Pasivaikščiojimas po muziejų kavines

2024 01 31 SkonisVietos

Iš šaltuko sukaustytų miesto gatvių gera šmurkštelti į naujų patirčių žadančius muziejus. O parodų įspūdžius smagu aptarti čia pat, muziejuose, įsikūrusiose kavinėse. Kaip ir patys Vilniaus muziejai, taip ir kiekviena jų kavinė – savita ir verta pažinti. Tad užsukime sušilti ir pasmalsauti, ką ragauja miesto tyrinėtojai. 

Signatarų namuose, kur įsikūręs „Eskedar Coffee Bar“, XIX amžiuje veikė cukrainė.

„Eskedar Coffee Bar“ Signatarų namuose

Pirmiausia – į visuomet gyvoje Pilies gatvėje esančiuose Signatarų namuose įsikūrusią „Eskedar Coffee Bar“. Čia akys raibsta nuo spalvingų paveikslų, jaukumo teikia gražuoliai augalai, o apie seną kavinių tradiciją būtent šioje vietoje liudija išlikusios autentiško dekoro detalės. 

Kaip pažymi Signatarų namų edukatorė ir istorikė Milda Kruopienė, įdomią istoriją mena ne tik kavinės patalpos, bet ir visas pastatas – XVII amžiuje jis vadintas Škoto namu, nes priklausė burmistrui Jokūbui Arnotui Škotui. 

Škoto namą, kaip ir daugelį to meto senamiesčio statinių, niokojo gaisrai, jis buvo vis perstatomas, kol 1882 metais atsirado nauji savininkai – pirklys Karolis Donatas Štralis, su žmona Juzefa auginęs penkis vaikus. Po 1895 metais baigtos rekonstrukcijos Štralis name turėjo 14 butų, iš kurių 10 nuomojo. 1914 metais viename butų įkurta draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti, dirbo nemažai visuomenininkų ir būsimų signatarų, tad būtent čia kiek vėliau pasirašytas Nepriklausomybės aktas. 

Bet grįžkime į laiką po namo rekonstrukcijos, kai pirmame jo aukšte vienas Štralio sūnų – Kazimieras – atidarė mus taip dominančią kavinę „Baltasis Štralis“. 

„Tiesa, randama šiek tiek duomenų, kad dar prieš Štralius, XIX amžiaus viduryje, šioje vietoje veikė pirkliui Henrikui Kaskei (arba Raskei) priklausiusi cukrainė, joje buvo speciali konditerijos gaminių krosnis. Jei tai tiesa, kavinių tradicija šioje vietoje prasideda dar anksčiau, nors, žinoma, ryškiausiai prisimenamas čia buvęs „Baltasis Štralis“, – teigia M. Kruopienė. 

Pasak istorikės, pavadinimą kavinei suteikė lankytojai, įkvėpti interjero spalvų, tad neprireikia spėlioti, kokiu koloritu pasižymėjo kiti Vilniuje veikę „Raudonasis Štralis“ ir „Žaliasis Štralis“.

„Šių trijų kavinių asortimentas skyrėsi. „Baltojo Štralio“ svečiai galėjo mėgautis būtent saldėsiais – pyragais, pyragaičiais, šokolado gaminiais. Pasakojama, kad čia itin populiarus buvo šokoladinis tortas „Stefanija“, keptos bobos. Iš istorikės Anželikos Laužikienės tyrimų žinome, kad buvo tiekiama kava, kakava, arbata, vasarą mėgtas gėrimas „Mazagranas“ – gaminamas sumaišius juodą kavą, cukrų, taurelę konjako ir įbėrus ledo gabaliukų“, – pasakoja M. Kruopienė. 

Esama duomenų, kad „Baltasis Štralis“ turėjo ir privatesnę salę, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė lenkų pabėgėlių aktorių kabaretas „Ksantypa“, rengęs nuotaikingus vakarus. Pati Štralio kavinė veikė iki antrosios sovietinės okupacijos.  

„Tuomet čia atsirado komunaliniai butai, o „Baltojo Štralio“ patalpose atidaryta valgykla, neoficialiai vadinta „Afrika“. Tai buvo bohemos ir kitų, daug laiko Pilies gatvėje leidžiančių, miestiečių mėgstama vieta. Toliau istorija veda link 2000-ųjų, kai kelerius metus čia veikė restoranas, pavadintas „Baltuoju Štraliu“. Vėliau tai buvo muziejaus renginių erdvė, o 2021 metais duris atvėrė dabartinis kavos baras“, – apibendrina M. Kruopienė.

Ši vieta – šiuolaikiška, kartu išlaikanti senojo „Baltojo Štralio“ dvasią. Autentišką Štralio kavinės interjerą dabar liudija grindų plytelės, lubų dekoras, taip pat – suplanavimas. 

Kavos ar arbatos puodelį išgerti Signatarų namuose esančioje kavinėje, pasak M. Kruopienės, tai ir praleisti laiką itin simboliškoje Vilniaus vietoje: „Juk šis pastatas liudija modernios Lietuvos valstybės ištakas ir reprezentuoja laisvės idėją, kuri apima visus valstybės piliečius – visus mus.“ 

Šiandien „Eskedar Coffee Bar“ galima susišildyti kava, kurios pupelės atkeliauja iš Afrikos, pasilepinti bandelėmis su cinamonu ar pyrago gabalėliu, o vakare – užsukti kokteilių. 

Kur? 

Pilies g. 26

„MO bistro“ freskos – skaitmeniniu būdu atkurtas sanatorijos „Pušelė“ fragmentas.

„MO bistro x DMV“ MO muziejuje 

MO muziejaus tąsa – kavinėje. Svečių akis džiugina nuo pat muziejaus ir bistro atsidarymo dienos visą sieną puošiantis Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės kūrinys. Kultūros paveldu paskelbtos Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ freskos fragmentą, skaitmeniniu būdu atkurtą „Vilniaus galerijos“ vadovo Audriaus Klimo iniciatyva, į MO muziejaus kolekciją įsigijo muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai. Tokia poros misija – išsaugoti Lietuvos vizualinio meno nuo XX amžiaus 6 dešimtmečio paveldą.

Prisėdus kavos ir pasikalbėti, verta akimis susirasti ir žaismingus grafiko Kęstučio Grigaliūno pjaustinius, kurių drąsi spalvų paletė ir džiugi nuotaika atsikartoja bistro interjero sprendimuose, kurtuose architekto Vilmanto Bavarskio. Savitą atmosferą kuria į bistro užsukantys muziejaus lankytojai, menininkai. 

„MO bistro“ – kepyklos „Druska Miltai Vanduo“ įkūrėjų projektas, todėl čia kasdien galima rasti šviežių kepinių ir rankų darbo duonos. Norintiems užkąsti rimčiau siūlomi modernios europietiškos virtuvės patiekalai. 

Kur? 

Pylimo g. 17

„Backstage cafe“ yra tarsi neformali Vilniaus muziejaus skaitykla.

„Backstage Cafe“ Vilniaus muziejuje 

Ir žiemą praeivių pilnoje Vokiečių gatvėje esanti kavinė išlaiko savo DNR – kviečia susipažinti su rūšine kava, ragauti ir patirti atradimo džiaugsmą. Kavinė – ir tarsi neformali Vilniaus muziejaus skaitykla, kur, laukiant draugo, galima pavartyti knygų apie Vilnių. 

Muziejaus tikslas, kad visa Vokiečių g. 6 esanti erdvė kvepėtų gera kava ir šviežiomis bandelėmis, įgyvendintas su kaupu. Miestiečiai čia skimbčioja šaukšteliais, valgo desertus, tyliai šnabždasi ar garsiai juokiasi. Lankytojų favoritai – americano ir flat white kava, kreminė kiaušinienė, varškėčiai, o pats populiariausias pasirinkimas – tik šioje kavinėje gaminamas tiramisu.

Kur? 

Vokiečių g. 6

Moderniam miesto muziejui reikėjo jį atspindinčios kavinės.

„Elektrinė“ Energetikos ir technikos muziejuje

Pirmosios viešos Vilniaus miesto elektrinės, kurioje dabar veikia Energetikos ir technikos muziejus, patalpose beveik prieš metus pakvipo kava. Muziejaus tikslas – tapti patraukliu mokslo centru ir moderniu miesto muziejumi, tad ir kavinė atliepia šių dienų muziejaus lankytojo poreikius. Pačių muziejaus darbuotojų pavadinta „Elektrine“, žiemą ji siūlo šildančių sezoninių gėrimų, o norintiems užkąsti – lengvų, iš lietuviškų produktų ruoštų suvožtinių ar pikantiškų kruasanų. 

Ieškantys kavinės renginių, šaltuoju sezonu juos atras pagrindinėje muziejaus Katilų salėje.

Kur? 

Rinktinės g. 2

Į kavinę – tarsi į 2D piešinį. Iliuzijų muziejaus nuotr.

„2D Café“ Iliuzijų muziejuje

Į jokią kitą nepanaši, juodos ir baltos spalvos kavinė įsikūrusi Iliuzijų muziejuje. Toks tikslas ir buvo – neįprastame muziejuje turėti ne mažiau išskirtinę kavinę. 

Lankytojai, čia užsisakę kavos puodelį, gali smalsiai apžiūrėti dvimačio dizaino interjerą. Ypatingą pojūtį sukuria ir kavinės viduryje esantis didžiulis medis bei stiklinis stogas. 

Tačiau sužavės ne tik dizainas – smaližių laukia ryškūs desertai, kokteiliai, kava ir spalvota cukraus vata. O ieškantiems kūrybingų užsiėmimų verta užsukti į kavinėje organizuojamus tapybos renginius „Drink&Draw“. 

Kur? 

Vokiečių g. 8

Restorano ,,The Gallery” Nacionalinėje dailės galerijoje pašonėje – sakurų parkas. Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

„The Gallery“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Kelionę po muziejų kavines baikime… restorane. Ieškant meno patirčių, aplenkti Nacionalinę dailės galeriją vargu, ar pavyks. O įspūdžių išėjus iš ekspozicijų salių taip pat nepritrūks – juos aptarti galima čia pat galerijoje veikiančiame restorane. 

Jis pasitinka subtilia atmosfera, šviesa ir pro didžiulius langus atsiveriančiais miesto vaizdais. Čia galima pasimėgauti kava, bet verta ir užkąsti – sulaukus dienos pietų ar vakarienės laiko. Juk restorano išskirtinumas – nuolatinė meniu kaita, o kūrybiškas patiekimas simbolizuoja stiprią draugystę su NDG.

Kur? 

Konstitucijos pr. 22

 

Straipsnio autorė – Virginija Sližauskaitė

Nuotraukų autorė – Vytautė Ribokaitė

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 20-ojo numerio.

Skaidrė 17

Kurjeris mina per miestą

Plačiau