„Betoniniai“ vilniečiai gyvena Viršuliškėse

2019 04 12 Vietos

Visa, kas gražu ir įdomu, sutelkta miesto centre – toks požiūris paprastai vyrauja ne tik miesto svečių, bet ir pačių vilniečių galvoje. Pakraščiuose įkurti pilkų sienų rajonai su savo niūria architektūra, atrodo, turi nedaug vilties pakeisti šį mąstymą. Tačiau rašytojas ir skulptorius Mykolas Sauka vis dėlto bandė įpūsti meninės gyvybės mažai kuo išskiriančiam Viršuliškių parkui. Nuo praėjusio rudens čia įsikūrė „betoniniai“ vilniečiai.

Viršuliškių parku yra pavadintas miškelis, kuris stūkso ant nedidelės kalvos. Parko pašonėje stovi vaikų darželis, šiek tiek toliau – gyvenamieji blokai. Greičiausiai vietos gyventojai nedrįstų naktį čia nosies kišti dėl vyraujančio stereotipo, kad tokioje vietoje gali rinktis „neaiškios“ kompanijos. Tačiau M. Sauka šią vietą pasirinko tikslingai. Jis nenorėjo baltų sienų galerijos, į kurią renkasi tik meno bohema, bet siekė savo darbus paleisti į laisvę ir eksponuoti atviroje erdvėje.

Parko kultūros eksperimentai

„Žiūriu į kuriamą skulptūrų parką kaip į eksperimentą: patikrinsime, ar jos pačios savaime gali padaryti aplinką kultūringesnę, ar gali piliečius įkvėpti būti geresnius. Juk apžiūrinėdami meno kūrinius parodose daugelis atsistoja tipine poza – susideda rankas už nugaros. Ar yra bent kokia tikimybė, kad tokia poza parke atsistos ir vandalas? Banditas? Girtuoklis?“ – retoriškai klausia autorius.

M. Saukos darbai

Pasak jo, nors įsivaizdavimuose apie miškelius yra tiesos, kol dvi dienas Viršuliškių parke betonavo skulptūras, jam neteko sutikti nemalonių praeivių: „Lankytojai, su kuriais kalbėjau, buvo labai malonūs ir kultūringi. Tik kažkas pavogė kastuvą.“

Daugiabučių džiunglėse – apie buvimą žmogumi

Menininkas šiuo darbu nesiekė kažkaip pakeisti Viršuliškių mikrorajono veido. Kaip tik norėjo papildyti, priminti kiekvienam parko lankytojui, kad pirmiausia esame žmonės. „Daugiabučių vaizdas mane iš karto verčia mąstyti apie termitus, skruzdėles, širšes, nors jų visų kuriama architektūra gražesnė už sovietinius pastatus. Mat tokie betonai nužmogina, o kai jie dar ir neestetiški, labai slogus jausmas. Atrodo, čia mažiau vilties negu bet kur kitur. Bet rajonų nereikia keisti. Reikia prisitaikyti ir papildyti tą aplinką naujais dalykais, kurie per daug nerėžia akies. Betoninės skulptūros dera šioje aplinkoje ne tik todėl, kad jos sukurtos iš šios medžiagos, bet ir todėl, kad vaizduoja sostinės gyventojus, o ne termitus ir skruzdes“, – apie savo idėją pasakojo jis.

Pasak skulptūrų parko autoriaus, pasivaikščiojus po Viršuliškių parką galima užsukti, pavyzdžiui, į Šeškinės turgų, pereiti per kiemus iki autobusų stotelės ir pasidžiaugti kultūringa kelione – kitokia negu Vilniaus senamiestyje, bet su savita nuotaika.

Atpažįstamas emocijas spinduliuojantys eksponatai, kuriuos galima liesti

Kol kas menininkas ten pastatė du vyrus ir moterį vaizduojančias skulptūras. Eksponatai – suaugusio žmogaus dydžio, prieinami skirtingose miškelio vietose. Skulptūrų pozos neatrodo patogios, veidai – lyg prislėgti rūpesčių. „Tai, kas sieja paprastus žmones, atsispindi jų veide. Tai yra pati giliausia prasmė. Daugiau čia nereikia nieko suprasti“, – sako autorius.

M. Sauka viliasi, jeigu ši vieta ir taptų mėgstamu vilniečių traukos centru, eksponatai vis tiek turėtų pamažu susilieti su mišku, tapti natūralia jo dalimi. „Nebent skulptūras labai smarkiai nučiupinės, antra vertus, tuomet jos neapsamanos ir visada bus pirštų nupoliruotos tam tikrose vietose.“

Rajono pokyčių receptas – grafiti

Paklaustas, kaip dar būtų galima kūrybiškai keisti Vilniaus rajonų vaizdą, Mykolas išskyrė gatvės meną – grafitį. „Tegul pokyčius skatina patys gyventojai, jie geriausiai žino, ko trūksta. Man, prašalaičiui, atrodo, kad paprasčiausias būdas būtų ant daugiabučių piešti grafitį, ne tagus, o didelius piešinius per visą sieną. Miestuose, kurie nepasižymi įmantria architektūra, grafičiai padaro stebuklą, pakeičia erdvę, lyg kambaryje pastatytas veidrodis. Ir nieko nereikia griauti ar statyti“, – apibendrino jis.

Šiais metais parke suplanuota pastatyti dar du kūrinius. Ateityje jų gali atsirasti ir daugiau. M. Saukos skulptūrų parkas Viršuliškėse yra vienas meno projektų rėmimo „Kuriu Vilnių“ konkurso nugalėtojų. Pagrindinė konkurso mintis – pagyvinti atokesnes ir primirštas Vilniaus vietas. Šiuo metu yra įgyvendinti 9 įvairių menininkų projektai.

Viršuliškių parką rasite adresu Laisvės pr. 57

Teksto autorė Jogintė Užusienytė

Nuotraukų autorė – Agnė Katmandu

Straipsnį rasite ir Neakivaizdinio Vilniaus žurnalo pirmąjame numeryje.