Televizijos bokšto ir Vingio parko maršrutas

Kai meilė ties Senamiesčiu nesibaigia...

Į širdį gali tilpti visas Vilnius: ne tik Senamiesčio gatvelės, bet ir miesto rajonai, tampantys atradimų žemėlapiu. Įspūdinga Vilniaus panorama – it bendras dėlionės vaizdas, kurio dalis kviečiame surinkti važinėjant dviračiu.

Keliaudami šiuo maršrutu apžiūrėsite ne tik pamiltą senamiestį, bet ir medinę Žvėryno architektūrą, išskirtinės urbanistikos muziejų po atviru dangumi – Lazdynus. Didžiausiame Lietuvos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje galėsite stabtelėti prie įspūdingos Vilniaus panoramos, atsiveriančios nuo Plikakalnio atodangos.   

Siūloma kryptis: Vilniaus katedra–Gedimino pr.–Žvėryno tiltas–dešinėn palei Nerį–Upės g.–Saltoniškių g.–Liepyno g.–Narbuto g.–kairėn miško pakraščio taku (netoli Igno Šimulionio g.)–Sausio 13-osios g.–Loretos Asanavičiūtės g.–per Pasakų parką link Architektų g.–Laisvės pr.–Lazdynų tiltas–kairėn Eigulių g.–Geležinio Vilko g.–Taikos al.–Estrados al.–M. K. Čiurlionio g.–K. Kalinausko g.–Palangos g.–Vilniaus g.–Vokiečių g.–Rūdninkų g.–Visų Šventųjų g.–Bazilijonų g.– kairėn Aušros Vartų g.– Didžioji g.–Pilies g. 

Televizijos bokšto ir Vingio parko maršrutas

0:33

Maršruto žemėlapis

1. Vilniaus katedra

Nors šiandienė katedra, suprojektuota Lauryno Gucevičiaus, yra klasicistinio stiliaus, jos mūruose slypi gotikos, renesanso ir baroko pėdsakų. Katedros požemiai slepia Mindaugo laikus menančias keramines glazūruotas plyteles ir seniausią Lietuvoje freską (XIV a. pab.), vaizduojančią Kristaus nukryžiavimą. Čia amžino poilsio atgulė kunigaikštis Aleksandras, Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė. Puošniausioje barokinėje koplyčioje ilsisi Lietuvos ir jaunimo globėjas Šv. Kazimieras – vienintelis Lietuvos šventasis.

2. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Muziejus įsteigtas 1992 m. Šiame pastate nacių valdymo metais veikė gestapas, sovietiniais laikais jis buvo performuotas į KGB būstinę. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame daugiau kaip 50 metų dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB. Institucijos, kūrusios Lietuvos gyventojų trėmimų, suėmimų, persekiojimo ir tautos siekio atkurti nepriklausomybę gniuždymo planus. Pastato cokolyje iškalti nuteistų, nužudytų ir Tuskulėnuose užkastų didvyrių vardai, pavardės ir partizaniški slapyvardžiai.  

3. Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo rūmai buvusio jaunimo stadiono „Žalgiris“ vietoje pradėti statyti 1976 m. (architektai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai). Naujasis pastatas turėjo būti skirtas Aukščiausiajai Tarybai. 1990-ųjų kovo 11-ąją šiuose rūmuose buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. 1991 m. sausį Seimo rūmai gynėjų dėka buvo tapę sovietinei agresijai neįveikiama tvirtove.

4. Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis įsteigtas dar 1960 m., siekiant išsaugoti erozinius raguvynus, Plikakalnio atodangą, retas augalų rūšis. Vaizdinga 160 ha ploto teritorija driekiasi Neries slėnio šlaituose, priešais Vingio parką. Draustinis lankytojus vilioja įvairaus ilgio pėsčiųjų maršrutais: Raguvų dugno takas, Kalvų keterų takas, Miško pakraščio takas. Visais jais patogu pasiekti lankytinas draustinio vietas ir objektus. Per šį draustinį kadaise vinguriavo kelias iš Žvėryno į Karoliniškių dvarą. Bet čia jau kita istorija.

5. TV bokštas

Vilniaus TV bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje (326,4 m). Radijo ir televizijos signalus vilniečiams jis siunčia nuo 1981-ųjų. Ypatingą vietą Lietuvos istorijoje bokštas įgijo 1991 m. sausio 13 d., kai gindami jį nuo sovietų karių žuvo 14 žmonių. Televizijos bokšto pirmame aukšte įrengtas Laisvės kovų muziejus, primenantis 1991 m. įvykius. Lietuvos gynėjų žūtys taip pat įamžintos ir mažais granito obeliskais. 2011 m. prie bokšto buvo atidarytas istorinių antenų parkas.

6. Plikakalnio atodanga

Viena iš priežasčių, kodėl Lazdynai pelnė šlovę, – tai sugyvenimas su gamta. Užuot kardinaliai keitę reljefą ir kirtę senus medžius, projektuotojai numatė palikti daug žalių salelių. Ko gero, pats įspūdingiausias gamtos objektas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje yra Plikakalnio atodanga. Jos santykinis aukštis siekia 59 m ir ji nusileidžia tik Pūčkorių atodangai (santykinis aukštis – 65 m). Skardžio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, kur galima pasigrožėti nuo atodangos atsiveriančiu Vingio parku ir puikia miesto panorama. Plikakalnio atodanga yra valstybės saugomas geologijos paminklas.

7. Pasakų parkas

Projektuojant gyvenamuosius rajonus tarp jų būdavo paliekama žaliųjų zonų. Kaip tik viena tokia yra tarp Karoliniškių ir Lazdynų – tai 1987 m. atidarytas kraštovaizdžio architekto Romualdo Jurgilio suprojektuotas Pasakų parkas. Pušyne išsiraizgiusius takus puošia medinės skulptūros pasakų ir mitologiniais motyvais. Aplinkinių rajonų gyventojai parke mėgsta pasivaikščioti, pasportuoti, pabūti gryname ore. Nenustebkite jame sutikę voveraitę, ežiuką ar retesnį paukštį.

8. Vingio parkas

Tai didžiausias sostinės miško parkas, iš trijų pusių skalaujamas Neries upės. Vingio parkas yra tradicinė Dainų šventės vieta. Teritorijoje vyksta koncertai su ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis – Lady Gaga, Eltonu Johnu, Stingu, Robbie’iu Williamsu ir kt. 1997 m. grupė „Fojė“ čia surengė atsisveikinimo koncertą, į kurį susirinko 60 tūkst. žiūrovų. Šis koncertas – iki šiol daugiausia žiūrovų pritraukęs pasirodymas Lietuvoje. Vilniaus universiteto botanikos sodo skyrius – Vingio parko perlas. Ilgas tradicijas ir istoriją turintis sodas turi daugiau kaip 1200 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų. 

9. Šv. Konstantino ir Michailo cerkvė

Cerkvė pastatyta 1913 m. carų Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejaus proga ir pavadinta apaštališkojo caro Konstantino ir šventojo Michailo Maleino garbei. Iš Maskvos buvo atgabenta 13 varpų, į cerkvės pašventinimo iškilmes atvyko kunigaikštienė Jelizaveta Romanova. Prasidėjus karui 1915 m. cerkvės varpai ir visas kitas turtas buvo išsiųsti į Rusiją. Tais pačiais metais miestą okupavę vokiečiai cerkvėje laikydavo komendanto valandos nesilaikančius asmenis. Cerkvė, kaip maldos namai, vėl pradėta naudoti 1919 m. Per 2014 m. vykusią rekonstrukciją žaliai nudažytiems šventyklos kupolams grąžinta pirminė aukso spalva.

10. Franko Zappos paminklas

Paminklas Amerikos roko legendai Frankui Zappai pastatytas 1995 m. Nors Frankas Zappa neturėjo nieko bendra su Lietuva ir niekada nėra mūsų šalyje buvęs, čia turėjo ištikimų gerbėjų klubą. Šis paminklas išaugo Sauliaus Paukščio dėka, kuris 1992 m. (metai prieš Zappos mirtį) lankėsi Amerikoje ir matė savo dievaitį. Daug lietuvių žavėjosi Zappos asmenybe, antivalstybiniais dainų žodžiais. S. Paukštys, surinkęs peticijoje daugiau nei 300 parašų, išsikovojo Vilniaus miesto savivaldybės leidimą pastatyti paminklą. Skulptūros autorius – Konstantinas Bogdanas. 2010 m. skulptūros kopija buvo padovanota gimtajam F. Zappos miestui – Baltimorei.

11. Šv. Kotrynos bažnyčia

Tai vėlyvojo baroko bažnyčia su puošniomis rokoko stiliaus dekoracijomis, pastatyta 1625–1743 m. Šalia jos įsikūręs benediktinių vienuolynas. Didysis 1737 m. Vilniaus gaisras neaplenkė bažnyčios ir vienuolyno. Po gaisro bažnyčios rekonstrukcijai vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Jo dėka bažnyčia įgavo tokį pavidalą, kokį regime šiandien. Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo bažnyčia bei vienuolynas smarkiai nukentėjo, dingo daug vertingų meno kūrinių. Sovietiniais metais bažnyčia priklausė Vilniaus dailės muziejui, joje buvo įrengtas sandėlis, vienuolyno patalpose – įstaigos ir butai. Šiandien bažnyčioje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, klasikinės muzikos festivaliai.

12. Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušė šioje vietoje stovi jau nuo XIV a. pab. Rotušė tuomet tapo savivaldos centru, kuriam priklausė sargybos ir vaitų būstinės, kalėjimas, nuomojamos krautuvėlės, aikštėje buvo įsikūrusi pagrindinė miesto turgavietė. Po gaisrų, ar kitų negandų perstatoma šiandien rotušė yra įgavusi klasicistinį pavidalą. Vilniaus rotušės pastatas – XVIII a. pab. Lauryno Gucevičiaus kūrinys. Caro laikais rotušė buvo paversta miesto teatru – čia įvyko vienos žymiausių Stanislovo Moniuškos operos „Halka” premjera. Sovietmečiu čia buvo įkurdintas Dailės muziejus. O šiandien rotušė – reprezentacinis pastatas, kuriame vyksta renginiai ir koncertai.

13. Aušros vartai

Aušros Vartai – vieninteliai išlikę Vilniaus miesto gynybinės sienos vartai. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos. Aušros vartuose įsikūrusioje Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje saugomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kuris krikščionių garbinamas kaip stebuklingas. XVIII pr. vaduojant miestą nuo švedų nukentėjo Dievo Motinos atvaizdas – jį perskrodė kulka. Kulkos palikta skylė matoma ir šiandien (dešinės rankovės srityje).

1 13

Sutartiniai ženklai

  • Maršrutas pėsčiųjų arba dviračių taku
  • Atkarpa, kurioje gana intensyvus automobilių eismas
  • Cyclocity dviračių nuomos punktas
  • Geriamojo vandens stotelė
  • Pavojinga vieta

Skaidrė 119

Plačiau