Žaliųjų ežerų maršrutas

Po Lietuvos krikšto XIV a. pab. Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir Verkius užrašė jos vyskupams. Vyskupo Igno Masalskio pastangomis, buvę didžiojo kunigaikščio rūmai buvo rekonstruoti ir tapo „Vilniaus Versaliu“ – vienu iš vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje. Naująjį klasicistinį Verkių architektūrinį ansamblį sukūrė architektas Martynas Knakfusas ir jo mokinys architektas Laurynas Gucevičius. Tarp dviejų išlikusių oficinų pastatų stovėjo ir centriniai rūmai, kurie apie 1844 m. savininko L. Vitgenšteino sprendimu buvo nugriauti. Šiandien puošniausias Verkių rūmų pastatas – rytų oficina, kurioje atkurti XIX a. laikų interjerai.

Žaliųjų ežerų grupę sudaro trys didesni (Balsys, Gulbinas, Mažasis Gulbinas) ir trys mažesni (Raistelis, Akis, Baraukos akis) ežerai. Jų vanduo yra išskirtinis – jis pasižymi ryškia žalia spalva dėl didelio ištirpusių karbonatų kiekio požeminiame vandenyje. Ežerai susiformavo tirpstant ledynams maždaug prieš 18 tūkst. metų. Jų gylis siekia beveik 40 m, o ežerus juosia stačios miškingos kalvos. Balsio ežero paplūdimys dar vadinamas Žaliųjų ežerų paplūdimiu. Šiam paplūdimiui (kaip ir Žirmūnų) 2021 m. buvo suteiktas prestižinis Mėlynosios vėliavos įvertinimas. Jie abu yra visiškai pritaikyti ir žmonėms, turintiems negalią.

Pirmoji Lietuvoje velotrasa atidaryta 2018 m. Ją galima rasti Balsių gyvenvietėje greta prekybos ir paslaugų centro „Žali“ (Visalaukio g. 1). Velotrasa susideda iš posūkių, mažų ir didesnių šuolių, įvairių kalnelių, skirtų greičiui vystyti. Pradinukams skirta mažoji trasa (33 m ilgio). Ji nutiesta prie pat vaikų žaidimo aikštelės. Didžiosios trasos, skirtos visų amžių bei įgūdžių ratuotų priemonių mėgėjams, ilgis driekiasi 222 m. Sakoma, kad tokioje trasoje tinkamai valdant kūną galima ištisai važinėti neminant pedalų. Norite išmėginti?

Staviškių piliakalnis (dar vadinamas Naujųjų Verkių) datuojamas I tūkstantmečiu. Jo šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršuje yra trikampė pailga 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė. Rytiniame piliakalnio krašte stovi 1928 m. pastatyta Švč. Jėzaus Širdies skulptūra. Pasakojama, kad ji saugo apylinkes nuo potvynių. 2000 m. Staviškių piliakalnio šlaite buvo įrengti laiptai, 2009 m. vietos bendruomenės lėšomis atnaujinta ir skulptūra.