Vilniaus vienuolynai

Šventovių bokštais nusėtas Vilnius

Vilniaus senamiestyje nėra vietos, iš kurios nematytum bent vienos bažnyčios. Pabandykite pastebėti jas visas ir pasinerkite į Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų istorijas. Ištisi jų kvartalai formuoja Vilniaus horizontą, kuris dėl šventovių bokštų gausumo lyginamas su Jeruzale ir Roma. Kuriantis miestui ir atvykstant krikščionių vienuoliams plėtėsi ne tik vienuolynų tinklas, bet ir darbo su vargšais ir ligoniais, švietimo ir ugdymo, globos ir tarnystės miesto gyventojams galimybės. Ne tik prieš amžius į Vilnių atvykę, bet ir dabar bendruomenėmis besirūpinantys vienuoliai yra atviri norintiems pažinti jų vienuolijų istoriją, pamatyti ar prisidėti prie kasdieniškos misionieriškos veiklos.

Maršrutą sudarė Vilniaus piligrimų centras.

  • Atstumas:

    Keliautojo nuožiūra, pagal pasirinktus objektus

Maršruto žemėlapis

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas

XIII a. susikūrę dominikonai – vieni pirmųjų vienuolių, kurie atvyko į Lietuvą kaip misionieriai. Yra žinoma, kad būsimą Lietuvos karalių Mindaugą krikštijo Kulmo vyskupas dominikonas Henrikas. Dominikonai Lietuvos žemėse pasirodė ir įsikūrė daugiausia šv. Hiacinto, dar kitaip vadinamo Jackumi, dėka. Šv. Hiacintas, buvo vienas pirmųjų brolių, į ordiną priimtas paties šv. Dominyko, neretai vadinamas „šiaurės apaštalu“, nes ne kartą lankėsi Lietuvos, Latvijos, Skandinavijos žemėse. Jo garbei pastatytą koplyčią galima pamatyti S. Konarskio ir Jovarų gatvių sankryžoje.

XVII a. viena iš trijų dominikonų bažnyčių Vilniuje buvo pastatyta to meto miesto paribyje buvusiose Lukiškėse. Tai Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Čia gyvenusių vienuolių pagrindinė pareiga buvo laidoti miesto vargšus ir neturtinguosius atliekant bažnytines apeigas. Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtas vaisių ir daržovių, vėliau – Operos ir baleto teatro sandėlis. Daugeliui vilniečių ši vieta vis dar primena buvusio vienuolyno patalpose veikusią Šv. Jokūbo ligoninę. 1993 m., sugrįžus pamokslininkų ordino broliams dominikonams, čia susibūrė aktyvi tikinčiųjų bendruomenė.

Bažnyčioje gerbiama viena seniausių Lietuvoje stebuklais garsėjanti Lukiškių Dievo Motinos ikona, į LDK teritoriją atvežta XVII a. karų su Rusija metu. Knygoje “Stebuklų fontanas” užrašyti stebuklai, kuriuos žmonės patyrės, meldžiantis prie šios ikonos. Nuo 2015 m. viename iš bažnyčios bokštų įrengtas didžiausias Baltijos šalyse karilionas – kurį sudaro 61 varpas. Vilniečius bei miesto svečius džiugina dažnai bažnyčioje rengiami klasikinės ir religinės muzikos koncertai, vasarą vykstantis Vilniaus karilionų festivalis.

Skaityti toliau

Uždaryti

Vasario 16-osios g. 11

Dėl ekskursijų tartis el.paštu – rastine.dominikonai@gmail.com arba tel. nr. +370 5 212 4611

Bažnyčia atidaryta kasdien 10:00 – 19:00

2
Šv. Kazimiero bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas

Pirmąją Vilniuje pastatytą baroko stiliaus bažnyčią atpažinsite iš šv. Kazimiero karūnos formos kupolo viršuje. Tačiau šiai karūnai ne visada buvo lemta puošti Vilniaus horizontą. Buvusios išskirtinės šventovės interjeras šiandien yra kuklus, tačiau istorinė patirtis – turtinga. Netrukus po karalaičio Kazimiero paskelbimo šventuoju, 1604 m. buvo nupręsta Vilniuje, prie jėzuitų vienuolyno, pastatyti šio šventojo vardo bažnyčią. Bažnyčios projektas buvo parengtas pagal Romoje esančios Jėzaus vardo (Il Gesu) bazilikos pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos – Vilniuje pastatydinta šventovė turėjo du pagrindinio fasado bokštus. Po XIX a. vykusių sukilimų bažnyčia buvo uždaryta, vėliau paversta cerkve – šoniniai bokštai buvo nužeminti, bažnyčios kupolas papuoštas svogūno formos šalmais. Sovietmečiu Ateizmo muziejumi tapusi Šv. Kazimiero bažnyčia prarado visą interjero autentiškumą. Šiandien bažnyčia vėl atvira tikintiesiems ir vėl veikia prie jėzuitų vienuolyno, kaip ir jos pastatymo metu.

Nors iš anksčiau bažnyčios vidų puošusių 13 altorių išliko vos keli, po bažnyčią įdomu pasižvalgyti besigrožint keliapakopiu kupolu arba nusileidžiant iki vienuolių jėzuitų laidojimo kriptos, kurioje gerbiama šv. Andriejaus Bobolos relikvija.

Skaityti toliau

Uždaryti

Didžioji g. 34

Dėl ekskursijų tartis el.paštu kazimierobaznycia@gmail.com; bažnyčios raštinės tel. nr. +370 (5) 212 1715.

Bažnyčia atidaryta spalio – balandžio mėn. prieš šv. Mišias, 17:00 – 18:00, gegužės – rugsėjo mėn. kasdien 11:00 – 19:00.

3
Šv. Jono Bosko bažnyčia prie saleziečių vienuolyno

Saleziečiai – taip vadinasi broliai, buriantys aktyvią bendruomenę Lazdynų mikrorajone ir su moksleiviais bei jaunimu dirbantys pagal vienuolijos įkūrėjo šv. Jono Bosko prevencinį metodą. Dar XX a. pr. Lietuvoje pradėję veikti seleziečiai per okupacijų ir karų laikotarpį buvo išsklaidyti – vieni buvo ištremti, kiti veikė pogrindyje arba pasitraukė į Vakarus. Tik 1991 m. broliai grįžo į Lietuvą, o bendruomenę stiprinti atvyko keletas vienuolių iš Italijos ir Lenkijos. Brolių tikslas – atitraukti jaunimą nuo pavojingų įpročių, priklausomybių ir parodyti geresnio gyvenimo perspektyvą. Remdamiesi šv. Jono Bosko charizma, broliai saleziečiai dirba su jaunimu organizuodami oratorijas (erdvės, kuriose organizuojami užsiėmimai vaikams), vaikų stovyklas, šventes, bendraudami su mokyklomis ir šeimomis, burdami chorus, jaunimo formacijos grupes.

Tarpukariu pirmieji Vilniaus saleziečiai veikė švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, ilgainiui jų globon atiduota ir Stoties rajone esanti šv. Stepono bažnyčia. Visgi, grįžus broliams buvusių bažnyčių nepavyko atgauti – tad saleziečių vienuolynas pradėtas statyti viename naujųjų miesto mikorajonų – Lazdynuose, kur įkurta šv. Jono Bosko parapija. Dabartinė bažnyčia baigta statyti 2004 m.

Skaityti toliau

Uždaryti

Erfurto g. 3

Dėl susitikimo ir bendruomenių veiklų galima teirautis tel.nr. +370 52447666 arba el.paštu lazdynu.parapija@gmail.com

4
Evaldo Lasio nuotr.
Išganytojo kalvos vienuolynai. Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas

Užupį juosianti kalva prieš 300 metų vadinta Išganytojo kalva. Čia plytėjo vienuolių misionierių sodai su tvenkiniais, bitynais, vaistažolių lysvėmis. Misionieriai rūpinosi neturtingų miestiečių vaikų mokymu, o jų įkurtos seserys šaritės įsteigė pirmąją ligoninę neturtingiems vilniečiams. Šalia įsikūrusios vizitietės turėjo ne mažiau įspūdingai prižiūrimą vienuolyną. Vilnių puošia prie vizitiečių vienuolyno veikusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kupolas. Sovietmečiu po šios bažnyčios vienuolyno skliautais įkurtas kalėjimas. Dėl išskirtinio grožio dekoro, jį galima tituluoti vienu ,,prabangiausių” kalėjimų Sovietų Sąjungoje.

Šiandien ant Išganytojo kalvos nėra nei brolių misionierių, nei seserų vizitiečių ar šaričių. Visgi, anksčiau buvusioje jų misionierystės vietoje šiandien veikia Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolija. 2001 m. į Vilnių grįžusios seserys įsikūrė buvusiame vizitiečių vienuolyno pastate, kuriame Vilniuje gyvenęs dailininkas Eugenijus Kazimirovskis nutapė visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo paveikslą. Buvusioje dailininko studijoje įrengta kukli koplyčia, kurioje seserys susitinka su piligrimais. Šalia Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyno esančiame pastate veikia suaugusiųjų ir vaikų hospisas, kuriame rūpinamasi mirštančiais ligoniais ir teikiama paguoda jų artimiesiems.

Skaityti toliau

Uždaryti

Rasų g. 4a

Dėl susitikimo su seserimis skambinti +370 5 2121090

5
Evaldo Lasio nuotr.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir pranciškonų (bernardinų) vienuolynas

Manoma, kad Gedimino laiškus, kuriais pirkliai ir amatininkai buvo kviečiami atvykti į Vilnių, parašė vienuoliai pranciškonai. Tai vieni pirmųjų į Lietuvą atvykusių misionierių. Algirdo laikais nukankintus 14 pranciškonų mena jų atminimui skirtas Trijų Kryžių paminklas, o Jogailos laikais, jau po Lietuvos krikšto, būtent iš vienuolių pranciškonų tarpo kilo pirmieji Vilniaus vyskupai Andriejus ir Jokūbas, padėję pagrindą kuriantis Vilniaus vyskupijai.

XVI a. pradžioje palei tuometinę gynybinę miesto sieną, Vilnelės upės vingyje, pastatytas pranciškonų vienuolyno ir šv. Pranciškaus Asyžiečiaus bažnyčios ansamblis tapo Vilniaus kraštovaizdžio orientyru. Čia įsikūrę pranciškonai garsėjo pamokslais, vystė amatus.

Apie 1495 m. šalia tuo metu dar medinės šv. Pranciškaus Asyžiečiaus bažnyčios pranciškonai pradėjo statyti šv. Onos brolijos koplyčią. Dabar šv. Onos bažnyčios laikoma liepsnojančios gotikos perlu. Tuo tarpu pagrindinė vienuolių Bernardinų bažnyčia buvo nuniokota Napoleono armijos, o sovietmečiu joje įkurtas Dailės akademijos sandėlis. 1994 m. bažnyčia sugrąžinta pranciškonams. Atkurti įspūdingi barokiniai mediniai altoriai, atrastos ir restauruojamos geriausiai išlikusios Lietuvoje gotikinės freskos, vienuolyno erdvių tapyba. Parapijoje veikiančių šlovinimo grupių giesmės nepalieka abejingų čia apsilankančių.

Skaityti toliau

Uždaryti

Maironio g. 10

Dėl ekskursijų po Bernardinų istorinį architektūrinį ansamblį teirautis tel. nr. +370 682 40216, info@bernardinai.lt

6
Evaldo Lasio nuotr.
Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia ir pranciškonai konventualų vienuolynas

Vieta Trakų gatvėje, kur stovi pranciškonų konventualų bažnyčia, yra viena ankstyviausių katalikiškų Vilniaus vietų. Seniau Smiltyne ar Smėliais vadintoje senamiesčio dalyje, dar Gedimino laikais leista įsikurti broliams pranciškonams, atvykusiems atsiliepiant į didžiojo kunigaiščio kvietimą. 1332 m. jiems buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia, konsekruota Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos Ėmimo į dangų titulu. Miestą niokoję gaisrai ir antpuoliai lėmė, kad XV a. buvo pastatyta nauja šventovė. Napoleono žygių metu bažnyčia buvo paversta javų saugykla, sovietmečiu – joje veikė archyvas, kuriam išsikėlus bažnyčia palikta likimo valiai, pradėjusi virsti griuvėsiais. 1998 m. grąžinus bažnyčią pranciškonams konventualams prasidėjo jos restauravimo ir tvarkymo darbai.

Nuo XVIII a. svarbiu šios bažnyčios traukos objektu tapo malonėmis garsėjanti Baltosios Madonos statula. Bažnyčios mene gana retai galima išvysti besilaukiančią švč. Mergelę Mariją. Baltoji Madona gerbiama kaip šeimos sergėtoja, nedarnių šeimų taikytoja ir šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, užtarėja bei negimusių kūdikių globėja.

Skaityti toliau

Uždaryti

Trakų g. 9

Dėl susitikimo su broliais pranciškonais teirautis el.paštu pranciskonai.vilnius@gmail.com

7
Šv. Kryžiaus bažnyčia ir Vargdienių seserų vienuolynas

1369 m. valdant kunigaikščiui Algirdui, į Vilnių atvykusius pranciškonus miestiečiai nukankino. Jų kapo vietoje buvo pastatydintas kryžius, kurio nepalietė nei miesto gaisrai, o kankinių užtarimu buvo patiriama malonių.  XVI a. kryžiaus vietoje pastatyta šv. Kryžiaus koplyčia, kuri vėliau patikėta į Vilnių atvykusiems vienuoliams bonifratams. Vienuoliams buvo patikėta slaugyti neturtinguosius miesto ligonius, globoti vargšus. Kiek vėliau vienuolyno įkurtoje ligoninėje pradėta rūpinti psichiniais ligoniais, kas tuo laikotarpiu buvo neįprasta. Vėliau, jau XX a. pr. pirmoji miesto psichiatrijos ligoninė perkelta į Naująją Vilnią.

Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengta koncertų salė, o kai kurie nostalgiškai pasakoja apie čia praleistą vaikystę, nes vienuolyno pastate buvo įrengti butai. Nuo 1995 m. pastatai perduoti Vargdienių seserų kongregacijai, vienuolynas rekonstruotas. Prie bažnyčios veikia seserų koordinuojamas socialinis centras „Šv. Kryžiaus namai“, kuriame rūpinamasi sunkumų patiriančiais (pastovios gyvenimo vietos neturinčiais, bedarbiais, įvairių priklausomybių kamuojamais, vienišais, vyresnio amžiaus) žmonėmis.

Šv. Kryžiaus bažnyčioje gerbiamas malonėmis garsėjantis švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslas, kurio kopija nutapyta ir bažnyčios fasade. Vienuolyno rūsyje teka šaltinėlis. Žmonės tiki, kad jo vanduo gydo akių ligas.

Skaityti toliau

Uždaryti

S. Daukanto a. 1

Dėl susitikimo su seserimis arba galimybės savanoriauti šv. Kryžiaus namų socialiniame centre teirautis el. paštu sventaskryzius@gmail.com arba tel.nr. +370 5 269 10 14

8
Evaldo Lasio nuotr.
Išganytojo bažnyčia ir Šv. Jono Teologo brolių vienuolynas

2000 m. į Vilnių atvykę Šv. Jono broliai įsikūrė ypatingoje miesto vietoje – prie Sapiegų parko, buvusiame trinitorių vienuolyne. Trinitorių vienuolija įsteigta dar XII a. Kryžiaus karų laikais, rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Vienuolių veiklą simbolizuoja ir viena iš skulptūrų, esanti virš įėjimo į bažnyčią bei puošianti centrinį bažnyčios fasadą – du krikščionių kariai, patekę į nelaisvę, ir juos guodžiantis angelas. Nuo trinitorių laikų iki šv. Jono brolių atvykimo praėjo daugiau nei 300 metų. Per tą laiką bažnyčia buvo paversta cerkve, vienuolynas – kareivinėmis, tarpukariu – universitetine ligonine, o sovietmečiu – tiesiog sandėliu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia veikė Vilniaus kunigų seminarija.

Nors ir praradusi daug savo interjero puošnumo, ši bažnyčia dėl netikėto erdvės pojūčio užgniaužia kvapą ne vienam į ją įžengiančiam. Lipdinių dekoras, reljefiniai elementai, aštuonkampis kupolas kuria jaukų ir harmoningą Išganytojo bažnyčios vidų. Bažnyčioje tarnaujantys Šv. Jono broliai, dar vadinami joanitais, subūrė veiklią ir aktyvią tikinčiųjų bendruomenę. Prie bažnyčios taip pat veikia Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų vienuolynas.

Skaityti toliau

Uždaryti

Antakalnio g. 27

Dėl susitikimo su broliais teirautis tel.nr. +370 6 050 1424 (skambinti darbo dienomis 9:00-17:00) arba el.paštu vilnius@joanitai.org

9
Joana Burn Photography
Šv. Motinos Teresės seserys

Šv. Motina Teresė – viena iš labiausiai pasaulyje žinomų moterų, dirbusi su skurdžiausiai gyvenančiais Indijos žmonėmis. Jos įkurta vienuolija tęsia darbus visame pasaulyje. Lietuvoje gyvena šešios Motinos Teresės seserys. Oficialiai Dievo meilės misionierėmis vadinamos seserys Lietuvoje įsikūrė 1991 m. Vilniuje, šalia Autobusų stoties esančiame vienuolyne, veikia nemokama valgykla, maistu aprūpinamos sunkiai besiverčiančios šeimos, benamiai ar vieniši žmonės, vyksta įvairūs užsiėmimai vaikams. Prisidėti prie seserų misijos mieste bei savanoriauti galima pagelbėjant virtuvėje, ruošiant maistą, patarnaujant valgytojams.

 

Skaityti toliau

Uždaryti

Šv. Stepono g. 35/4

Maistas stokojantiems dalijamas pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 16 val. Iš anksto pranešti apie atvykimą savanoriauti nėra būtina. Tel. nr. pasiteiravimui +370 5 215 18 40.

10
Evaldo Lasio nuotr.
Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono evangelisto ir apaštalo bažnyčia

Žvelgiant nuo Vilniaus kalvų, akys negali neužkliūti už išraiškingos, vėlyvo baroko formos šv. Jonų bažnyčios varpinės. Tai aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas, į dangų iškilęs daugiau apie 68 metrus. Dabar Vilniaus universiteto ansambliui priklausanti šv. Jonų bažnyčia buvo pirmoji Vilniaus parapijinė bažnyčia, pradėta statyti 1386 m. gavus Jogailos leidimą. Prie šios bažnyčios XVI a. jėzuitai pradėjo steigti vieną seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos universitetų – kaip atsaką plintančioms Reformacijos idėjoms.

Dėl istorinių aplinkybių bažnyčios paskirtis ne kartą keitėsi, tačiau ją visada supo akademinė bendruomenė. Sovietmečiu šv. Jonų bažnyčia buvo perduota Vilniaus Universitetui, joje įrengtas Mokslo muziejus. Atkūrus Nepriklausomybę, vykdyti sielovadinės tarnystės į šv. Jonų bažnyčią grįžo jėzuitai. Bažnyčioje buriasi įvairios maldos grupės, gieda Gospel choras. Čia taip pat vyksta koncertai, Vilniaus universiteto studentų diplomų įteikimo šventės.

Skaityti toliau

Uždaryti

Šv. Jono g. 12

Bažnyčia atidaryta kasdien 9:00-17:00. Patekimas į bažnyčią per Vilniaus Universitetą, šoninis įėjimas atidaromas šv. Jono g. atidaromas prieš šv. Mišias.

Informacija apie bažnyčioje vykdomas veikas, šv. Mišias ir kontaktai: www.jonai.lt

Šv. Jonų bažnyčios varpinė atidaryta:
Gegužės-rugsėjo mėn.
I–VII – 10.00–19.00
Spalio–balandžio mėn. varpinė nedirba.

11

Maršruto žemėlapis

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas

XIII a. susikūrę dominikonai – vieni pirmųjų vienuolių, kurie atvyko į Lietuvą kaip misionieriai. Yra žinoma, kad būsimą Lietuvos karalių Mindaugą krikštijo Kulmo vyskupas dominikonas Henrikas. Dominikonai Lietuvos žemėse pasirodė ir įsikūrė daugiausia šv. Hiacinto, dar kitaip vadinamo Jackumi, dėka. Šv. Hiacintas, buvo vienas pirmųjų brolių, į ordiną priimtas paties šv. Dominyko, neretai vadinamas „šiaurės apaštalu“, nes ne kartą lankėsi Lietuvos, Latvijos, Skandinavijos žemėse. Jo garbei pastatytą koplyčią galima pamatyti S. Konarskio ir Jovarų gatvių sankryžoje.

XVII a. viena iš trijų dominikonų bažnyčių Vilniuje buvo pastatyta to meto miesto paribyje buvusiose Lukiškėse. Tai Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Čia gyvenusių vienuolių pagrindinė pareiga buvo laidoti miesto vargšus ir neturtinguosius atliekant bažnytines apeigas. Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtas vaisių ir daržovių, vėliau – Operos ir baleto teatro sandėlis. Daugeliui vilniečių ši vieta vis dar primena buvusio vienuolyno patalpose veikusią Šv. Jokūbo ligoninę. 1993 m., sugrįžus pamokslininkų ordino broliams dominikonams, čia susibūrė aktyvi tikinčiųjų bendruomenė.

Bažnyčioje gerbiama viena seniausių Lietuvoje stebuklais garsėjanti Lukiškių Dievo Motinos ikona, į LDK teritoriją atvežta XVII a. karų su Rusija metu. Knygoje “Stebuklų fontanas” užrašyti stebuklai, kuriuos žmonės patyrės, meldžiantis prie šios ikonos. Nuo 2015 m. viename iš bažnyčios bokštų įrengtas didžiausias Baltijos šalyse karilionas – kurį sudaro 61 varpas. Vilniečius bei miesto svečius džiugina dažnai bažnyčioje rengiami klasikinės ir religinės muzikos koncertai, vasarą vykstantis Vilniaus karilionų festivalis.

Skaityti toliau

Uždaryti

Vasario 16-osios g. 11

Dėl ekskursijų tartis el.paštu – rastine.dominikonai@gmail.com arba tel. nr. +370 5 212 4611

Bažnyčia atidaryta kasdien 10:00 – 19:00

Šv. Kazimiero bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas

Pirmąją Vilniuje pastatytą baroko stiliaus bažnyčią atpažinsite iš šv. Kazimiero karūnos formos kupolo viršuje. Tačiau šiai karūnai ne visada buvo lemta puošti Vilniaus horizontą. Buvusios išskirtinės šventovės interjeras šiandien yra kuklus, tačiau istorinė patirtis – turtinga. Netrukus po karalaičio Kazimiero paskelbimo šventuoju, 1604 m. buvo nupręsta Vilniuje, prie jėzuitų vienuolyno, pastatyti šio šventojo vardo bažnyčią. Bažnyčios projektas buvo parengtas pagal Romoje esančios Jėzaus vardo (Il Gesu) bazilikos pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos – Vilniuje pastatydinta šventovė turėjo du pagrindinio fasado bokštus. Po XIX a. vykusių sukilimų bažnyčia buvo uždaryta, vėliau paversta cerkve – šoniniai bokštai buvo nužeminti, bažnyčios kupolas papuoštas svogūno formos šalmais. Sovietmečiu Ateizmo muziejumi tapusi Šv. Kazimiero bažnyčia prarado visą interjero autentiškumą. Šiandien bažnyčia vėl atvira tikintiesiems ir vėl veikia prie jėzuitų vienuolyno, kaip ir jos pastatymo metu.

Nors iš anksčiau bažnyčios vidų puošusių 13 altorių išliko vos keli, po bažnyčią įdomu pasižvalgyti besigrožint keliapakopiu kupolu arba nusileidžiant iki vienuolių jėzuitų laidojimo kriptos, kurioje gerbiama šv. Andriejaus Bobolos relikvija.

Skaityti toliau

Uždaryti

Didžioji g. 34

Dėl ekskursijų tartis el.paštu kazimierobaznycia@gmail.com; bažnyčios raštinės tel. nr. +370 (5) 212 1715.

Bažnyčia atidaryta spalio – balandžio mėn. prieš šv. Mišias, 17:00 – 18:00, gegužės – rugsėjo mėn. kasdien 11:00 – 19:00.

Šv. Jono Bosko bažnyčia prie saleziečių vienuolyno

Saleziečiai – taip vadinasi broliai, buriantys aktyvią bendruomenę Lazdynų mikrorajone ir su moksleiviais bei jaunimu dirbantys pagal vienuolijos įkūrėjo šv. Jono Bosko prevencinį metodą. Dar XX a. pr. Lietuvoje pradėję veikti seleziečiai per okupacijų ir karų laikotarpį buvo išsklaidyti – vieni buvo ištremti, kiti veikė pogrindyje arba pasitraukė į Vakarus. Tik 1991 m. broliai grįžo į Lietuvą, o bendruomenę stiprinti atvyko keletas vienuolių iš Italijos ir Lenkijos. Brolių tikslas – atitraukti jaunimą nuo pavojingų įpročių, priklausomybių ir parodyti geresnio gyvenimo perspektyvą. Remdamiesi šv. Jono Bosko charizma, broliai saleziečiai dirba su jaunimu organizuodami oratorijas (erdvės, kuriose organizuojami užsiėmimai vaikams), vaikų stovyklas, šventes, bendraudami su mokyklomis ir šeimomis, burdami chorus, jaunimo formacijos grupes.

Tarpukariu pirmieji Vilniaus saleziečiai veikė švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, ilgainiui jų globon atiduota ir Stoties rajone esanti šv. Stepono bažnyčia. Visgi, grįžus broliams buvusių bažnyčių nepavyko atgauti – tad saleziečių vienuolynas pradėtas statyti viename naujųjų miesto mikorajonų – Lazdynuose, kur įkurta šv. Jono Bosko parapija. Dabartinė bažnyčia baigta statyti 2004 m.

Skaityti toliau

Uždaryti

Erfurto g. 3

Dėl susitikimo ir bendruomenių veiklų galima teirautis tel.nr. +370 52447666 arba el.paštu lazdynu.parapija@gmail.com

Išganytojo kalvos vienuolynai. Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas
Evaldo Lasio nuotr.
Žiūrėti žemėlapyje

Užupį juosianti kalva prieš 300 metų vadinta Išganytojo kalva. Čia plytėjo vienuolių misionierių sodai su tvenkiniais, bitynais, vaistažolių lysvėmis. Misionieriai rūpinosi neturtingų miestiečių vaikų mokymu, o jų įkurtos seserys šaritės įsteigė pirmąją ligoninę neturtingiems vilniečiams. Šalia įsikūrusios vizitietės turėjo ne mažiau įspūdingai prižiūrimą vienuolyną. Vilnių puošia prie vizitiečių vienuolyno veikusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kupolas. Sovietmečiu po šios bažnyčios vienuolyno skliautais įkurtas kalėjimas. Dėl išskirtinio grožio dekoro, jį galima tituluoti vienu ,,prabangiausių” kalėjimų Sovietų Sąjungoje.

Šiandien ant Išganytojo kalvos nėra nei brolių misionierių, nei seserų vizitiečių ar šaričių. Visgi, anksčiau buvusioje jų misionierystės vietoje šiandien veikia Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolija. 2001 m. į Vilnių grįžusios seserys įsikūrė buvusiame vizitiečių vienuolyno pastate, kuriame Vilniuje gyvenęs dailininkas Eugenijus Kazimirovskis nutapė visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo paveikslą. Buvusioje dailininko studijoje įrengta kukli koplyčia, kurioje seserys susitinka su piligrimais. Šalia Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyno esančiame pastate veikia suaugusiųjų ir vaikų hospisas, kuriame rūpinamasi mirštančiais ligoniais ir teikiama paguoda jų artimiesiems.

Skaityti toliau

Uždaryti

Rasų g. 4a

Dėl susitikimo su seserimis skambinti +370 5 2121090

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir pranciškonų (bernardinų) vienuolynas
Evaldo Lasio nuotr.
Žiūrėti žemėlapyje

Manoma, kad Gedimino laiškus, kuriais pirkliai ir amatininkai buvo kviečiami atvykti į Vilnių, parašė vienuoliai pranciškonai. Tai vieni pirmųjų į Lietuvą atvykusių misionierių. Algirdo laikais nukankintus 14 pranciškonų mena jų atminimui skirtas Trijų Kryžių paminklas, o Jogailos laikais, jau po Lietuvos krikšto, būtent iš vienuolių pranciškonų tarpo kilo pirmieji Vilniaus vyskupai Andriejus ir Jokūbas, padėję pagrindą kuriantis Vilniaus vyskupijai.

XVI a. pradžioje palei tuometinę gynybinę miesto sieną, Vilnelės upės vingyje, pastatytas pranciškonų vienuolyno ir šv. Pranciškaus Asyžiečiaus bažnyčios ansamblis tapo Vilniaus kraštovaizdžio orientyru. Čia įsikūrę pranciškonai garsėjo pamokslais, vystė amatus.

Apie 1495 m. šalia tuo metu dar medinės šv. Pranciškaus Asyžiečiaus bažnyčios pranciškonai pradėjo statyti šv. Onos brolijos koplyčią. Dabar šv. Onos bažnyčios laikoma liepsnojančios gotikos perlu. Tuo tarpu pagrindinė vienuolių Bernardinų bažnyčia buvo nuniokota Napoleono armijos, o sovietmečiu joje įkurtas Dailės akademijos sandėlis. 1994 m. bažnyčia sugrąžinta pranciškonams. Atkurti įspūdingi barokiniai mediniai altoriai, atrastos ir restauruojamos geriausiai išlikusios Lietuvoje gotikinės freskos, vienuolyno erdvių tapyba. Parapijoje veikiančių šlovinimo grupių giesmės nepalieka abejingų čia apsilankančių.

Skaityti toliau

Uždaryti

Maironio g. 10

Dėl ekskursijų po Bernardinų istorinį architektūrinį ansamblį teirautis tel. nr. +370 682 40216, info@bernardinai.lt

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia ir pranciškonai konventualų vienuolynas
Evaldo Lasio nuotr.
Žiūrėti žemėlapyje

Vieta Trakų gatvėje, kur stovi pranciškonų konventualų bažnyčia, yra viena ankstyviausių katalikiškų Vilniaus vietų. Seniau Smiltyne ar Smėliais vadintoje senamiesčio dalyje, dar Gedimino laikais leista įsikurti broliams pranciškonams, atvykusiems atsiliepiant į didžiojo kunigaiščio kvietimą. 1332 m. jiems buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia, konsekruota Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos Ėmimo į dangų titulu. Miestą niokoję gaisrai ir antpuoliai lėmė, kad XV a. buvo pastatyta nauja šventovė. Napoleono žygių metu bažnyčia buvo paversta javų saugykla, sovietmečiu – joje veikė archyvas, kuriam išsikėlus bažnyčia palikta likimo valiai, pradėjusi virsti griuvėsiais. 1998 m. grąžinus bažnyčią pranciškonams konventualams prasidėjo jos restauravimo ir tvarkymo darbai.

Nuo XVIII a. svarbiu šios bažnyčios traukos objektu tapo malonėmis garsėjanti Baltosios Madonos statula. Bažnyčios mene gana retai galima išvysti besilaukiančią švč. Mergelę Mariją. Baltoji Madona gerbiama kaip šeimos sergėtoja, nedarnių šeimų taikytoja ir šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, užtarėja bei negimusių kūdikių globėja.

Skaityti toliau

Uždaryti

Trakų g. 9

Dėl susitikimo su broliais pranciškonais teirautis el.paštu pranciskonai.vilnius@gmail.com

Šv. Kryžiaus bažnyčia ir Vargdienių seserų vienuolynas

1369 m. valdant kunigaikščiui Algirdui, į Vilnių atvykusius pranciškonus miestiečiai nukankino. Jų kapo vietoje buvo pastatydintas kryžius, kurio nepalietė nei miesto gaisrai, o kankinių užtarimu buvo patiriama malonių.  XVI a. kryžiaus vietoje pastatyta šv. Kryžiaus koplyčia, kuri vėliau patikėta į Vilnių atvykusiems vienuoliams bonifratams. Vienuoliams buvo patikėta slaugyti neturtinguosius miesto ligonius, globoti vargšus. Kiek vėliau vienuolyno įkurtoje ligoninėje pradėta rūpinti psichiniais ligoniais, kas tuo laikotarpiu buvo neįprasta. Vėliau, jau XX a. pr. pirmoji miesto psichiatrijos ligoninė perkelta į Naująją Vilnią.

Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengta koncertų salė, o kai kurie nostalgiškai pasakoja apie čia praleistą vaikystę, nes vienuolyno pastate buvo įrengti butai. Nuo 1995 m. pastatai perduoti Vargdienių seserų kongregacijai, vienuolynas rekonstruotas. Prie bažnyčios veikia seserų koordinuojamas socialinis centras „Šv. Kryžiaus namai“, kuriame rūpinamasi sunkumų patiriančiais (pastovios gyvenimo vietos neturinčiais, bedarbiais, įvairių priklausomybių kamuojamais, vienišais, vyresnio amžiaus) žmonėmis.

Šv. Kryžiaus bažnyčioje gerbiamas malonėmis garsėjantis švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslas, kurio kopija nutapyta ir bažnyčios fasade. Vienuolyno rūsyje teka šaltinėlis. Žmonės tiki, kad jo vanduo gydo akių ligas.

Skaityti toliau

Uždaryti

S. Daukanto a. 1

Dėl susitikimo su seserimis arba galimybės savanoriauti šv. Kryžiaus namų socialiniame centre teirautis el. paštu sventaskryzius@gmail.com arba tel.nr. +370 5 269 10 14

Išganytojo bažnyčia ir Šv. Jono Teologo brolių vienuolynas
Evaldo Lasio nuotr.
Žiūrėti žemėlapyje

2000 m. į Vilnių atvykę Šv. Jono broliai įsikūrė ypatingoje miesto vietoje – prie Sapiegų parko, buvusiame trinitorių vienuolyne. Trinitorių vienuolija įsteigta dar XII a. Kryžiaus karų laikais, rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Vienuolių veiklą simbolizuoja ir viena iš skulptūrų, esanti virš įėjimo į bažnyčią bei puošianti centrinį bažnyčios fasadą – du krikščionių kariai, patekę į nelaisvę, ir juos guodžiantis angelas. Nuo trinitorių laikų iki šv. Jono brolių atvykimo praėjo daugiau nei 300 metų. Per tą laiką bažnyčia buvo paversta cerkve, vienuolynas – kareivinėmis, tarpukariu – universitetine ligonine, o sovietmečiu – tiesiog sandėliu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia veikė Vilniaus kunigų seminarija.

Nors ir praradusi daug savo interjero puošnumo, ši bažnyčia dėl netikėto erdvės pojūčio užgniaužia kvapą ne vienam į ją įžengiančiam. Lipdinių dekoras, reljefiniai elementai, aštuonkampis kupolas kuria jaukų ir harmoningą Išganytojo bažnyčios vidų. Bažnyčioje tarnaujantys Šv. Jono broliai, dar vadinami joanitais, subūrė veiklią ir aktyvią tikinčiųjų bendruomenę. Prie bažnyčios taip pat veikia Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų vienuolynas.

Skaityti toliau

Uždaryti

Antakalnio g. 27

Dėl susitikimo su broliais teirautis tel.nr. +370 6 050 1424 (skambinti darbo dienomis 9:00-17:00) arba el.paštu vilnius@joanitai.org

Šv. Motinos Teresės seserys
Joana Burn Photography
Žiūrėti žemėlapyje

Šv. Motina Teresė – viena iš labiausiai pasaulyje žinomų moterų, dirbusi su skurdžiausiai gyvenančiais Indijos žmonėmis. Jos įkurta vienuolija tęsia darbus visame pasaulyje. Lietuvoje gyvena šešios Motinos Teresės seserys. Oficialiai Dievo meilės misionierėmis vadinamos seserys Lietuvoje įsikūrė 1991 m. Vilniuje, šalia Autobusų stoties esančiame vienuolyne, veikia nemokama valgykla, maistu aprūpinamos sunkiai besiverčiančios šeimos, benamiai ar vieniši žmonės, vyksta įvairūs užsiėmimai vaikams. Prisidėti prie seserų misijos mieste bei savanoriauti galima pagelbėjant virtuvėje, ruošiant maistą, patarnaujant valgytojams.

 

Skaityti toliau

Uždaryti

Šv. Stepono g. 35/4

Maistas stokojantiems dalijamas pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 16 val. Iš anksto pranešti apie atvykimą savanoriauti nėra būtina. Tel. nr. pasiteiravimui +370 5 215 18 40.

Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono evangelisto ir apaštalo bažnyčia
Evaldo Lasio nuotr.
Žiūrėti žemėlapyje

Žvelgiant nuo Vilniaus kalvų, akys negali neužkliūti už išraiškingos, vėlyvo baroko formos šv. Jonų bažnyčios varpinės. Tai aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas, į dangų iškilęs daugiau apie 68 metrus. Dabar Vilniaus universiteto ansambliui priklausanti šv. Jonų bažnyčia buvo pirmoji Vilniaus parapijinė bažnyčia, pradėta statyti 1386 m. gavus Jogailos leidimą. Prie šios bažnyčios XVI a. jėzuitai pradėjo steigti vieną seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos universitetų – kaip atsaką plintančioms Reformacijos idėjoms.

Dėl istorinių aplinkybių bažnyčios paskirtis ne kartą keitėsi, tačiau ją visada supo akademinė bendruomenė. Sovietmečiu šv. Jonų bažnyčia buvo perduota Vilniaus Universitetui, joje įrengtas Mokslo muziejus. Atkūrus Nepriklausomybę, vykdyti sielovadinės tarnystės į šv. Jonų bažnyčią grįžo jėzuitai. Bažnyčioje buriasi įvairios maldos grupės, gieda Gospel choras. Čia taip pat vyksta koncertai, Vilniaus universiteto studentų diplomų įteikimo šventės.

Skaityti toliau

Uždaryti

Šv. Jono g. 12

Bažnyčia atidaryta kasdien 9:00-17:00. Patekimas į bažnyčią per Vilniaus Universitetą, šoninis įėjimas atidaromas šv. Jono g. atidaromas prieš šv. Mišias.

Informacija apie bažnyčioje vykdomas veikas, šv. Mišias ir kontaktai: www.jonai.lt

Šv. Jonų bažnyčios varpinė atidaryta:
Gegužės-rugsėjo mėn.
I–VII – 10.00–19.00
Spalio–balandžio mėn. varpinė nedirba.