Permirkti nuo įspūdžių – lengvai įgyvendinama misija sostinėje. Tai ypač aktualu ieškant būdų, kaip atsigaivinti karštomis rugpjūčio dienomis. Mieste galima pasirinkti pėsčiųjų, dviračių arba troleibusų maršrutus, vedančius link upių, šaltinių, ežerų, arba pasiryžti išbandyti ekspediciją briste Vilnele, plaukti ne tik baidarėmis ar irklentėmis, bet ir vikingų laivu ar gondola. Tad nelik sausas miestinėdamas Vilniuje!
Norint atsigaivinti karštą vasaros dieną nebūtina išvykti iš Vilniaus. Nuotr. G. Butkuvienės
Į žygį – su maudymosi reikmenimis
Neverta bijoti suprakaituoti studijuojant miestą su „Neakivaizdinio Vilniaus“ rajonų ar teminiais maršrutais. Kai kurie iš jų veda į paplūdimius ar bent prie upelių, kuriuose galima pabraidyti.
Pavyzdžiui, Balsio ežero paplūdimys yra viena iš maršruto „Balsiai. Vienas jauniausių Vilniaus rajonų“ stotelių. Jame rasi ne tik smėlėtus krantus, žalsvą vandenį, bet ir daugybę sporto bei laisvalaikio erdvių, patogius gultus, suolelius, persirengimo kabinas, tvarkingus tualetus ir, žinoma, du didelius tiltus. Nuo paplūdimio prasideda pasivaikščiojimo takai, vaikščiotųjų mėgstami visus metus. Be to, Balsio pliažas yra įvertintas ir Mėlynąja vėliava.
Kitą Mėlynosios vėliavos paplūdimį Vilniuje – Žirmūnų – gali privažiuoti dviračiu su teminiu maršrutu dviratininkams „Neries pakrančių maršrutas. Akimis apkabinti Nerį nuo abiejų krantų“. Juk ne kiekvienas Vilniaus rajonas gali pasigirti pliažu. O Žirmūnai gali. Visai šalia dviračių tako įsikūrusiame Neries upės paplūdimyje įrengtos krepšinio, tinklinio, lauko treniruoklių, vaikų žaidimų aikštelės, dušai. Jis visiškai pritaikyti ir žmonėms, turintiems negalią.
Prie Žaliųjų ežerų numinsi ir su kitu maršrutu, skirtu dviračių entuziastams, „Žaliųjų ežerų maršrutas. Ne tik žalia, bet ir gera, kur dairais“. Žaliųjų ežerų grupę Verkių regioniniame parke sudaro trys didesni (Balsys, Gulbinas, Mažasis Gulbinas) ir trys mažesni (Raistelis, Akis, Baraukos akis) ežerai. Jų vanduo yra išskirtinis – jis pasižymi ryškia žalia spalva dėl didelio ištirpusių karbonatų kiekio požeminiame vandenyje. Ežerai susiformavo tirpstant ledynams maždaug prieš 18 tūkst. metų. Jų gylis siekia beveik 40 m, o ežerus juosia stačios miškingos kalvos.
Balsio ežero paplūdimys – vienas iš trijų Vilniaus paplūdimių, turinčių Mėlynąją vėliavą. Nuotr. V. Ribokaitės
Atgaivinants pasivaikščiojimai su pabraidymais
„Tiltas“ per paslaptingąjį Kaukysos upelį laukia pasirinkusiųjų maršrutą „Markučiai“. Jis skiria Kuprioniškių ir Vilnelės gatves. Tai – kairysis Vilnios intakas, kuris išteka iš Ribiškių kalvų ir vinguriuoja apie 10 km giliu slėniu į šiaurę. Trumpą upelį spėja perkirsti judrus plentas 101 Vilnius–Šumskas ir Vilniaus–Minsko geležinkelis, toliau jis teka per Markučius ir susijungia su Vilnia apie 4 km nuo jos žiočių. Jo pavadinimo kilmė nežinoma, tačiau priklausymas hidronimų su šaknimi „kauk-“ šeimai (pvz., Kauknorio ežeras; Kaukučio ravas, upė) leidžia kelti prielaidą, kad jis susijęs su kauku, lietuvių mitologine būtybe, laikyta vaisingumo, derliaus ir turtų dvasia. Pereiti iš Kuprioniškių į Vilnelės g. per upelį galima tik vienoje vietoje – miniatiūriniu „tilteliu“, kurį kartais atstoja kelios vietos gyventojų sudėtos lentos, o kartais senos nebereikalingos durys. Arba – nusispirk batus ir perbrisk!
Paslaptingas Kaukysos upelis – viena iš maršruto po Markučius stotelių. Nuotr. V. Ribokaitės
Karštą vasaros dieną būtina sustoti prie Verkių šaltinėlio. Prie medžių paunksmėje trykštančios versmės nepatogu privažiuoti automobiliu, todėl čia ateina tik atkakliausieji. Vis dėlto atėję kartą vis sugrįžta. Sakoma, kad jo vanduo gydo akių ligas, padeda atjaunėti, o šiuo vandeniu užplikyta kava žymiai gardesnė. Tiesa, dėl ekstremalių pastarųjų metų orų šaltinis yra kiek nusekęs, todėl jei jo versmė silpna, galima paėjėti žemyn rėva ir surasti vandeningesnę vietą. Ši atgaivinanti stotelė laukia keliaujančių su maršrutu „Verkiai“.
Visi puikiai pažįsta Nerį ar Vilnelę, o štai trečioji sostinės upė – kur kas paslaptingesnė. Vokės upės ilgis yra 36 km (Neries – 510 km, Vilnios – 80 km). Šis pavadinimas senas ir mįslingas, galbūt siekia dar kryžiuočių laikus ir kilo nuo žodžių voktis, vokti ir reiškia „valyti, nuimti javus, derlių, tvarkyti“. O gal nuo legendos, kad vyrus čia viliojo ir girių tankmėse klaidino laumiškai gražios seserys, pavadintos Vokės vardais.
Vokė išteka iš Papio ežero Šalčininkų rajone, o į Nerį įteka ties Grigiškėmis. Tad ją „sutikti“ galima tyrinėjant sostinę su maršrutu „Grigiškės. Vienintelis Lietuvos miestas mieste“. Čia šlaito pakraščiu nutiestas pėsčiųjų takas, pastatyta suoliukų – tai vietos gyventojų mėgstama neskubių pasivaikščiojimų ir poilsio vieta. Vietovės puošmena – Grigiškių pušis, šio miesto arboristinė vertybė. Kabamuoju tiltu galima pereiti į Salų kaimą.
Keliaudami 68-uoju autobusu su maršrutu „Iš Vilniaus į Vilnių per Trakų rajoną 68-uoju autobusu. Nuo Lazdynų iki Grigiškių, arba Nuo miesto iki miesto mieste“, Vokės upę vieną kartą kirsi, o antrą kartą susitiksi su ja pačioje maršruto pabaigoje. Beje, šią upę smagu ne tik stebėti, bet ir joje plaukti baidare – daugelyje atkarpų pasijusi tarsi plauktum toli nuo civilizacijos, o ne Europos sostinėje.
Saulėlydis ant vandens. Nuotr. S. Žiūros
Vandens pramogos neišvykus iš miesto
Mosuoti irklais baidarėje plaukiant Vilnia, Voke ar Nerimi – gan įprastas vaizdas Vilniuje. O ar jau išbandei egzotišką gondolą ar vikingų laivą? Pramoginiai plaukimai gondola vyksta nuo Mindaugo tilto iki Žirmūnų tilto, Baltojo tilto, Žvėryno tilto ir atgal kas valandą nuo 12 iki 20 val. Ypatinga patirtis – gondoloje palydėti saulę.
Kas siejo baltus ir vikingus gali sužinoti pažintinėje kelionėje Neries upe vikingų laivu su gidu. Reguliarūs 1,5 val. trukmės plaukimai vyksta kas dieną (I-III. 18 val, IV-VII 16 val. ir 18 val.), be išankstinės rezervacijos. Plaukimo metu visa įgula gali išbandyti laivo irklavimą, įsiamžinti su senoviniais rekvizitais.
Nauja šlapia patirtis – ekspedicija brendant Vilnelės vaga. „River Hiking“ įkūrėjos ir žygių vedlės Violetos Masteikienės teigimu, tokie žygiai skirti nuotykių ieškotojams, norintiems atrasti Vilnių iš kitos perspektyvos. „Ekspedicija per Vilniaus širdį“ trunka 2 val., brendama nuo Paupio tilto iki Bekešo tilto. Jei upės vanduo šaltesnis nei 18 laipsnių, žygeiviai aprūpinami bridkelnėmis, specialiais žvejo batais.
Nauja patirtis Vilniuje – žygis briste Vilnele. Nuotr. River Hiking
Pradėti darbo dieną ant irklentės? Įmanoma! Į turus su irklente galima leistis vakarais, naktimis arba net anksti rytais, 6.30 val.! Tai – vadinamieji Kavos turai, nes plaukikai be bundančio miesto vaizdų dar nusipelno ir puodelio specialiai paruoštos kavos. Naktinių turų metu prie irklenčių yra pritaisomos LED šviesos, leidžiančios plaukiant stebėti povandeninį pasaulį. Turai startuoja Žirmūnų paplūdimyje po trumpo instruktažo.
Prasiplaukti Nerimi gali ir su barža, laivu „Ryga“. O mažieji miestinėtojai tikrai neliks abejingi galimybei atsigaivinti putų šou Liepkalnio vandens kurorte.
Daugiau patirčių vasarai rasi www.neakivaizdinisvilnius.lt.