Nacionalinėje bibliotekoje – senojo dokumentinio paveldo paroda

2022 01 20 NaujienosRenginiai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti senojo dokumentinio paveldo parodoje „Theatrum libri“. Paroda siekiama naujai ir šiuolaikiškai pažvelgti į archyvą kaip į dinamišką istorinį reiškinį. Ankstyvųjų naujųjų laikų knygų archyvai – tai tikri veiksmo teatrai.

Pasak parodos kuratorės dr. Mildos Kvizikevičiūtės, „šios parodos įkvėpimu tapo Renesanso laikų nenumaldoma aistra žinoti, įkūnyta per knygos spaudą, sklaidą ir skaitymą. Parodos pavadinimui neatsitiktinai buvo pasirinktas žodis „teatras“. Kertine ekspozicijos ašimi tapo knygos, kurių pavadinime yra „teatras“, tuo metu vartotas kaip metafora žinioms į vieną vietą sutelkti. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais žmonės buvo sukrėsti žinių gausos, kuri atėjo su knygų spauda. Taip buvo pradėtos leisti didžiulės enciklopedijos, kuriose siekta surinkti žinias apie viską: žmogaus gyvenimą, dangaus kūnus, politiką bei kitus įvairius reiškinius.“

XV–XVIII a. skaitantys išsilavinę žmonės skrupulingai rinko, rūšiavo ir saugojo informaciją apie juos supantį pasaulį. Renesanso epochos intelektualai, visai kaip ir mes šiandien, susidūrė su naujų technologijų sukelta informacijos pertekliaus problema. Spaudos mašinų „dauginami“ knygų egzemplioriai, pigesnis popierius, lengviau prieinamas spaustuvininko darbas bloškė žmogų į visai naują ir gerokai intensyvesnę tekstinę realybę ir reikalavo naujų informacijos valdymo, sisteminimo būdų.

Unikalūs eksponatai parodoje pateikiami kaip tiriamasis objektas, leidžiantis lankytojui-tyrėjui pačiam „naršyti“ keliasluoksnį Nacionalinės bibliotekos archyvą: pažinti, tirti ir atrasti knygos formavimo(si) etapus, leidinių kaupimo ir saugojimo iniciatyvas, skaitymo ir sklaidos ženklus. Parodos centre eksponuojami „teatrai“ – ne tik šveicarų humanisto Teodoro Zwingerio garsusis „Žmogaus gyvenimo teatras“, bet ir lenkų astronomo Stanisławo Lubienieckio „Kometų teatras“ su įspūdingais žvaigždynų žemėlapiais. Išskirtinę vietą užima draudžiamos skaityti knygos, kurių likimas buvo įvairus, o pats brutaliausias – sudeginimas ar kitoks suniokojimas. 1783 m. draudžiamų knygų sąrašo iliustracija vaizduoja knygas, metamas į laužą, o lenkų istoriko Marcino Bielskio pasaulio kronika patyrė tik „švelnią cenzūrą“ – skaitytojų rankos pakoregavo pastraipą apie popiežę Joaną. Šios ir kitos knygos mus pasiekė dėka žmonių, rinkusių bei kaupusių žinias savo bibliotekose. Parodoje eksponuojamos knygos iš grafienės Jadvygos Hutten-Čapskienės asmeninės bibliotekos – kelionių po Madeirą ir Porto Santo salą aprašymas bei traktatas apie vaikų ligas ir jų gydymą.

Parodos architektūra, inspiruota aukso pjūvio formulės, suteikia galimybę „pasiklysti“ knygų saugyklose, archyvą leidžia pamatyti kaip dinamišką, gyvą, kupiną atradimų ir nustebimų lauką, o pačią knygą – kaip Europos kultūros teatro dalyvę ir kūrėją.

Paroda veiks iki 2022 m. kovo 31 d. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Organizatoriai kviečia išgirsti senųjų knygų sekamas istorijas vasario 2, 9 ir 23 d. vyksiančiose ekskursijose kartu su parodos „Theatrum libri“ kuratorėmis.

Nuotraukų autorius Vygaudas Juozaitis.

Skaidrė 17

Dovana vilniečiams: sukurtas šventinis Vilniaus 700-mečio dviračių maršrutas

Plačiau