Kosmosas Vilniuje ir Vilnius kosmose

Pasak mokslininkų, visos gyvos Žemės būtybės yra sudarytos iš užgesusių žvaigždžių atomų. Mumyse yra žvaigždės, gal todėl taip traukia pakelti akis į viršų ir patyrinėti kosmoso paslaptis. Vilniuje taip pat yra vietų, praskleidžiančių šių paslapčių uždangą arba priartinančių prie kosmoso. 

Kiekvienas iš mūsų esame kosminis keleivis.

Pavyzdžiui, būtent sostinėje veikia lietuvių įkurta bendrovė „NanoAvionics“, kurianti ir gaminanti mažuosius palydovus (Mokslininkų g.). Aeronautikos inžinerijos studijos VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (Saulėtekio al.) apjungia aviacijos ir kosmoso tyrinėjimus.

Kylam?

Vilniaus universiteto rektorių bei mokslininkų vardai yra tapę asteroidų pavadinimais.

• ,,Iš čia kylama į žvaigždes”

 „Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae: Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra“ (sen. lot. – Šis namas yra Uranijos, eikit šalin, niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka Žemė, iš čia kylama į žvaigždes). Šį gerai žinomą lotynišką užrašą galima rasti ant Vilniaus universiteto astronomijos priestato. Užrašo autorius – VU rektorius bei astronomas Martynas Počobutas. Buvusi VU observatorija laikoma viena seniausių Europoje. Ją 1753 m. įkūrė astronomas Tomas Žebrauskas. 

Pagrindinė pastato puošmena – piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais. Administracijos pastato viršuje, Astronomijos observatorijos frontone, švyti Saulė su savo planetų palyda: Saturnas, Žemė, Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris.

Observatorijos patalpos šiuo metu priklauso VU bibliotekai, Baltojoje salėje įsikūrusi skaitykla. Salę puošia išlikę astronomijos prietaisai, unikalūs XVII–XVIII a. gaubliai, rengiamos parodos ir kiti kultūriniai renginiai (tyrinėk giliau su ,,Neakivaizdinio Vilniaus” maršrutu ,,Technikos inovacijų istorijos” . 

Patekti į buvusią observatoriją galima organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos ČIA.

Beje, įdomu, kad su kosmosu susijusios ir VU rektorių bei mokslininkų pavardės: VU rektoriaus M. Počobuto vardas (,,Poczobut”) suteiktas asteroidui Nr. 2004 TQ77; VU rektoriaus bei Vilniaus astronomijos observatorijos direktoriaus Vladislavo Dzievulskio vardu (,,Dziewulski”) pavadintas asteroidas Nr. 2006 SE368. Tokie pat pavadinimai suteikti ir dviems krateriams Mėnulyje. Asteroidas Nr. 2007 FO34 (327977) ,,Skarga” dedikuotas pirmajam VU rektoriui Petrui Skargai; asteroidas Nr. 2007 GD52 (450737) „Sarbievius“ – VU profesoriui Motiejui Kazimierui Sarbievijui. O štai 1978 m. atrastas asteroidas 1978 RS1 pavadintas ,,3072 Vilnius”. Lietuvoje astrofizikai yra atradę daugiau nei 500 asteroidų, daugiausia pavadintų Lietuvos astronomų pavardėmis, miestų pavadinimais, žymių asmenybių vardais.

Aukščiausiame Senamiesčio pastate – Fuko švytuoklė.

• Fuko švytuoklė

Šv. Jonų bažnyčios bokšte, aukščiausiame Senamiesčio pastate, nenustodamas švytuoja ant ilgo lyno kabantis rutulys. Tai – Fuko švytuoklė, unikalus objektas, kuris įrodo Žemės sukimosi aplink savo ašį faktą. Ją išvysti galima antrajame barokinės prieš 400 metų statytos varpinės aukšte; pirmajame aukšte yra ekspozicija „Universitetas ir pasaulis“. Ši švytuoklė yra vienintelė, esanti Lietuvoje bei Baltijos šalyse.

Šv. Jonų bažnyčios varpinės lankymo informacija ČIA.

Meteoritai – tikrieji ateiviai iš kosmoso.

• Ateiviai iš kosmoso

Vilniuje, Čiurlionio gatvėje, galima stoti į akistatą su ateiviais iš kosmoso tiesiogine to žodžio prasme. Taip meteoritai vadinami VU Geologijos muziejuje. Jo ekspozicijoje – Lietuvoje ir kitose šalyse nukritę meteoritai. Čia galima sužinoti, kaip ieškoti meteoritų, kuo jie skiriasi, iš kur ir kaip atkeliauja į žemę, kaip meteoritams suteikiami vardai ir daugybę kitų kosminių (ir ne tik) istorijų. Muziejus įsikūręs VU Chemijos ir geomokslų fakultete. 

Daugiau informacijos apie muziejaus lankymą ČIA. 

Observatorija skaičiuoja 100 metų istoriją.

• VU Idėjų observatorija

VU Geologijos muziejaus kaimynystėje – Idėjų observatorija. Tai edukacijų, laisvalaikio, meno ir mokslo komunikacijos erdvė unikalioje istorinės observatorijos komplekso vietoje. Ši observatorija iškilo prieš 100 metų astronomams ieškant atokesnės vietos žvaigždžių stebėjimams nuo besiplečiančio Vilniaus šviesų.

Šiandien Vilniaus universiteto muziejaus kuruojama observatorija tapo erdve, siūlančia apsilankyti parodose, renginiuose, edukacijose (pavyzdžiui, ,,Asteroidų dirbtuvės”) ir ekskursijose vaikams su tėvais, moksleiviams bei suaugusiems, kurios leidžia iš arčiau susipažinti su astronomija ir kitais mokslais bei observatorijos ypatybėmis. Taip pat observatorijoje galima stebėti naktinį dangų, apžiūrėti teleskopus bokšteliuose bei jų besisukančius kupolus.

Daugiau apie Idėjų observatorijos istoriją ir lankymą ČIA.

• Planetų svarstyklės

Po Energetikos ir technikos muziejaus, įkurto 2003 m. pirmosios viešosios Vilniaus elektrinės patalpose, stogu telpa unikalus industrinis paveldas, interaktyvus mokslo pažinimas ir kultūros renginiai.

Dviejuose viršutiniuose muziejaus aukštuose veikia interaktyvi ekspozicija „Technikos mokslas ir technika vaikams“, kurioje gamtos mokslai pateikiami nesudėtingu, patraukliu ir visiems suprantamu būdu. Pavyzdžiui, galima pasisverti ir sužinoti savo svorį skirtingose planetose!

Daugiau informacijos ČIA. 

Daugelis jaučia nostalgiją pasimatymams Žvaigždžių kupole. Nuotr. I. Gelūno

• Planetariumas

Nors Vilniaus STEAM centro atidarymo buvusiame planetariume dar tenka laukti, pasigrožėti sostinę puošiančiu kupolu galima ir dabar. Ateityje už atgimstančio pastato durų lauks 8 skirtingos laboratorijos, apimančios nuo chemijos ir biologijos iki robotikos disciplinų (juk ne veltui STEAM ugdymo centro pavadinimas išsišifruoja kaip angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Maths) bei naujai sukurta Žvaigždžių salė. 

Sužinok daugiau ČIA.

Kosminių Karoliniškių simbolis – TV bokštas. Nuotr. G. Khiterer (Go Vilnius)

• Mėnulio gatvė ir kosminės Karoliniškės

Galbūt Mėnulio kalno pavadinimas Pilaitėje yra neoficialus, tačiau Mėnulio gatvė Karoliniškėse – pati tikriausia.

Rajono pavadinimas sugalvotas pagal čia buvusį kaimą – Karolinką. Nors buvo ir siūlymų naująjį gyvenamąjį rajoną pavadinti pagal kitą šalia esantį kaimą – Šaltūnus, vis dėlto pasirinktas Karoliniškių variantas.

Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas, praktikos pasisėmęs projektuodamas kelis Klaipėdos rajonus. Jam ir jo žmonai Genovaitei Balėnienei teko nedėkinga užduotis – kurti gyvenamąjį rajoną iš karto po Lazdynų, gavusių aukščiausius apdovanojimus. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema. Apsipirkti kvietė parduotuvės „Kometa“, „Merkurijus“, „Saturnas“, gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais.

Karoliniškės garsėja ir aukščiausiai į Lietuvos padangę įsirėžusiu statiniu – Televizijos bokštu, kurio taurė daug kam panaši į … ateivių lėkštę.

Tyrinėk daugiau su maršrutu „Karoliniškės. Vilniaus rajonas arčiausiai kosmoso“.  

Pilaitėje – kosmosas po žeme.

• Kosminė patirtis požeminėje miesto perėjoje

,,Visata yra tokia sena ir tokia didelė, kad per keturiolika bilijonų metų numirusios žvaigždės tik dabar sužybsi prieš tavo akis ir nukrenta žemėn. Ir tada tu galvoji norą, kuris padėtų išspręsti visas tavo didžiasias problemas. Gal net ir dabar užsiimi tuo.”

Šiuos žodžius rasite požeminėje perėjoje Pilaitės prospekte. Čia esančios kosminės instaliacijos, kviečiančios pažvelgti į kosmoso paslaptis ir grožį, kūrėjai vaizdais, garsu bei šviesomis kviečia susimąstyti apie visatos dydį bei savo kasdieninių problemų menkumą, įvertinti žmonijos mokslo pažangą. 

Prasieik tarp dangaus kūnų, juk, galima sakyti, kosminėje kelionėje kasdien dalyvaujame kiekvienas iš mūsų.

Daugiau informacijos ČIA.