Aukštyn galvą! II dalis

Įdomiausiam pasivaikščiojimui su vaikais

Priešais jūsų akis – vieno populiariausių „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutų „Aukštyn galvą!“ antroji dalis, sukurta specialiai pasivaikščiojimui su vaikais! Kviečiame keliauti po sostinės senamiestį ir atrasti įdomybių ten, kur retai užklysta akis. Ant namų stogų ir bokštelių – aibė įdomių detalių. Įsižiūrėjus galima sužinoti, nuo kada stovi pastatas arba kas jį pastatė. O gal ten tiksi seniausias laikrodis ar istorijas pasakoja nematytos skulptūros ir kiti dekoratyviniai elementai? Pakelkime aukštyn galvas ir pirmyn!

Maršrutas nesudėtingas, o 2 kilometrus savo kojytėmis įveiks ir patys mažiausieji.

Jums šiame maršrute pravers žiūronai ar fotoaparatas, kuris daug kartų priartina vaizdą. Šie įrankiai padėtų įžvelgti kai kurias detales, kurias plika akimi ne kiekvienas gali pastebėti.

Aukštyn galvą! II dalis

0:56

Maršruto žemėlapis

1. Katedros varpinės laikrodis

Vilniaus katedros varpinės laikrodis – tai pirmasis viešas laikrodis Lietuvoje. 1672 m. į bokštą įkeltas Vokietijoje pagamintas didžiulis dantračių mechanizmas. Suskaičiuokite, kiek metų vilniečiams ir miesto svečiams šis laikrodis skaičiuoja laiką?

Tuo metu žmonėms minutės nebuvo tokios svarbios, todėl sužinoti laiką užtekdavo ir kas ketvirtį valandos. Ar kada pastebėjote, kad varpinės laikrodis rodo tik valandas?

Pačiame bokšto viršuje laiką patikslina du varpai – didysis ir mažasis. Būtent jie leidžia suprasti, kiek tiksliai yra valandų. Plaktukėlis į mažąjį varpą smūgiuoja kas 15 min.: mušant 15 min. girdėti vienas dūžis, 30 min. – du, 45 min. – trys, o keičiantis valandoms nuaidi keturi dūžiai. Po trumpos pertraukėlės darbo imasi didesnio varpo plaktukas. Jis suduoda tiek smūgių, kiek yra valandų.

Valandinės rodyklės uodegą puošia mėnulio simbolis. Tai toks istorinis reliktas iš tų laikų, kai laikrodžiai rodydavo ir Mėnulio fazes (jaunatis, priešpilnis, pilnatis, delčia).

Nuo 2005-ųjų laikrodžio dantračių mechanizmą pakeitė kompiuteris, kuris iki šiol valdo laikrodžio rodyklę ir varpus.

Sužinoję, kiek yra valandų, eikite Valdovų rūmų pagrindinio įėjimo link.

Plačiau

2. Saulės laikrodis

Prie įėjimo į Valdovų rūmus raskite meninį akcentą – saulės laikrodį.

Ar žinojote, kad saulės laikrodis yra pirmasis žinomas laiko matavimo prietaisas?

Dabar ieškokite įrašo lotynų kalba: Semper Sol In Corde Lituaniae Luceat. Lietuvių kalba tai reiškia: „Tešviečia visada saulė Lietuvos širdyje.“

Šis saulės laikrodis ant Valdovų rūmų laiką pradėjo rodyti 2012 metų liepos 25-ąją. Ant sienos yra piešinys sgrafito technika. Tai tokia sienų dekoravimo technika, kai paviršius dengiamas keliais skirtingos spalvos tinko sluoksniais. Paskui viršutinis sluoksnis dalimis nupjaunamas aštriu instrumentu – atidengiant apatinį tinką kuriama kelių spalvų ornamentinė kompozicija.

Laikrodžio centre raskite metalinę saulę ir gnomoną. Gnomonas – tai strypas-rodyklė, toks įtaisas Saulės padėčiai matuoti. Pagal strypo šešėlį nustatomas tikrasis vidurdienis, kai šešėlis trumpiausias. Tuo metu šešėlis sutampa su tos vietos geografiniu dienovidiniu. Gnomono principu pagrįsti visi Saulės laikrodžiai.

Ar matote Zodiako ženklus abiejose pusėse? Šios valandinės ir kalendorinės Zodiako linijos kompiuterinėmis programomis apskaičiuotos Vilniaus platumai.

O dabar keliaukite į Pilies gatvę ir sustokite ties 8 numeriu pažymėtu namu.

Plačiau

3. Blyninės iškaba

Virš durų raskite 1,2 m pločio iškabą, kuri vaizduoja lėkštę blynų laikančias rankas! Ši dekoratyvinė skulptūra buvo sukurta anksčiau šioje vietoje veikusiai blyninei reklamuoti ir pakeisti seną jos iškabą „Blynai“. Blyninė dėl nedidelių kainų ir naminius patiekalus primenančio maisto buvo ypač mėgstama studentų.

Tas pats skulptorius sukūrė ir skulptūrą „Elektra“, kuri matoma iš toli, ant prie Neries esančio Energetikos ir technikos muziejus stogo, Rinktinės g. 2.

Plačiau

4. Šv. Jonų bažnyčios balkonas

Sustokite priešais Šv. Jonų bažnyčią ir čia atkreipkite dėmesį į virš kaukolės esantį į balkonėlį su metaline tvorele ir stogeliu. Anksčiau čia buvo Išganytojo figūra, aptverta prie mūro pritvirtinta geležine tvorele, o virš figūros – geležinis stogelis su kunigaikščio karūna ir kryželiu. O kas ant stogelio pavaizduota dabar?

Šiandien jau matėme du laikrodžius. Raskite dar vieną laiko matavimo būdą – smėlio laikrodį. Smėlio laikrodis rodo fiksuotą laiko tarpsnį, per kurį smėlis išbyra iš vienos indo dalies į kitą. Jį sudaro stiklinis dviejų siaura anga viršūnėmis sujungtų kūgių pavidalo indas, į kurį įpiltas nustatytas kiekis smėlio. Kaip manote, ką galėtų reikšti šis smėlio laikrodis šioje vietoje?

Toliau eikite į Pilies g. 22 numeriu pažymėto namo kiemą.

Plačiau

5. J. Slovackio biustas

Raskite poeto Juliaus Slovackio biustą ant gulbės sparnų. Biustas čia atidengtas dar 1927 m.

Užrašas lenkų kalba Tu mieszkał Juljusz Słowacki išvertus į lietuvių kalbą reiškia: „Čia gyveno Julijus Slovackis“. J. Slovackis kartu su mama ir patėviu profesoriumi Augustu Liudviku Bekiu gyveno šio namo antrajame aukšte. J. Slovackio mama organizuodavo muzikinius vakarus, literatūros skaitymus, diskusijas.

Štai ištrauka iš „Lietuvių legiono giesmės“:

„Lietuva gyva! Gyvuosim!

Saulė spindi josios šlovę,

Plaka tiek širdžių dėl josios,

Tiek širdžių jau plakti liovės.

 

Būti kaip uolai! Būti kaip uolai,

Kęst, kai pelėsiais pančiai apeina.

Kerštą už jas tarsi auką aukojom –

Plieną ir laisvą mintį, ir dainą.

 

Priešai pabūgo,

Gaudimai aisūs*

Žemaičių dūdų,

Jėzusmarija! marš pirmyn! už laisvę!“

 

*graudus, gailus

 

Toliau keliaukite Signatarų namų link.

Plačiau

6. Signatarų namai – neorenesanso ir neobaroko formų pastatas

Priešais Signatarų namus, prie skelbimų stulpo, pakelkite akis ir pažvelkite į didelę signatarų nuotrauką.

Kas parašyta didelėmis raidėmis?

Šiame stende matote 1918 m. vasario 19 d. laikraščio „Lietuvos aidas“ numerį, kuriame išspausdintas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas. Iš tikrųjų šis numeris buvo išspausdintas anksčiau ir išgabentas platinti. Taip pavyko paskleisti apie 70 laikraščio egzempliorių.

Prieš eidami toliau apžiūrėkite Signatarų namus, antrame aukšte galite pastebėti figūras, simbolizuojančias žemdirbystę ir žuvininkystę, trečiame aukšte – dvi žmogaus galvas, o ant stoglangio – pastatymo metus 1895 m.

Kita stotelė prie gretimo namo – Pilies g. 28.

Plačiau

7. Neobarokinio stiliaus pastatas

Šį pastatą taip pat puošia vyro ir moters galva fasade. Fasadas – tai išorinė, priekinė pastato pusė. Šis pastatas puoštas lipdiniais ir dekoratyviniais elementais. Pabandykite juos atpažinti:

  • voliutos – dekoratyvinis spiralės ar vijos pavidalo architektūros ornamentas su apskritimu, vadinamu akute, centre;
  • girliandos – pakabinta už galų ir puslankiu žemyn nusvirusi augalų lapų, žiedų, vaisių pynė.

Pabandykite paieškoti ir atpažinti tokius elementus ir kituose pastatuose.

Keliaukite link Pilies g. 34.

Plačiau

8. Moderno stiliaus pastatas

Čia iškart galima pastebėti dekoratyvinius skulptūrinius rutulius ant stogo, tiesa?

Iki 18 amžiaus vidurio namas priklausė siuvėjų cechui. Po 1748 m. gaisro buvo perstatytas, išplėstas, vėliau ne kartą remontuotas. Per rekonstrukciją 20 amžiaus pradžioje užstatytas trečiasis aukštas, įrengtas bokštelis, fasadas įgijo moderno stiliaus bruožų. Pabandykite atpažinti keletą architektūrinių elementų, būdingų moderno stiliui:

  • erkeris – išsikišusi pusapvalė ar kampuota pastato sienos dalis su langais; kartais tęsiasi per kelis aukštus;
  • karnizas – išsikišimas virš durų, langų ar viršutinių pastato dalių. Ant karnizo stovi dekoratyvūs skulptūriniai rutuliai.

Toliau keliaukite link Didžioji g. 4.

Plačiau

9. Vilniaus paveikslų galerija (buv. Chodkevičių rūmai)

Chodkevičiai buvo vieni iš galingiausių, įtakingiausių 15–17 amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų.

Pirmiausia raskite grifą su kalaviju – tai Chodkevičių giminės herbas.

Pakelkite akis aukščiau – kiek suskaičiuojate veidų po balkonais?

O dabar suskaičiuokite, kiek matote portretų ant sienos? Deja, istorikai dar negali pasakyti, kieno jie yra.

Skelbimų lentoje perskaitykite, kokia dabar vyksta paroda. Gal susidomėsite ir kitą kartą aplankysite čia įsikūrusią Vilniaus paveikslų galeriją?

Toliau eikite link viešbučio „Pacai“.

Plačiau

10. Viešbutis „Pacai“ (buv. Pacų rūmai)

Pažvelkite į pastato viršų. Ką pavyksta įžiūrėti? Tai Pacų giminės herbas.

Nuo seno raudoname skydo lauke pavaizduota dvi žiedu sujungtos sidabrinės (baltos) lelijos: viena nukreipta į apačią, kita – į viršų. Virš šalmo ir karūnos yra penkios povo plunksnos ir tokia pati lelija. Lelija simbolizuoja riterių nenugalimumą, o povo plunksnos – išmintį. Europos kraštų heraldikoje stilizuota lelija yra aukščiausios valdžios, švarumo, tyrumo simbolis, kuris neretai siejamas su Mergele Marija. Heraldika – tai herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistema. Jei turėtumėte savo šeimos herbą, koks simbolis būtų pagrindinis?

Šie rūmai, kai juos valdė LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, laikyti vieni puošniausių sostinės pastatų. Anuomet į barokinius perdaryti rūmai atliko ir savotišką viešbučio funkciją.

Plačiau

11. Rotušė

Žvelgdami į Vilniaus rotušę iš tolo matome Vilniaus herbą ir vėliavą, kuriuose pavaizduotas Vilniaus globėjas šv. Kristoforas.

Taip pat žvelgdami į rotušę galite susipažinti su žodžiu „simetrija“, kai dalys, esančios abipus skiriamosios linijos, yra tolygios pagal dydį, formą ir padėtį. Padalinkite pastatą įsivaizduojama linija per vidurį. Pastatas nuo Vilniaus herbo į kairę ir į dešinę yra toks pat, turi tiek pat kolonų, tiesa?

Na, o dabar užlipkite laiptais prie rotušės kolonų. Pakelkite galvą ir raskite veidą tarp „gėlių“. Gėlės – tai rozetės, stilizuoto gėlės žiedo pavidalo ornamento motyvas.

Kaip manote, kieno ten veidas?

Kai kitą kartą būsite prie katedros, ten irgi galite paieškoti į jus žvelgiančių veidukų!

Toliau eikite Rotušės aikšte ir pasukite į Stiklių g.

Plačiau

12. Buvusi Prisikėlimo stačiatikių bažnyčia

Pastatas Stiklių g. 1 – kadaise buvusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kurios gotikinės arkos puikiai išliko iki šių dienų.

Atkreipkite dėmesį į raudonų plytų gotikinio mūro fragmentą ir langus sienoje iš Stiklių gatvės pusės. Tai buvusi gotikinė 16 amžiuje pastatyta mūrinė stačiatikių bažnyčia.

Raskite juodos spalvos plytas. Tokios plytos – perdegtos (klinkerinės), jos buvo naudojamos mūrui sustiprinti, o kartu jomis buvo sukuriamas ir tam tikras puošybinis raštas.

Taip pat atkreipkite dėmesį į gotikinį sienų rišimo būdą. Koks jis? Pagalvokite.

Taip, taip. Viena plyta atrodo ilga, kita trumpa, vėl ilga ir trumpa. Senamiestyje pamatę raudonų plytų namą, galite pabandyti atpažinti, ar tai gotikos laikų pastatas.

18 amžiuje ši cerkvė perstatyta į gyvenamąjį namą. Iš viso Vilniaus senamiestyje yra apie 280 namų, turinčių gotikos žymių, dažniausiai išlikę jų gotikiniai rūsiai ir dalis sienų mūro.

Plačiau

13. Inicialai „Medeinės“ kiemelyje

Toliau įeikite į Medeinės kiemelį, kur miškų ir medžioklės deivė Medeinė joja ant meškos. O dabar pakelkite galvą, apsižvalgykite ir raskite, kada pastatytas šis namas? Ir kokie čia inicialai?

Šį trijų aukštų namą 1890-aisiais rekonstravo II gildijos pirklys Beras Elijašbergas, papuošęs jį savo inicialais – B ir E rusų kalba yra Б ir Е.

 

Kokie tavo inicialai?

 

Kokį savo rankomis padarytą darbą ar daiktą esi pažymėjęs savo inicialais? Jei nesi, ką norėtum pažymėti?

 

Toliau atidžiai žvalgykitės ir savarankiškai patyrinėkite gatvių pavadinimus, piešinius ant namų, skulptūras, nes Stiklo kvartale tiek visko daug!

Konstantino Sirvydo skvere yra ir vaikų žaidimo aikštelė, kuri gali sudominti mažiausius pasivaikščiojimo dalyvius.

Plačiau

14. Lenkijos ambasada (buv. Pacų rūmai)

Kaip ir viešbutis „Pacai“, taip ir šis pastatas papuoštas Pacų giminės herbu, kurį jau matėte anksčiau. Šis pastatas – taip pat buvę Pacų rūmai. Dabar čia įsikūrusi Lenkijos ambasada.

Šio pastato fasadas papuoštas lipdiniais. Atpažinkite bent tris ornamentų reikšmes, kokie motyvai dominuoja?

 

Taip, šis pastatas papuoštas ginklų motyvais, nes garsioji Pacų giminė gali didžiuotis ir kariniais laimėjimais.

Toliau eikite į Vilniaus universitetą (iš Universiteto g. pusės).

Plačiau

15. VU Bibliotekos kiemas

Bibliotekos kieme pakelkite akis ir raskite planetų simbolius bei astronominius prietaisus.

Tai buvusios astronomijos observatorijos korpusas, seniausia universiteto ansamblio dalis. Pagrindinė pastato puošmena – piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais. Piliastras – tai kolonos arba stulpo pavidalo vertikalus sienos kyšulys (šiuo atveju – tarp langų). Pabandykite sugalvoti, ką tie prietaisai galėtų matuoti?

Administracijos pastato viršuje, Astronomijos observatorijos frontone, švyti pagrindinė universiteto žvaigždė – Saulė su savo planetų palyda: Saturnas, Žemė, Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris. Ar galite atpažinti visų planetų simbolius?

Paskutinė stotelė – Simono Daukanto aikštė.

Plačiau

16. Prezidentūra

Pasivaikščiojimą kviečiame užbaigti su vienaragiu! Simono Daukanto aikštėje Prezidentūros pastato centre, per patį vidurį viršuje, akimis randame Lietuvos valstybės herbą.

Prezidento vėliavoje vaizduojamą valstybės herbą puošia skydininkai. Per amžius jais buvo angelai, kariai, įvairūs gyvūnai, mitologinės ir kitos būtybės.

Kas saugo skydą iš dešinės ir kairės dabar? Paspėliokite!

Iš dešinės skydą laiko baltas vienaragis, o iš kairės – tokios pat spalvos grifas, stovintys ant balto postamento. Gyvūnų ginklai – auksiniai, liežuviai – raudoni.

Lietuvos valstybės heraldikoje grifas ir vienaragis žinomi nuo 16 amžiaus pradžios. Grifas – tai erelio ir liūto hibridas. Jis simbolizuoja erelio budrumą ir akylumą bei liūto jėgą ir išdidumą. Mitinis vienaragis panašus į kumeliuką, tačiau turi skeltus nagus, barzdelę ir auksinį spiralinį ragą kaktoje, kuriame slypįs jo protas. Tai protingumo, tolerancijos ir nekaltumo simbolis. Praeityje abu mitologiniai gyvūnai naudoti ne tik heraldikoje, bet ir Bažnyčios gyvenime, juos mėgo astrologai ir alchemikai.

Plačiau
1 / 16