Daug skonio ir spalvų. Ką dubenėliuose maišo Vilniaus restoranai? • Neakivaizdinis Vilnius

Daug skonio ir spalvų. Ką dubenėliuose maišo Vilniaus restoranai?

2021 04 19 Skonis

„Buddha bowl“, „smoothie bowl“, „poke bowl“ – tai tik keletas įvairių pavadinimų patiekalams dubenėliuose apibūdinti. Įvairiausių ingredientų bei spalvų maistas dubenėliuose per pastaruosius keletą metų tapo ne tik puikiu subalansuotos mitybos pasirinkimu, bet ir estetiniu pasigėrėjimu akims. Pavasariui už lango augaliją nudažant ryškiomis spalvomis, Vilniaus restoranai taip pat maišo spalvas, o vietoj paletės tam naudoja dubenis.

Nuo sulčių baro iki restorano

Vaisiai, uogos ir daržovės – kur kitur rasti šių produktų, jei ne sode. Pasirodo, šis įsikūręs pačiame Vilniaus centre. „The Urban Garden“ (liet. miesto sodas) – taip vadinasi Gintarės ir jos vyro Mathieu prieš porą metų įkurtas šeimos restoranas, kviečiantis į žaluma gyvą vietą, nepaliekant Vilniaus ribų.

„Nuo sulčių baro iki restorano“, – juokauja jau 15 metų vegetare esanti Gintarė. Dar prieš įkurdami restoraną „The Urban Garden“ drauge su savo vyru nemažai keliavo užsienyje ir į Lietuvą sugalvojo atvežti šaltai spaustų sulčių konceptą, tad taip įkūrė sulčių barą. Nors veiklą sekėsi vykdyti neblogai, Gintarė pripažįsta, kad ji buvo gana sezoniška, – lietuviai nebuvo suvilioti šaltą žiemą gerti šaltas sultis.

Savo „smoothie bowl“ „The Urban Garden“ valgysite iš kokosinio dubenėlio. Sigitos Valantiejūtės nuotr.

Lūžis įkurti restoraną įvyko tuomet, kai lankydamasi Balyje šeima paragavo „bowl“ tipo patiekalų. Vienas jų – „smoothie bowl“. Turbūt ne vienas esate girdėjęs apie vaisių kokteilius, vadinamus glotnučiais. Šiuo atveju „smoothie bowl“ yra tirštesnės konsistencijos šaltas kokteilis, nugulęs dubenėlyje bei patiekiamas su įvairiausiais priedais, tokiais kaip vaisiai, įvairios uogos, granola, riešutai ar pan. Nors Balyje „smoothie bowl“ prilygsta ledų tekstūrai, Gintarė pasakoja, kad savo restorane juos pateikia kiek šiltesnius arba kitaip pritaikytus lietuviams.

Vienas populiaresnių bei itin egzotiškų dubenėlių, kurį galima rasti ir „The Urban Garden“, – „acai bowl“. Kopūstpalmių („acai“) uogos auga Amazonės miškuose ir vadinamos supermaistu, nes yra kupinos įvairių vitaminų, antioksidantų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Dėl uogų augimo lokacijos bei maistinės vertės nenuostabu, kad „acai bowl“ visų pirma atsirado Brazilijoje bei paplito tarp banglentininkų, kurie po pasiplaukiojimo norėdavo suvalgyti ką nors skanaus ir itin sveiko. 

Balyje drauge su vyru Gintarė įkvėpimo saviems receptams sėmėsi iš gausios „smoothie“ dubenėlių pasiūlos. „Skoniai labai egzotiški, bet kadangi Lietuvoje gerų vaisių, tokių kaip mangai, kartais sunku gauti, stengiamės naudoti ir lietuviškus produktus, tokius kaip avietės ar serbentai.“ Kaip Gintarė teigia, „The Urban Garden“ svarbu užtikrinti ne tik produktų kokybę, bet ir parodyti, kad čia maistas gali būti skanus tiek veganui, tiek visavalgiui.

Kur?
J. Basanavičiaus g. 3

Padažai už pažadus

„Chirasi“ (liet. išsibarstęs) ir „donburi“ (liet. dubuo) – tokiais pavadinimais Japonijoje vadinami dideli ryžių dubenys, kuriuose – marinuotos daržovės, žuvis ar mėsa bei kiti ingredientai. 2020 metų spalį hostelyje „Jamaika“ šiuos japonų virtuvės patiekalus pradėjęs gaminti Mindaugas Karosas kviečia jiems suteikti lietuviškesnį pavadinimą – chaosai.

„Chaosai“ – tai solo virtuvės projektas. Dešimt metų virtuvėje besisukantis bei dideliuose restoranuose dirbęs Mindaugas, gyvendamas įvairiose šalyse, suprato, kad nebenori sunkiai dirbti kitiems, ir iškėlė klausimą, o kas, jei dirbtų sau? Grįžęs į Lietuvą sušius ir „bowl“ patiekalus Mindaugas kurį laiką gamino Nidoje, o vėliau persikėlęs į Vilnių įkūrė nedidelį restoranėlį vos su 6 m² virtuve! „Chaosuose“ esu ir direktorius, ir indų plovėjas, ir buhalteris, ir maisto technologas bei gamintojas“, – vardija Mindaugas.

„Chaosuose“ ruošiami dubenėliai su sterku, lašiša, jautiena, vištiena ir „tempeh“. Pauliaus Peleckio nuotr.

Restorano pavadinimas radosi tuomet, kai Mindaugas darbavosi Kopenhagoje. Virtuvės šefas Mindaugą mokė, kaip gaminti patiekalą, susidedantį iš dubenėlyje patiekiamų ryžių, lašišos ir avokadų. Kaip Mindaugas pasakoja, „tas patiekalas atrodydavo kaip tėkštas, numestas ir priminė chaosą“. Taip atsirado jo paties restorano pavadinimas, kuriame šiuo metu siūloma paragauti dubenėlių su sterku, lašiša, jautiena, vištiena ir „tempeh“. 

Kiekvienas iš meniu esančių dubenėlių patiekiamas su specialiu sojų ir česnakų padažu, turinčiu šmaikščią istoriją. Kai Mindaugas dirbo Kipre su 7 filipiniečiais, vienas jų turėjo Mindaugui itin patikusio padažo receptą. Vieną dieną šis filipinietis užsiminė, kad jam reikia žmonos. Mindaugas prasitarė, kad jo sesė vieniša, ir pasisiūlė suorganizuoti filipiniečiui pokalbį su ja, mainais norėdamas gauti padažo receptą. Nors ir be vestuvių baigties, pokalbis įvyko, susitarimo pažadas buvo ištesėtas, o padažas dabar sėkmingai gardina „Chaoso“ patiekalus.

„Jamaika“ hostelyje įsikūrusi Mindaugo virtuvėlė, kaip jis pats teigia, susideda iš trijų pagrindinių komponentų: ingredientų šviežumo, jų kokybės bei Mindaugo gaminimo įgūdžių. Virtuvės šefas džiaugiasi, kad įsikūrė „Jamaika“ hostelyje ne tik dėl jį supančios kelionių auros, bet ir dėl pašonėje esančio „Halės“ turgaus. Neretai turguje jis pats derasi dėl kainų bei taip pasipildo virtuvę reikiamais produktais. „Faktas, kad dirbu vienas, suteikia aukštą kokybę klientams, nėra bereikalingai išnaudojamos jėgos, o aš tiesiog darau tai, kas man patinka. Geri draugai iš „Sofa de Pancho“ sakydavo: „Tu įdedi savo dvasios, turi gerą aurą aplink save ir tai atsispindi maiste.“

Kur?
Visų Šventųjų g. 9

Gatvės maistas – ne gatvėje

„Prašom užeikite, mes jus pamaloninsime maistu“ – tokią idėją reprezentuoja Rinktinės gatvėje įsikūręs restoranas „Please“ (liet. prašau; pamaloninti). Kaip restorano įkūrėja Yulia ir vadybininkė Erika teigia, pavadinimas transliuoja vietos svetingumą, o drauge pateikiamas prierašas „casual eats“ kalba apie kasdieninį, gatvės maistą, tačiau tiekiamą restorane. „Gatvės maistas, bet ne gatvėje“, –juokauja Erika. Būtent šiai kategorijai galima priskirti ir restoraną garsinantį patiekalą „poke bowl“.

„Poke bowl“ (ir ne, tai neturi nieko bendro su „Pokemon“) – iš Havajų kilęs patiekalas, kurį sudaro marinuota žuvis, ryžiai bei daržovės. Iš havajiečių kalbos „poke“ reiškia „supjaustyti skersai į gabalėlius“. Pjaustymu užsiimdavo Havajuose po žvejybos grįžę žvejai, kai būdami labai alkani jie greitai ir lengvai supjaustydavo savo pagautą žuvį bei taip pasiruošdavo valgyti. „Patiekalas tapo populiarus visur, nes jį itin lengva paruošti, taip pat jis ir labai sveikas“, – sako Yulia.

„Poke“ havajietiškai – supjaustyti skersai į gabalėlius. Dovilės Jakštaitės nuotr.

Tradiciškai „poke bowl“ gaminamas su tunu bei ryžiais, tačiau patiekalui išpopuliarėjus atsirado ir įvairių jo variacijų, kai ryžiai keičiami bolivinėmis balandomis, o tunas – lašiša, krevetėmis, vištiena ar tofu. „Please“ restorane siekiama patiekalą išlaikyti kuo autentiškesnį, tad „poke bowl“ gaminami su jūrų gėrybėmis (bei tofu opcija vegetarams, veganams), tačiau neįtraukiant vištienos. 

Jei visgi apie „poke bowl“ jau esate girdėję, galbūt pirmą kartą išgirsite pavadinimą „pokeritto“. „Please“ restoranas vienintelis Vilniuje siūlo tokio tipo patiekalą, kai „poke bowl“ patiekiamas suktinuko pavidalu. Kitaip nei „poke bowl“, „pokeritto“ yra šiltas, o jį galima valgyti vos tik pasiėmus išsinešti, tad patiekalas itin tiks tiems, kurie negali išlaukti akimirkos, kai jų dubenėlis pasieks namų stalą. Visgi Yulia ir Erika įspėja – būkite atsargūs manydami, kad ši porcija yra vienam asmeniui!

Kur?
Rinktinės g. 5

Visos pasaulio virtuvės vienoje

Iš Gedimino prospekte įsikūrusio restorano pavadinimo „2Buo“ nesunkiai galima suprasti, koks indas naudojamas tiekiamam maistui. Logotipe taip pat įžvelgiami du lankai – vienas yra viršuje, kitas – apačioje, juos sujungus gaunama skritulio forma. Kaip restorano įkūrėjai Dovilė Piliponytė ir Edgaras Averbuchas teigia, šis skritulys simbolizuoja pasaulį, o jų dubenėliuose atrandami viso pasaulio virtuvių skoniai.

„Buddha bowl“ pasaulyje yra gerai žinomas patiekalų dubenėlyje konceptas, labiausiai paplitęs veganiškoje mityboje. Patiekalo pavadinimas radosi iš istorijų, kad Buda vaikščiodamas po apylinkes visuomet nešiojosi dubenėlį, į kurį žmonės aukodavo maistą. Kaip „2Buo“ virtuvės šefė Dovilė teigia, „buddha bowl“ atsispindinti maisto įvairovė tapo atspirties tašku, leidusiu sukurti savąją dubenėlio koncepciją. Ši yra grįsta lygybe, kad nepaisant to, kokio pobūdžio valgytojas esi, turi gauti vienodas teises į visavertį maistą. „Esi veganas? Tau pakaks salotų su alyvuogių aliejumi. Ne. Tu taip pat turi gauti įdomų, maistingą ir skanų patiekalą“, – sako Dovilė.

„Jūros gėrybių dreifas“ (dubenėlis kairėje) vienareikšmiškai susilaukia daugiausiai „2Buo“ lankytojų simpatijų. „2Buo“ nuotr.

Siekis pateikti žmogaus organizmui kuo naudingesnį patiekalą taip pat atsispindi ir „2Buo“ įkūrėjų pasirinkime – vietoj ryžių (kaip dažnai įprasta) dubenėliuose naudojamos kruopos. Dovilė ir Edgaras neslepia, kad pradžioje iš aplinkinių sulaukė daug klausimų, kodėl kruopos? Kodėl ne ryžiai? Trūko labai mažai, kad dubenėlių pagrindas būtų patiekiamas klientams palankesniu, ryžių formatu. Visgi aplinkinių spaudimas galiausiai buvo atlaikytas. „Laikėmės savo nuomonės ir pasisekė iškomunikuoti žmonėms, kad tai yra kur kas sveikesnis pasirinkimas“, – džiaugiasi Edgaras. Dabar restoranas siūlo kruopų pagrindo dubenėlius su mėsa, žuvimi ar vegetariškais, veganiškais garnyrais.

„2Buo“ virtuvės šefė Dovilė kreipia dėmesį ne tik į dubenėlių teikiamą maistingumą, bet ir į estetinį vaizdą. Ieškoma naujų ingredientų pateikimo būdų, tokių kaip skirtingas daržovių pjaustymas, kukurūzų burbuolių naudojimas, burokėlių pigmentu nudažyti putpelių kiaušiniai bei patiekalų pateikimas kokosų dubenyse. „Kiekvienam turėtų būti svarbu, ką dedi į burną, ir kad maistas yra menas, tad turi būti labai gražu akims ir labai skanu skrandžiui“, – pokalbį užbaigia Dovilė.

Kur?
Gedimino pr. 24

Teksto autorė Gabija Stašinskaitė
Tekstas iš Neakivaizdinio Vilniaus žurnalo 9-ojo, pavasario numerio.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.

Skaidrė 17

Keliaujant po japoniško maisto salas

Plačiau