Rudens skoniai: šildančios arbatos Vilniuje

2020 10 06 Skonis

Ruduo priverčia ne tik šilčiau susisupti į lietpaltį, bet ir dažniau gurkštelėti arbatos. Užsimanius jos išgerti mieste, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokių vietų sostinėje trūksta. Arbatos kultūra gyva – degustacijų netrūksta, su šiuo gėrimu noriai eksperimentuojama.

3,5 gurkšnio harmonijos

Jei kam kiltų noras Vilniuje paieškoti Japonijos ir paragauti iš šios šalies atkeliaujančios arbatos, viena išeičių būtų apsilankyti Antakalnyje įsikūrusiuose Japonų kultūros namuose ir čia įkurtame japoniškame sode SEI SHIN EN. Apsilankius ekskursijoje po šiuos kultūros namus ir sodą laukia mačios arbatos – gėrimo, sulaukiančio vis daugiau susidomėjimo, – degustacija.

Tik tada, kai mača išgeriama, pradedama bendrauti tarpusavyje.

Pašnekovė teigia, kad mačios arbatos degustacija japoniškame sode trunka maždaug pusvalandį, bet spėja įsiminti kaip išskirtinė patirtis. „Su grupele svečių ruošiame mačios arbatą specialiuose dubenėliuose. Reikia paminėti, kad kiekvienas, pasigaminęs arbatos, ją iš karto ir išgeria, nelaukdamas kitų. Mačios arbatos paprastai išgeriama 3,5 gurkšnio“, – paaiškina M. Šimanskaitė.

Tik Japonijoje auginamos arbatos degustacija neprimena įprasto pasisėdėjimo su draugais prie arbatos puodelio. Pasak M. Šimanskaitės, iš pradžių dialogas vyksta tarp žmogaus ir dubenėlio su arbata. Tik tuomet, kai mačia išgeriama, pradedama bendrauti tarpusavyje, tačiau geriau kalbėtis apie dvasinius dalykus, meną. Politika ir panašios temos išgėrus mačios arbatos – nepageidautinos.

Paklausta, kuo ypatinga mačios arbata, M. Šimanskaitė sako, kad pirmiausia šis gėrimas išskirtinis paruošimo būdu: „Arbatos lapeliai susmulkinami – tai reiškia, kad mes juos išgeriame, suvartojame ir taip gauname daug vertingų medžiagų. Gauname ne tik, pavyzdžiui, antioksidantų, bet ir kofeino. Tačiau šis kofeinas kitoks nei tas, kurį gauname gerdami kavą. Mačia yra puiki kavos alternatyva, nes energizuoja, bet nedirgina. Sakyčiau, kad mačia ir energizuoja, ir harmonizuoja – toks apibūdinimas tinka labiausiai“.

Kur?
T. Kosciuškos g. 26

Netradicinis skonis ir kvapas

Patirtis rodo, kad arbatos populiarumą lemia sezonas – tuo įsitikinusi ilgametė Vilniuje augaliniais desertais garsėjančių kavinių „Chaika“ darbuotoja Viktorija Ošikaitė. Ji teigia, kad vasarą lankytojai pageidauja gaivaus limonado ar šaltos kavos, bet, vos tik orai ima vėsti, dažniau renkamasi arbata.

„Kavinėse „Chaika“ turime daugiau nei 20 rūšių arbatos, tad pasirinkimas platus, o yra ir tikrai nestandartinių variantų. Viena įdomesnių arbatos rūšių – mėlynoji cinamoninė su gėlelėmis arba dūmų skonio arbata, primenanti paprastą juodąją, tačiau turinti stiprų laužo kvapą. Šis kvapas atsiranda džiovinant arbatą kiniškų pušų kankorėžiuose“, – pasakoja Viktorija.

„Chaikoje“ galima rinktis iš daugiau nei 20 rūšių arbatos.

Atėjusiems į „Chaika“ ir nežinantiems, ką rinktis, arbata dažnai rekomenduojama – po sunkios dienos pasiūloma saldymedžių arbatos, pakeliančios nuotaiką, norint atsigaivinti – mėtų ir cinamono arbatos. Filosofų arbata? Yra ir tokios! Pamėgtas arbatos rūšis lankytojai perka namams, dovanoja draugams, rekomenduoja artimiesiems.

Kur?
Totorių g. 7
Pylimo g. 21B

Degustacija vis kitoje vietoje

Paragauti jau minėtos mačios vis kitoje sostinės vietoje siūlo iniciatyva „Matcha Ceremony“. Jos kūrėja Lana pasakoja šią veiklą – organizuoti arbatos degustacijas skirtingose Vilniaus kavinėse – pradėjusi prieš pusantrų metų.

„Tai dar buvo laikas, kai kokybiškos, tikros japoniškos mačios arbatos įsigyti buvo gana sunku. Pati nebuvau organizavusi nieko panašaus, todėl pirmoji rengta mačios arbatos degustacija buvo iššūkis. Ko gero, tai tikrai įdomu, nes degustacijose apsilanko nemažai – ir 18, ir 20 žmonių“, – teigia Lana.

Arbatos degustacijos vis kitoje sostinės kavinėje yra įdomi patirtis ne tik lankytojams, bet ir patiems „Matcha Ceremony“ kūrėjams. „Smagu išbandyti naujas vietas, sutikti vis kitą publiką, dažnai kavinių savininkai taip pat domisi mačia. Pastarąją degustaciją vedėme kavinėje „Espresinė“ – ten renkasi tikri gurmanai, todėl kiek nustebome surinkę išties nemažą grupę.“

Kiekvienas, apsilankęs „Matcha Ceremony“ degustacijoje, gauna visas priemones gėrimui pasigaminti. Nepavykti negali, nes, anot Lanos, dalyviams visuomet noriai padedama, o apie mačios arbatą suteikiama daug informacijos.

„Pastaruoju metu ši arbata vis populiaresnė, žmonėms patinka unikalus skonis, jos veiksmingumas ir suteikiama energija. Labai tikimės, kad šios japoniškos arbatos degustacijas pavyks rengti bent kartą per mėnesį. O planų tikrai turime, vienas jų – derinti mačios arbatos degustacijas ir keramikos pamokas. Kaip bus, pamatysime, – apie gėrimo populiarumą ir gražius planus svarsto pašnekovė.

Daugiau
„Facebook“: matchaceremonylt

Abejingų nepaliekanti prieskonių arbata

Tiems, kurie bent dėl arbatos puodelio pabuvo Japonijoje ir norėtų traukti kitur, pavyzdžiui, į Indiją, reikėtų apsilankyti restorane „Radharanė“. Tai – sveiko, vegetarinio maisto gerbėjų pamėgta vieta, kurioje patiekiami gėrimai ne tik skanūs, bet natūralūs ir kruopščiai ruošiami.

„Radharanės“ vadovė Rasa Mačiulienė teigia, kad restoranas lankytojams siūlo ir labiau įprastas uogų arbatas, tarp kurių – svarainių, šaltalankių, aviečių, ir indiškas, tokias kaip juodoji arbata su pienu arba prieskonių arbata, taip pat pagardinta pienu.

Nors atrodo kaip kava, tai – arbata su pienu.

Ji patikina, kad uogos arbatoms užauginamos Lietuvoje, savame darželyje, kuris priklauso šiam šeimos verslui. „Taigi uogas auginame patys, o, pavyzdžiui, liepžiedžius susirenkame miške. Dažniausiai to, ką užsiauginame (svarainiai, avietės ir kt.), pakanka visiems metams.“

Paklausta, kokia arbata populiariausia į „Radharanę“ užsukančių vilniečių, pašnekovė nedvejodama pamini imbierinę arbatą su medumi ir citrina. Ši arbata mėgstama ne tik dėl skonio, bet ir dėl gerųjų imbiero savybių, juk tai – ir maistas, ir vaistas.

Neįprasčiausias gėrimas restorane – prieskonių arbata su pienu. „Šią arbatą dar vadiname jogų kava. Ji tikrai turi panašių į kavą savybių – tonizuoja, suteikia energijos pliūpsnį, tik ta energija išlieka ilgiau, nei išgėrus kavos. Todėl tai – puiki kavos alternatyva. Šiai arbatai naudojamus prieskonius, tokius kaip džiovintas imbieras, cinamonas, pipirai, maišome patys“, – pasakoja R. Mačiulienė.

Prieskonių arbata su pienu arba jogų kava, kaip teigia restorano vadovė, arba labai patinka, arba nepatinka visiškai – vidurio šiuo atveju nėra.

Kur?
Gedimino pr. 32
Prekybos centras „Ozas“, Ozo g. 18

„Margaritos“ su mačia ir Chalapos paprikomis?

Bruzdančioje Trakų gatvėje akys užkliūva už netradicinės vietos – arbatos namų ir kokteilių baro „Temperatūra“. Užsukę čia gali rinktis net iš 35 arbatos rūšių ir gana neįprastų kokteilių.

Arbatos ir kokteilių namų įkūrėjas Mantas Jokšas sako, kad ši vieta, ko gero, vienintelė tokia Lietuvoje. Be to, „Temperatūroje“ nerasi nė lašo kavos, šio gėrimo visiškai atsisakyta.

„Negeriu kavos jau labai ilgą laiką, be to, pastebiu, kad nors kavos suvartojimas pasaulyje milžiniškas, vis daugiau dėmesio sulaukia arbata. Mudu su žmona daug metų dirbome barmenais, svajojome apie savo barą, kuris būtų kuo nors ypatingas. Arbata ir tapo šiuo išskirtinumu“, – pasakoja Mantas.

Įprasti kokteilių ingredientai pakeičiami arbata, o rezultatas dažną nustebina.

Ką galima rasti atėjus į „Temperatūrą“? Be plataus kokybiškų, rankomis rinktų ir džiovintų arbatų pasirinkimo, čia vilioja ir kokteiliai su arbata ar arbatos sirupais, inkliuzais. Klasikiniai kokteiliai, anot Manto, paįvairinami būtent arbata.

Paklaustas, koks gėrimas sulaukia ypatingo dėmesio, Mantas mini mačios arbatą – šio gėrimo paklausa vasarą tiesiog šoktelėjo. Kalbėdamas apie kokteilius, išskirtinių namų įkūrėjas sako, kad „bestseleris“ „Temperatūroje“ – kokteilio „Margarita“ versija su mačia ir Chalapos paprikomis.

Pašnekovas juokauja, kad viena priežasčių, kodėl žmonės mėgsta „Temperatūrą“, yra dar ir tai, jog atėjęs čia penktadienio naktį ir užsisakęs arbatos nesulauki nė vieno kreivo ir nustebusio žvilgsnio.

Kur?
Trakų g. 16

Teksto autorė Virginija Sližauskaitė. Igno Nefo nuotr.
Tekstas iš Neakivaizdinio Vilniaus žurnalo 7-ojo, rudens numerio.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.