Žirmūnai – architektūriniai gigantai dešiniajame Neries krante

2020 11 20 Maršrutai

Planas savaitgaliui – leistis į kelionę atnaujintu maršrutu Žirmūnuose. Pasivaikščioję šiuo rajonu sužinosite, kodėl NKGB-MGB vidaus kalėjimo egzekucijų aukas nuspręsta laidoti Tuskulėnuose, kam skirta keista įlanka, prie dviračių tako Neries gatvėje, kurios „Černobylio“ serialo scenos filmuotos VRM kultūros ir sporto rūmuose ir kuris statinys kartais vadinamas „šokančiu elniu“.

VRM kultūros ir sporto rūmų freska. A. Kazlausko nuotr.

XX a. 7 deš. žymi laikotarpį, kai Vilnius pagaliau ėmė drąsiai augti ne tik kairiajame, bet ir dešiniajame Neries krante. Žirmūnai tapo pirmuoju stambiu gyvenamuoju masyvu šioje upės pusėje. Tiesa, projektuojant būsimąjį rajoną, jis architektų brėžiniuose buvo skirstomas į tris mikrorajonus kodiniais pavadinimais D-10, D-18 ir D-25, tačiau gyventojams beveidės raidžių bei skaičių kombinacijos neskambėjo patraukliai, todėl po kelerių metų visai teritorijai prigijo Žirmūnų vardas.

1968 m. dalis projektuotojų komandos, vadovaujamos architektės Birutės Kasperavičienės, už novatoriškus sprendimus D-18 mikrorajone netgi buvo apdovanoti SSRS valstybine premija – taigi, Žirmūnai kadaise irgi išgyveno savo „dvi minutes šlovės“. Nepaisant dominuojančių blokinių (stambiaplokščių) namų, rajone slepiasi ir įvairesnių istorinių sluoksnių perliukai.

Šiaurės miestelis. A. Kazlausko nuotr.

Patarimas – geriausia po Žirmūnus keliauti klausant Miko Vaitkevičiaus ir Onos Valiukevičiūtės dainos „Palydėki į Žirmūnus“ (ją nesunkiai rasite internete). Tiesa, tada dainos autoriai skundėsi, kad Žirmūnai taip toli… O kaip atrodo dabar, kai miestas per pusę amžiaus gerokai išaugo?

Maršrutą rasite čia.