Vytauto Kernagio Vilnius

Pilkas dviaaukštis namukas su veranda, kurio antrame aukšte du kambarius nuomojosi V. Kernagio tėvai. Šiame name Vytautas Kernagis gyveno penkerius metus nuo gimimo.

Šiame name, ties Lukiškių aikšte, išsikėlusi iš Kudirkos gatvės, įsikūrė Kernagių šeima. Jų butas
buvo kampinio namo antrame aukšte. Čia prabėgo Vytauto paauglystė ir jaunystė. Jis labai džiaugėsi, kad šiame bute turėjo savo plotą – „…ilgą ilgą, kaip dešrelė – su langu gale“ nuosavą kambarį, kurį vadino tiesiog „sasyska“.

Kabareto klestėjimo metais 65-ąjame bute gyveno Vytautas ir Dalia Kernagiai su sūnumi Vytuku. Kabaretas sumanytas ir pradėtas dar Kaštonų (Angariečio) gatvėje.

Tuo metu tai buvo viena garsiausių Vilniaus mokyklų – ji žydėjo, kunkuliavo, nes ten buvo visko.
Mokyklą V. Kernagis vertino kaip „chebros“ susibūrimo vietą. Bigbito ansamblis „Aisčiai“ šioje
mokykloje atsirado ne savaime, o dėl to, kad V. Kernagis ir kiti paaugliai pradėjo mokytis skambinti gitaromis. Į šokius, kuriuose grodavo „Aisčiai‘, prisigrūsdavo mokinių iš viso Vilniaus. Dešimtokas Vytautas Kernagis buvo pašalintas iš mokyklos už elgesį, tuomet traktuotą chuliganišku ir disidentiniu.

Tuometiniame Vilniaus Dailės institute, 1971 m. gruodžio 25 d. – Kalėdų proga, V. Kernagis dalyvavo Kęstučio Antanėlio pastatytoje A. Lloydo Webberio roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (Jesus Christ Superstar). Tačiau K.Antanėlio žodžiais, būtent VYTAUTO dėka muzika tapo spektakliu. 1973m. Vytautas Kernagis čia susipažino su busimąją žmona Dalia Šuopyte.

Prie antrojo suoliuko į kairę nuo paradinio įėjimo kasvakar rinkdavosi „chebra“. „Jeigu kada nors
buvai Brodo vaikas, tai visam gyvenimui“ – V.Kernagis prikėlė Brodo vaizdą, prisiminė „chebros“ vardus ir pavardes: Kęstas Antanėlis, Algis Puipa, Nijolė Oželytė, Balys Žiūraitis, Andrius Žibikas, Algis Sirijos Gira, Audra Poškaitytė, Rimas Steponaitis, Eglė Gylytė, Algis Mikutėnas, Izolda
Keidošiūtė, Olegas Zacharenkovas…
23-ioji, 15-oji, Salomeika, Vienuolynas, Čiurlionkė. “Į Brodą ateiti praktiškai niekam nebuvo toli…“
Dabar šiai vietai ir V.Kernagio kūrybos pradžiai įamžinti pastatytas bronzinis suoliukas su gitara
prie šono (architektas Rimvydas Kazickas, skulptorius Danielius Sodeika).

“Akmenys“ – akmeniniai Černiachovskio (dabar Kudirkos) aikštės kraštai kairėje, priešais Centro Komiteto langus.
“Esu džinsinės kartos, išaugusios su „Bitlų“ dainomis, vaikas. O toji karta iki pabaigos lieka pašėlusi…. savo vaikams Brodas davė labai tvirtą gyvenimo pagrindą, pasireiškiantį fantastišku kūrybingumu,… iš kažkur atsiradusį beprotišką variklį, neleidžiantį apsamanoti“.

Tai vadinamasis „Planetos“ (dabar „Skalvijos“ kino centro) kiemas, supamas Požėlos ir Vienuolio gatvių namų, kur rinkdavosi Brodo vaikai, tarp jų: Romas Juknevičius, Saulius Sverdiolas, Ramunė Nakaitė, Vilija Baumilaitė, Taurius Fledžinskas ir kiti.

Gastronomo kiemas. Čia, buvusioje 1-oje darbo jaunimo pamaininėje vakarinėje mokykloje, tuomet dirbdamas Jaunimo teatre, mokėsi V. Kernagis.

Profsąjungų kultūros rūmai ant Tauro kalno. Teatro studija, kur Vytautas atrado fantastinį dramos būrelį, vadovaujamą Valerijos Marcinkevičiūtės-Karalienės, įtraukusį daugybę jaunų gabių žmonių, dabar garsių menininkų. Su vadove jie pastatė K.Binkio „Atžalyną“.

Aktorinio meistriškumo studijos Lietuvos konservatorijoje – kelias “tarp dangaus ir žemės“,
padėjusios suvokti, ką reškia būti tarp gabesnių ir, kad nesi tarp jų blogesnis. 1969-ųjų metų vasarą
V.Kernagis įstojo mokytis į H.Vancevičiaus kursą. Kurso draugai: Vytautas Grigolis, Vytautas Rumšas, Sigitas Račkys, Jonas Braškys, Romanas Savickas, Regina Arbačiauskaitė, Genutė Ciplinskaitė… Po ketverių metų baigęs studijas, kartu su V.Grigoliu, V.Kernagis buvo paskirtas į Kauno dramos teatrą.

Tai savarankiško režisūrinio darbo pradžia. Su pagyrimu baigęs Maskvos A. Lunačiarskio teatro
meno institutą (GITIS), Filharmonijoje V.Kernagis pradėjo režisieriaus darbą naujai įsteigtame Estrados skyriuje. Režisavo ir vedė Filharmonijos estrados renginius – „Pavasario ritmus“, “Rudens
paradą“, Palangos festivalius…
„Praėjus septyneriems metams, galiu tvirtinti, kad sodintas medis ima duoti vaisius“, – kalbėjo
Vytautas 1982 metų vasarą.

Amžinoji plokštelių studijos siela Zinutė Nutautaitė padėjo V.Kernagiui įgyvendinti ne vieną jo įrašų projektą. Kasmet po plokštelę, visos jo programos studijoje įrašytos. Paskutinė plokštelė – „Povo link“ – įrašyta 1989 metais. Čia 1994 metais buvo išleista ir pirmoji V.Kernagio vinilinė
plokštelė „Akustinis“.

Tai buvo pagrindinė Estrados renginių vieta anuometiniame Vilniuje, kur V.Kernagis režisavo ir
vedė daugybę koncertų.

Tai „Dainos teatro“ patalpos – repeticijų kambariai, sandėliai. Šioje vietoje gimė idėjos ir buvo rengiamos programos Dainos teatro koncertams.

Čia V. Kernagis, O. Zacharenkovas ir A. Ramonas 1969 – 1970 m. grojo šokiuose su grupe „Rupūs miltai“. Apie 1977 m. šioje salėje vyko V. Kernagio dainuojamosios poezijos koncertas.

1973 – 1974 m. V. Kernagis, tarnaudamas Sovietų armijoje, buvo karinio šokių ir dainų ansamblio
nariu kartu su draugu S. Račkiu. Per plyšį, buvusį toje sienoje, kareiviai vyresnybei nežinant pabėgdavo į miestą ir per ją slaptą grįždavo.

Čia veikusi Teatro draugija antrame aukšte turėjo nedidelę salę, kurioje apie 1977 – 1978 m. vyko ir
V. Kernagio autoriniai koncertai.

Šiuose rūmuose apie 1977 m. vyko V. Kernagio ir kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų koncertai.