboliškai tą dieną buvo atidaryta Europos aikštė ir Europos verslo centras. Šventė tęsėsi ir gretimai esančiame to paties pavadinimo prekybos ir laisvalaikio centre „Europa“ – čia skambėjo gyva muzika, lankytojams buvo dalinamos dovanos, vyko madų šou.

Dešiniajame Neries krante stūksanti „Europa“ – aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse. Ilgainiui po „Europos“ atidarymo Konstitucijos prospekte iškilo dar daugiau modernių pastatų, formuojančių urbanistinę kalvą, tapusią naujojo Vilniaus miesto centro šerdimi. Įdomu tai, kad dar vienas pastatas, kuriam 2004 m. buvo suteiktas Europos vardas, yra Briuselyje. Tai Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos būstinė, kurioje rengiami ES aukščiausiojo lygio susitikimai ir ministrų posėdžiai.

Skaityti toliau

Uždaryti

Konstitucijos pr. 7A
15

Maršruto žemėlapis

Europos namai

Stovite prie pastato, kuriame 2013 metais buvo iškilmingai atidaryti „Europos namai“. Čia įsikūrė du Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos (ES) institucijų padaliniai – Europos Parlamento biuras ir Europos Komisijos atstovybė, bei ES agentūra – Europos lyčių lygybės institutas (EIGE).

„Europos namų“ atidaryme 2013 metais dalyvavo tuometinė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas ir Europos Komisijos Vicepirmininkė Viviane Reding.

Pagrindinis EP biuro ir EK atstovybės Lietuvoje darbas – komunikacija. Įstaigos informuoja Lietuvos gyventojus, žiniasklaidą, interesų grupes apie ES institucijų veiklą, siūlomus teisės aktus ir priimamus sprendimus. EIGE yra viena iš 40 ES agentūrų. Instituto tikslas – skatinti suvokimą apie lyčių lygybę, integruoti lyčių aspektą į ES ir jos šalių politiką bei kovoti su diskriminacija.

„Europos namuose“ taip pat veikia Europos informacijos centras, kuriama teikiama informacija apie ES, platinami leidiniai ir organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, diskusijos aktualiomis ES temomis. Iki pandemijos Informacijos centras kasmet sulaukdavo apie 6000-7000 lankytojų.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 16

I-V 10:00-17:00

(karantino metu dirba nuotoliniu būdu)

Pirmojo euro banknoto išėmimas

Netoli Lietuvos banko kažkada buvęs bankomatas žymėjo svarbų istorinį įvykį Lietuvai. 2014 m. gruodžio 31-osios naktį pasitikome ne tik Naujuosius metus, bet ir naująją Lietuvos valiutą – eurą.

Būtent iš šio bankomato šventinę naktį aidint fejerverkams tuometinis LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius išėmė pirmąjį dešimties eurų banknotą. Nyderlandų spaustuvėje išspausdintas istorinį įvykį žymintis banknotas dabar yra įrėmintas ir saugomas Pinigų muziejuje.

Šis bankomatas buvo pasirinktas, nes jis aptarnavo kelis bankus iš karto, tad prie įvykio simboliškai prisidėjo jie visi.

Šventinėje euro įvedimo ceremonijoje taip pat dalyvavo ir pirmuosius lietuviškus eurus išsiėmė Estijos premjeras Taavi Roivasas, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kaip ir litus, taip ir Lietuvoje išleistas eurų monetas ženklina apsišarvavęs raitelis su kalaviju ir skydu – Vytis. Tokių euro monetų su nacionaline puse 2015 metais Lietuvos bankas nukaldino net 370 mln. vienetų.

Lietuvai tapus euro zonos nare, dar pusę metų parduotuvėse kainos buvo rašomos tiek litais, tiek eurais. O kai kas galbūt prisimins ir smagų to laiko atspindį – Lietuvos banko išplatintas plastikines holografines korteles, kurios padėdavo nesunkiai konvertuoti litus į eurus.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 2
Valdovų rūmai ir sodas šalia

Teigiama, kad nuo pirmųjų Gediminaičių dinastijos atstovų laikų Valdovų rūmuose rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Tad, nepaisant to, kad rūmai buvo sugriauti XVIII a. pabaigoje, jie pasižymi turtinga istorija, kuri jau nuo Viduramžių yra glaustai susijusi su Europa.

LDK laikais čia buvo užsienio politikos centras, kuriame ir dabar puoselėjami Lietuvos ir Europos valstybių diplomatiniai santykiai. 2013 metais Valdovų rūmuose vyko Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirti renginiai, kuriuose dalyvavo tuometinis Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas ir visų ES šalių vadovai, tame tarpe ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas.

Prieš įsivedant eurą, Valdovų rūmuose vyko ir euro paroda, kurios tikslas buvo supažindinti Lietuvos visuomenę su naująja valiuta.

Šalia Valdovų rūmų esantis sodelis mena moterį, kuri savo veikla kultūriškai ir ekonomiškai priartino Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę prie Europos. Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona italė Bona Sforca, 1528 metais pirmą kartą atvykusi į Vilnių, rado gūdoką viduramžių miestą, o po kelių dešimtmečių paliko renesanso kultūros ir architektūros centrą. Paskui Boną į Lietuvą plūstelėjo italų menininkai, muzikai, gydytojai ir teisininkai, kurie išpopuliarino europietiškas drabužių madas, architektūrą ir politinę kultūrą bei prisidėjo prie tokių svarbių šalies raidai įvykių kaip Antrojo Lietuvos Statuto sudarymas ar Žemutinės pilies perstatymas. Bonos Sforcos paskatintos ekonominės reformos vėliau padėjo LDK įgyvendinti esminę žemės ūkio pertvarką (Valakų reformą), taip pat pritaikyti Europoje jau žinomą trilaukę sėjomainą, iš esmės padidinusią žemės ūkio derlingumą. Visa tai leido valstybei reikšmingai integruotis į Europos ekonomiką. Grūdų prekyba su Europa per Gdansko, Rygos, Karaliaučiaus ir kitus uostus daugeliui dešimtmečių tapo kertiniu LDK ekonomikos varikliu, kuriam trukdydavo tik karai ir protekcionizmas. Valdovų rūmų sodelis primena ir tai, kad Bonos Sforcos dėka Lietuvą pasiekė itališki vaisiai ir daržovės: sodelyje augo kalafiorai, šparaginės pupelės, porai, brokoliai, įvairūs prieskoniai, noko agrastai ir serbentai, o ant valdovų stalo pirmą kartą atsirado šakutės ir glazūruotos lėkštės.

Skaityti toliau

Uždaryti

Katedros a. 4

Rugsėjo 1 d. – gegužės 31 d.

II, III, V, VI 10:00–18:00
IV 10:00–20:00
VII10:00–16:00

Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.

I, II, III, VII 10:00–18:00
IV, V, VI 10:00–20:00

A. Mickevičiaus skveras

Lietuva nebūtų galėjusi tapti Europos Sąjungos nare, kol jos nebuvo politiniame Europos žemėlapyje. Adomo Mickevičiaus skveras mena ne tik vieną garsiausių Europos poetų, kuriuo iki šiol didžiuojasi Lietuva, Lenkija ir Baltarusija, bet ir svarbų žingsnį Lietuvos tautinio išsivadavimo link.

1987 m. rugpjūčio 23 d. čia įvyko mitingas, kurio metu buvo pirmą kartą viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas, jo slaptieji protokolai bei jų padariniai Baltijos šalių valstybingumui. Tai buvo pirmoji vieša antisovietinė demonstracija Lietuvoje po 1972 m. Kauno pavasario įvykių. Nepaisant komunistinės valdžios bandymų mitingą sužlugdyti ir šmeižto kampanijos spaudoje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo tądien apsilankė iki trijų tūkstančių žmonių. Mitinge dalyvavo užsienio korespondentai, kuriems į anglų kalbą buvo verčiamos disidentų (Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko, kun. Roberto Grigo ir kt.) kalbos.

Vieta buvo parinkta neatsitiktinai – kilus pavojui, iš skvero galima bėgti į visas keturias puses, tad sugauti dalyvius nebūtų lengva. Vis dėlto Gorbačiovo „perestroikos“ akivaizdoje valdžia nedrįso išvaikyti mitingo ar imtis atvirų represijų. Žinoma, tarybinėje žiniasklaidoje mitingas užsitarnavo tokį epitetą, kaip „Vakarų imperialistų ir buržuazinių nacionalistų darbas siekiant sukiršinti Lietuvos gyventojus“, o vėliau jo organizatoriai neišvengė persekiojimo ir grasinimų. Vis dėlto būtent ši akcija vertinama kaip lūžio taškas, nuo kurio prasidėjo Lietuvos tautinis atgimimas. Jau po metų Vingio parke tą pačią rugpjūčio 23-ią dieną į Sąjūdžio mitingą susirinko net 25 tūkstančiai žmonių, o dar po metų surengtas didelio atgarsio sulaukęs Baltijos kelias.

Skaityti toliau

Uždaryti

Maironio g.
Signatarų namai

Šie rūmai žinomi kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes būtent čia 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, o Europos žemėlapyje atsirado nauja valstybė – Lietuvos Respublika. Šis pastatas yra šiuolaikinės Lietuvos gimimo vietos simbolis, tad yra neatsiejamas nuo XX ir XXI amžiaus Lietuvos istorijos.

Pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės akto originalas su signatarų parašais ilgai buvo nerastas, kol 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne jį surado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir dabartinis Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

Skaityti toliau

Uždaryti

Pilies g. 26

II-VI 10:00 – 18:00

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais, matė skirtingus valdovus, politinius režimus ir ideologijas. Per visą gyvavimo laikotarpį universitetas buvo net kelis kartus uždarytas (vieną kartą – beveik devyniasdešimčiai metų), tačiau išliko vienu iš svarbiausių universitetų visoje Vidurio ir Rytų Europoje. VU priklauso Europos universitetų asociacijai, vienijančiai 48 valstybes ir daugiau nei 800 aukštojo mokslo institucijų, kurios bendradarbiauja, tarpusavyje keičiasi gerąja praktika ir skatina mokslo plėtrą.

Nuo 1999 metų Vilniaus universitete yra vykdoma „Erasmus+“ programa, kurios dėka studentai iš Lietuvos turi galimybę pasisemti žinių ir įgūdžių kituose Europos universitetuose, o į Lietuvą atvyksta studentai iš kitų Europos šalių.

VU yra svarbi kultūrinė bei visuomenės švietimo erdvė: 2013 metais universitete vyko Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirti susitikimai, o 2020 metais universiteto istorinėse salėse apsilankė ir pokalbiui su studentais susitiko Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.

Vilniaus universitetas neabejotinai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje ir Europoje – 2006 metų liepos 6-ąją, minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Europos miniatiūrų parke „Mini-Europe“ Briuselyje buvo atidengtas VU senojo architektūrinio ansamblio maketas, kurio gamyba kainavo 250 tūkstančių eurų (trečdalį biudžeto padengė pats „Mini-Europe“ parkas).

Skaityti toliau

Uždaryti

Universiteto g. 3

VU architektūrinį ansamblį savarankiškai gali aplankyti visi norintys. Įėjimas iš Universiteto g. 7

Vilniaus Rotušė

Vilniaus Rotušė, esanti miesto širdyje, reprezentuoja organišką sostinės gyvenimą, kuriame susipina praeitis ir ateitis, tradicijos ir naujovės. Čia kasmet vyksta įvairiausi renginiai – nuo viešų parodų ir savivaldybės tarybos posėdžių iki valstybinių švenčių minėjimų ir užsienio delegacijų sutikimų.

Lankantys Rotušę gali pastebėti miestui reikšmingą lentelę, žyminčią 2009 metus – praėjus tūkstantmečiui po pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, Vilnius tapo Europos kultūros sostine. Šios Europos Sąjungos iniciatyvos tikslas yra atskleisti Europos miestų europietiškumą ir visų europiečių bendrumą. Tuo laikotarpiu pradėti organizuoti renginiai „Kultūros naktis“ (iki 2013 m. – „Tebūnie naktis“) ir „Gatvės muzikos diena“ vyksta iki šiol, toliau keldami miesto gyventojų ir Vilniaus lankytojų dvasią. Po trylikos metų titulas vėl sugrį-ta į Lietuvą – 2022-ųjų Europos kultūros sostine paskelbtas Kaunas.

Rotušę yra aplankę ir žinomiausi pasaulio valstybių lyderiai: 2002 metais JAV prezidentas Džordžas Bušas (vienintelis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas) Rotušės aikštėje susirinkusius žmones pasveikino su gautu pakvietimu Lietuvai prisijungti prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (angl. NATO). 2006-aisiais Lietuvoje taip pat svečiavosi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II kartu su savo vyru, Edinburgo hercogu princu Filipu.

Skaityti toliau

Uždaryti

Didžioji g. 31

Patekti su vežimėliu galima iš kitos pusės (įejimas per restoraną), skambinti +37067582655, kad padėtų įvažiuoti. Viduje įrengtas liftas neįgaliesiems

I-V 11:00-19:00

VI  10:00-17:00

Europos Komisijos Delegacija

Jei esate patyrę ėjikai ir nebijote didesnių atstumų, aplankykite ir pirmąjį Europos Komisijos delegacijos pastatą bei Europos Parlamento informacijos biuro buveinę. Jei nenorite nukrypti toli nuo pagrindinio maršruto, susipažinkite su informacija virtualiai ir keliaukite toliau Vokiečių gatve.

Iškovojusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Lietuva jau netrukus (1995 m.) pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą. Derybos dėl narystės prasidėjo 2000 metais, o 2004 m. gegužės 1 d. mūsų šalis tapo Europos Sąjungos nare.

Kad padėtų Lietuvai pasirengti narystei, 1996 metais Vilniuje, Rūdninkų g. 18 esančiame name, Europos Komisija įkūrė savo delegaciją Lietuvoje, kuriai tuo metu vadovavo danas Henrikas Ernstas Šmygeliovas (Henrik Ernst Schmiegelow). Delegacijoje tuo metu dirbo daugiau nei 10 žmonių, bet jau po poros metų, ruošiantis deryboms dėl narystės ir augant darbuotojų skaičiui, EK Delegacija persikėlė į naujas patalpas Naugarduko g. 10. Tuometinio ambasadoriaus Henriko Šmygeliovo rezidencija įsikūrė ten pat, antrame aukšte.

Už asmenines pastangas plėtoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijų santykius bei pagalbą Lietuvai integruotis į Europos Sąjungą Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo H. Šmygeliovą Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

Ambasadoriui išsikėlus iš Lietuvos, 2003 m. rezidencijos vietoje buvo įkurtas Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje. 2004 m., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Europos Komisijos delegacija Lietuvoje tapo Europos Komisijos Atstovybe Lietuvoje.

Skaityti toliau

Uždaryti

Naugarduko g. 10
VU TSPMI

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykinių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) yra įsikūręs Europos studijų centras, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai apie Europos Sąjungą (ES) ir Europos valstybes. Čia vyksta įvairūs renginiai, susiję su ES ir tarptautine politika, lankosi akademikai, ekspertai, žinomi politikai ir kiti garbingi svečiai, o tarp Lietuvos diplomatų nemažai baigusių būtent šią švietimo įstaigą. Tiems, kas domisi ES politiniais ir ekonominiais procesais, institutas siūlo galimybę rinktis Europos studijų magistro programą.

Skaityti toliau

Uždaryti

Vokiečių g. 10
Kino teatras „Pasaka“

Dviejų gatvių sankirtoje įsikūrusi „Pasaka“ – vienintelis Vilniaus senamiestyje esantis kino teatras. Jo įėjimą puošia ir kiekvieną praeivį pasitinka groteskiškai nutapyti „Alisos Stebuklų šalyje“ personažai. Nedidelis, bet ypatinga senamiesčio atmosfera pulsuojantis kino teatras itin mėgstamas kino gurmanų bei visų norinčių pažinti art-house ir europietišką kiną.

„Pasakos“ kino teatras priklauso prestižinei asociacijai „Europa Cinemas“, kuri vienija Europos ir pasaulio nekomercinius kino teatrus. Į kokybišką kiną orientuotas kino teatras aktyviai dalyvauja formuojant ateities Europos kinematografijos viziją bei supažindina žiūrovus su europietiškais filmais, kurių „Pasakos“ repertuare yra ne mažiau kaip 35 proc.

Kino teatras „Pasaka“ taip pat yra ilgametis nemokamų LUX kino apdovanojimo seansų partneris. Pagal lotynišką žodį „lux“ (lietuviškai – šviesa) pavadintas Europos Parlamento įsteigtas apdovanojimas yra skirtas pagerbti europietiškas vertybes ir Europos kultūrinę įvairovę gvildenančius filmus. Nuo 2020 m. Europos žiūrovai turi galimybę internetu balsuoti už mėgstamiausią filmą ir kartu su Europos Parlamento nariais iš trijų finalininkų išrinkti LUX apdovanojimo nugalėtoją.

Skaityti toliau

Uždaryti

Šv. Ignoto g. 4
Namas, kuriame apsistojo A. Sacharovas

Tauro gatvėje 10 esantis namas yra tapęs neeiliniu istorijos „dalyviu“. 1975 metais jame buvo apsistojęs disidentas Andrejus Sacharovas. Šis žymus Sovietų Sąjungos fizikas, dalyvavęs kuriant atominius ir vandenilinius ginklus, vėliau suvokė moralines ir politines savo darbų pasekmes ir branduolinio ginklo grėsmes žmonijai. Likusį gyvenimą Sacharovas paskyrė žmogaus teisių, politinių kalinių ir sovietinės valdžios represuotų žmonių gynimui, todėl buvo nuolat valdžios sekamas ir prižiūrimas.

1975 metais A. Sacharovas atvyko į Vilnių norėdamas dalyvauti artimo draugo Sergejaus Kovaliovo, sulaikyto už Lietuvos disidentų palaikymą, teismo posėdyje. Jis apsistojo bute, kuriame gyveno Eitanas Finkelšteinas, vos po metų tapęs vienu iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų. Kaip tik tomis dienomis A. Sacharovui turėjo būti įteikta Nobelio taikos premija, tačiau jam buvo uždrausta vykti į užsienį, todėl premiją Osle atsiėmė jo žmona, taip pat žinoma disidentė Jelena Bonner.

Pripažindamas reikšmingą A. Sacharovo vaidmenį pokyčiuose, kurie paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą, 1988 metais Europos Parlamentas įsteigė jo vardo apdovanojimą už veiklą ginant žmogaus teises ir žodžio laisvę. Tarp premijos laureatų yra Baltarusijos demokratinė opozicija, ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas, Arabų pavasario aktyvistai, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“, Nelsonas Mandela ir daugybė kitų žmogaus teisių gynėjų.

Lietuvoje A. Sacharovas pirmą kartą pagerbtas 1991 metais, kai jo vardu pavadinta Vilniuje prie Spaudos rūmų esanti aikštė. 2003 metais jam skirtas Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinas. 2011 metais A. Sacharovo aikštėje atidengtas paminklas – granito skulptūrinis suolelis.

Skaityti toliau

Uždaryti

Tauro g. 10
Buvusio Europos komiteto pastatas

1998 m. gegužės mėnesį šiame pastate pradėjo dirbti Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jo pagrindinis tikslas buvo koordinuoti šalies stojimą į Europos Sąjungą. Europos Komitetui vadovavo ir Vyriausiuoju Lietuvos derybininkų dėl narystės ES buvo dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Vienas iš pagrindinių komiteto darbų buvo koordinuoti visų galiojančių ES teisės aktų (vadinamojo acquis communautaire) perkėlimą į Lietuvos teisę. Ar didelis yra tas acquis communautaire? Kai kurie šaltiniai sako, kad ES teisės aktų bazę sudaro apie 80 000 įvairių teisės aktų. Kiti skaičiuoja puslapius ir mini 170 000 puslapių apimtis. Kalbama, kad kai kuriomis dienomis, kai darbuotojai buvo priversti likti darbe ilgesnį laiką, P. Auštrevičius juos vaišindavo neseniai atsidariusiame „McDonalds“ restorane pirktais pyragėliais.

 

Europos Komitetas buvo atsakingas ne tik už derybas ir teisės aktų perkėlimo koordinavimą, bet ir už visuomenės informavimą apie narystę Europos Sąjungoje bei referendumo dėl stojimo į ES informacinę kampaniją. Prieš referendumą dėl stojimo į ES po Lietuvą keliavo informacinis autobusiukas, kurio darbuotojai organizuodavo susitikimus ir diskusijas regionuose ir stengėsi atsakyti į žmonių klausimus ir nuogąstavimus. Jei norite sužinoti, ką bendro turi cepelinai ir referendumas, spauskite čia.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 56
LR Seimas

Lietuvos Respublikos Seimas – demokratiškai renkamas tautos atstovų parlamentas – yra aktyvus ir neatsiejamas visų svarbiausių šalies įvykių dalyvis arba iniciatorius. Būtent čia 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo aktas, paskelbęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Čia 1991 metais minios žmonių susirinkto ginti ir apgynė šalies nepriklausomybę. Būtent čia priimami visi Lietuvos teisės aktai ir ratifikuojamos tarptautinės sutartys.

2003 m. pasirašius Lietuvos stojimo į ES sutartį, Lietuvoje įvyko visuotinis referendumas dėl stojimo į ES. Jame dalyvavo daugiau kaip 63 proc. visų rinkėjų, o už narystę ES pasisakė 91,07 proc. balsavusiųjų.

Referendumo metu Seime veikė žiniasklaidos informacijos centras, o paaiškėjus jo rezultatams, čia vyko iškilminga šventė, kur šventinį tortą pjaustė ir dalino tuometiniai šalies vadovai Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Paaiškėjus referendumo rezultatams LR Seimas gavo mandatą ratifikuoti stojimo į ES sutartį ir 2004 m. gegužės 1 dieną Lietuva, kartu su dar devyniomis valstybėmis, tapo visateise ES nare.

Priimant teisės aktus LR Seimas aktyviai palaiko ryšius su Europos Parlamentu. Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose lankosi Užsienio reikalų ir kiti ministrai, kurie įvairiais klausimais derina Lietuvos poziciją ir ją vėliau pristato Europos Sąjungos Taryboje.

Skaityti toliau

Uždaryti

Gedimino pr. 53

Lankomas susitarus iš anksto (informacija lankytojų centro svetainėje)

Europos aikštė

Šitas maršruto objektas yra kiek nutolęs, tad tie, kas pavargo vaikščioti, jį gali aplankyti virtualiai.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Vilniuje netrūko iškilmingų renginių ir naujovių. Simboliškai tą dieną buvo atidaryta Europos aikštė ir Europos verslo centras. Šventė tęsėsi ir gretimai esančiame to paties pavadinimo prekybos ir laisvalaikio centre „Europa“ – čia skambėjo gyva muzika, lankytojams buvo dalinamos dovanos, vyko madų šou.

Dešiniajame Neries krante stūksanti „Europa“ – aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse. Ilgainiui po „Europos“ atidarymo Konstitucijos prospekte iškilo dar daugiau modernių pastatų, formuojančių urbanistinę kalvą, tapusią naujojo Vilniaus miesto centro šerdimi. Įdomu tai, kad dar vienas pastatas, kuriam 2004 m. buvo suteiktas Europos vardas, yra Briuselyje. Tai Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos būstinė, kurioje rengiami ES aukščiausiojo lygio susitikimai ir ministrų posėdžiai.

Skaityti toliau

Uždaryti

Konstitucijos pr. 7A