Gyvūnai Vilniaus skulptūrose

Paminklas kunigaikščiui Gediminui Katedros aikštėje pastatytas 1996 m. Paminklo autorius − Amerikos lietuvis Vytautas Kašuba, įgyvendino Mindaugas Šnipas.

Gediminas – vienas garsiausių ankstyvųjų LDK kunigaikščių, valdęs XIV a., Gediminaičių dinastijos pradininkas. Būtent Gedimino laiškuose Vakarų Europai 1323 m. pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas, ir šie metai laikomi Vilniaus įkūrimo data.

Gediminas vaizduojamas šalia žirgo. Tai nėra įprasta valdovo ir karžygio vaizdavimo forma. V. Kašuba pasakojo norėjęs Gediminą pavaizduoti kaip demokratišką, modernų kunigaikštį, valdantį ne kalaviju, o diplomatiškais sprendimais. Todėl kunigaikštis ištiesęs rankas laimina miestą.

Be žirgo, prie kunigaikščio kojų galime pastebėti dar vieną gyvūną – staugiantį geležinį vilką iš Gedimino sapno.

2015 m. Gedimino pilies kalno papėdėje atidengta skulptūra, skirta vienintelei lietuviškai šunų veislei – lietuvių skalikui. Skulptūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas, eskizo autorius – Romualdas Kvintas. Lietuvių skalikai buvo išvesti iš įvairių vietinių šunų grupių, nuo senų laikų Lietuvoje auginamų medžioklei. Skalikų paskirtis – rasti šviežius žvėries pėdsakus ar jį patį pakelti iš guolio ir skalijant sekti pėdsakais. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau XVI a. Viduramžiais kiekvienas laikė garbe savo dvare auginti būrį skalikų. Nors šie šunys ilgą laiką veisti medžioklei, vis dėlto dalis žmonių mielai juos augina namuose ir šiandien. Lietuvoje reguliariai organizuojamos skalikų parodos.

Viešbučio „Šekspyras“ kieme galime rasti tapytojo, fotografo ir skulptoriaus Algio Griškevičiaus skulptūrą „Minotauro pasirodymas“. Ažūrinis minotauras, minantis vienračio pedalus, pastatytas 2001 m. Dar vieną panašią A. Griškevičiaus skulptūrą galime rasti Konstitucijos prospekte. Ant 23 numeriu pažymėto pastato tupi 6 m ilgio žiogas autoriaus veidu. Skulptūra taip ir vadinasi – „Žiogas – autoportretas“.

2019 m. ant vienos iš Užupio tvorų įsitaisė Jono Gelčio „Užupio katinas“. Simboliška, kad kadaise greta esančiame Užupio skverelyje veikė ir naminių augintinių – kačių ir šunų – turgus. Užupyje katinai ypač mylimi ir gerbiami. Net Užupio konstitucijos 13-asis straipsnis skelbia: „Katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią minutę privalo jam padėti.“ Jeigu jums gyvenime trūksta drąsos – aplankykite šį auskarotą ir išdidų katiną. „Pakasyk man ausį – baimės nebejausi“, – šnabžda jis.

Ši vonia besimėgaujanti gorila – skulptoriaus Donato Jankausko-Duonio skulptūra „Rytmetis“. Anksčiau čia veikusioje Vilniaus skaitiklių gamykloje „Skaiteks“ buvo naudojamos pramoninės galvanizacijos vonios. Studijų metais skulptorius čia nešdavo chromuoti ir nikeliuoti skulptūras. Sujungus vonių idėją, skulptoriaus mėgstamą gyvūną ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Rytmetis“ nuotaiką, gimė ši įspūdinga skulptūra.

Tikriausiai daugeliui ši dobermanės skulptūra pasirodys kažkur matyta. Ir tai suprantama – tokia pat dobermanė, tik su akiniais, nuo 2007 m. palydi pėsčiuosius, einančius Gedimino prospektu (Gedimino pr. 32A).

Vilniaus gyventojams gerai pažįstamas kūrinys mena dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje prasidėjusią istoriją. Anuomet menininkas Svajūnas Kižys sukūrė savo augintinės dobermanės skulptūrą. Ją įsigijo įmonė „Mineraliniai vandenys“ (dabar – „MV GROUP Distribution LT“) ir pastatė prie savo parduotuvės, kad ją saugotų ir maloniai nuteiktų praeivius. Deja, skulptūra, turėjusi saugoti parduotuvę, pati buvo pavogta. 2006-aisiais toje pačioje vietoje įsikūrus optikai skulptūrą naujai išliejo menininkas Eimantas Ludavičius ir papuošė ją akiniais. 2022 m. „MV GROUP Distribution LT“ 30-mečio proga E. Ludavičius išliejo dar vieną bronzinę dobermanės skulptūrą, kuri ir vėl saugo įmonę bei žvilgsniu palydi praeivius.

Skulptūra „Alumanto drambliukai“ stovi nuošaliame Senamiesčio kiemelyje, iš kurio puikiai matyti Prezidentūros kiemas. Tai Vytenio Jankūno, Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) absolvento, diplominis darbas, sukurtas 1985 m. Jam vadovavo žymus skulptorius profesorius Gediminas Jokūbonis. Iš balto cemento sukurta skulptūra su juodo marmuro inkrustacija vaizduoja šachmatų lentą ant drambliukų galvų. Tuo metu gretimame pastate veikė šachmatininkų klubas, kuris ir užsakė skulptoriui sukurti lauko šachmatų staliuką.

Atsineškite šachmatus, pasikvieskite draugą ir sužaiskite vieną partiją.

1988 m. kiemelį papuošusi Lietuvių miškų ir medžioklės deivė – Mariaus Grušo diplominis darbas. Medeinė įsitaisiusi ant miškų valdovės meškos ir puikiai dera prie šalia augančios didžiulės eglės. Šio kūrinio kopijų taip pat galima rasti Kinijoje ir JAV.

Daugelis skulptorių prie savo kūrinių užrašo savo pavardę ar inicialus ir skulptūros pagaminimo datą. Marius pasirinko ypač originalią vietą, prieikite arčiau ir įdėmiau apžiūrėkite mešką. Ant vieno letenos piršto ji turi žiedą su autoriaus inicialais ir skulptūros data.

Tik apdairesni pastebi sūrio namų „Džiugas“ įėjimą puošiančią skulptūrą „Legendinis milžinas – legendinis sūris „Džiugas“. Skulptūros autorius – skulptorius Romualdas Inčirauskas, idėjos autorius – architektas Algirdas Žebrauskas. Originalas stovi Telšiuose – sūrio „Džiugas“ gimtinėje, o čia, Vilniuje, yra kopija.

Kadangi sūris „Džiugas“ garsėja ne tik Lietuvoje, bet pripažintas ir plačiai žinomas daugelyje pasaulio šalių – skulptūroje jis padėtas ne ant stalo, o užkeltas ant postamento. Nesėkmingai jo siekianti pelė simbolizuoja vartotojus, kuriems nesvarbu, kokios rūšies sūrį valgyti. Todėl ji ir negali pasiekti legendinio „Džiugo“ sūrio, kuriame įsitaisęs auksinis peliukas. O šis peliukas – gurmanas. Jis sugeba įvertinti išskirtinės kokybės sūrį. Todėl visi „Džiugo“ namų svečiai prieš įeidami ragauti sūrio turi atlikti nedidelį ritualą – mažuoju piršteliu patrinti auksinio peliuko nosytę, kad atsivertų juslės.

Cemachas Šabadas gimė ir mirė Vilniuje, medicinos mokslus baigė Maskvos universitete, dalyvavo žydų švietimo, kultūros, labdaros organizacijų veikloje, buvo vienas iš Žydų mokslo instituto JIVO įkūrėjų, žydų bendruomenės vadovas, miesto tarybos narys, Lenkijos senatorius. Mirė 1935 m. Jo mirties dieną nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir bankai, o į kapines daktarą lydėjo tūkstančiai žmonių.

Manoma, kad jis yra rašytojo Kornejaus Čiukovskio pasakos herojaus daktaro Aiskaudos prototipas. Nors kai kurie literatūrologai teigia, kad „Aiskauda“ yra beveik pažodinė H. Loftingo „Daktaro Dolitlio“ kopija.

2007 m. pastatyta daktaro ir mergaitės su katinu skulptūra – Romo Kvinto darbas. Garsus skulptorius mėgo kurti natūralaus dydžio, dažniausiai ant žemės stovinčias, lyg ką tik sustingusias garsių žmonių skulptūras. Tai V. Kernagis Nidoje, D. Dolskis Kaune, M. Liuteris, L. Kohenas Vilniuje. Vaizduojama scena, kai pas daktarą atėjo serganti mergaitė, jis ją pamaitino ir davė pieno. Kitą dieną mergaitė atsinešė katiną. O dar kitą – prie daktaro durų stovėjo jau būrys vaikų.

2022 metų spalio 18-tą dieną ketvirtąjį gimtadienį paminėjęs MO muziejus savo pašonėje atidarė Vingrių skverą ir padovanojo miestui skulptūrų ekspoziciją vandens tema. Viena šių skulptūrų – Mykolo Saukos „Unguriai“.

Vandens tema buvo pasirinkta neatsitiktinai – iš aukščiau esančių Vingrių šaltinių nuo viduramžių iki XX a. pradžios buvo tiekiamas vanduo į miestiečių namus – tai buvo svarbiausia Vilniaus vandenvietė, aprūpindavusi geriamuoju vandeniu daugybę namų.

Šie unguriai Lietuvoje turi ir savo brolius – panašūs betoniniai Mykolo Saukos unguriai 2020 metais papuošė Daugų ežero (Didžiulio) pakrantę.

Visai netoli nuo šio skvero, Aguonų g. 15 name, 1997–2007 m. gyveno rašytoja Jurga Ivanauskaitė. 2008 m., praėjus metams po rašytojos mirties, šią bevardę aikštelę nuspręsta pavadinti Jurgos skveru. Dar po metų, 2009 m., skulptorė Ksenija Jaroševaitė pastatė skulptūrą „Katinas“. Kodėl būtent katinas? Katinas pasirodydavo beveik kiekviename rašytojos kūrinyje, be to, ji pati turėjo augintinę, vardu Lūšis. „Katės ir angelai buvo Jurgos didžioji meilė“, – yra sakiusi J. Ivanauskaitės mama. K. Jaroševaitė katino skulptūrą pagamino iš lietuviško akmens, jos svoris – apie 10 t. Katinas vaizduojamas mielas, minkštų formų, gal net šiek tiek komiškas. Būtent todėl jis skverui suteikia jaukumo.