Atsisukite dešinėn į gatvę. Volano gatvė nėra judri, pereikite ją ir atsidursite ties paskutinio maršruto pradžios taške. Pasufleruosime, kad kairėje pusėje yra įsikūręs jaukus „Saint Germain“ (Sen Žermeno) restoranėlis su lauko staliukais, tad gal laikas skaniai atsigaivinti ar užkąsti? O tada – į Literatų gatvę.
Maršruto kulminacijai – trumpa, bet charizmatiška Literatų gatvė, kurios įdomybės prasideda sienoje jums iš dešinės. Pirmoji gatvės dalis tęsiasi net 30 metrų. Dabartinį pavadinimą gatvė gavo tik XX a. pradžioje dėl buvusių čia spaustuvių ir knygynėlių. Dar įdomiau – šioje gatvėje, keturių aukštų namo palėpėje Adomas Mickevičius nuomojosi butą. Jame poetas glaudėsi ir per 1823 metų įvykius, kai Vilniuje buvo suimami filomatai, kol spalį buvo areštuotas ir nugabentas kalėti į Bazilijonų vienuolyną. 2011 m. gegužės 28 d. Literatų gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai dvejus metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitokias plokšteles ar mažus objektus, skirtus literatams. Mažų glazūrinių plytelių, reljefinių skulptūrinių miniatiūrų ir kitomis technikomis atlikti kūriniai čia tiesiog įmūryti į sieną. Iš pradžių planuota, kad projektas bus laikinas, bet vėliau jis organiškai prigijo. Literatų gatvės sienas puošia daugiau nei 200 miniatiūrinių meno kūrinių, skirtų su Lietuva vienaip ar kitaip susijusiems literatams. Šioje gatvėje yra net trys tokiais kūriniais puoštos sienų atkarpos. Keliaudami per visą gatvę ir tyrinėdami tris jos atkarpas, rasite darbų, skirtų grafomanijai, protėviams už pasakas, nežinomiems kasdienybės poetams arba literatūros žurnalams „Keturi vėjai“ ir„Trečias frontas“. Na ir, žinoma, dedikuotų konkretiems autoriams: Antanui Baranauskui, Janinai Degutytei, Kristijonui Donelaičiui, Sigitui Gedai, Jurgai Ivanauskaitei, Vytautui Kernagiui, Maironiui, Martynui Mažvydui, Oskarui Milašiui, Adomui Mickevičiui, Kristinai Sabaliauskaitei, Tomui Venclovai, Žemaitei ir daugeliui kitų.
Meno kūriniai nedideli, įvairiausių spalvų ir formų: kvadratiniai, stačiakampiai, ovalūs ir apvalūs, iškilūs ir įleisti į sieną. Kai kurie primena mažas, nuo sienos kiek atitrauktas skulptūrėles, kiti yra bareljefo tipo, paveikslo rėmelių ar net dantų formos, primena pašto vokus ir nuotraukas su dedikacijomis. Iš visų išsiskiria keturių menčių sraigtas keturvėjininkams, kompaso korpusas Matui Šalčiui, Pranui Dauniui skirta lentelė su užrašu Brailio raštu bei rašytojams bendrai dedikuota iš sienos į šoną visiškai išlindusi knyga. Visi eksponatai kažkuo įdomūs ir nepaprasti. Ir kas įdomiausia – ši siena yra kalbanti ir ji dabar kalba jums.