Vilnius 700. Kompozitorių Heinerį Goebbelsą įkvepia vilniečių vaizduotė

2023 02 27 Asmenybės

Ieškoti to, į ką dar neatsakyta, Vilniaus daugiabalsėje istorijoje. Miesto 700 metų jubiliejaus proga projektas „Muzika Vilniui“ sujungė 7 ryškius pasaulio kompozitorius, kuriančius sostinės erdvėms. Vienas iš jų – šių dienų Europos teatro legenda, kompozitorius ir režisierius iš Vokietijos Heineris Goebbelsas.

Meno geno projekto ,,Muzika Vilniui” dalyvio vokiečio Heinerio Goebbelso apsilankymas Vilniuje. Nuotr. Gretos Skaraitienės/BNS

Nuo Katedros iki Energetikos ir technikos muziejaus – dar rudenį menininkas vaikščiojo miesto gatvėmis, ieškodamas tinkamos vietos ypatingam kūriniui

„Jau pradėjau ieškoti lietuviškų futuristinių dainų – jos bus mano tyrimo dalis, skirta konkrečiai vietai. Dar nesu apsisprendęs, kokia erdvė tinkama, mačiau keletą ne tik istorinių, bet ir įdomių industrinių Vilniaus kampelių“, – sako H. Goebbelsas, kuriam  įspūdį padarė Vilniaus bažnyčios ir vilniečių vaizduotė. 

Menininko kūriniai ne kartą skambėjo festivalyje „Gaida“, buvo galima pamatyti spektaklius „Eraritjaritjaka – musée des phrases“ ir „Max Black“. Kompozitorius keliskart nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, o už novatoriškumą muzikinio teatro srityje yra gavęs Norvegijos tarptautinę Ibseno premiją.

„Noriu atrasti jūsų kultūros paveldo lobius“

 Pastarąjį kartą H. Goebbelsas Vilniuje lankėsi prieš septynerius metus. „Niekada nelaikiau savęs aukštesniąja instancija, kuri turėtų auklėti, nurodinėti žmonėms, ką galvoti, kaip ir ką suprasti, aš siūlau savo darbus žiūrovų vaizduotei. Galiu pasakyti, kad jūsų žiūrovų vaizduotė čia buvo labai atvira, man padarė įspūdį jų smalsumas ir nuoširdumas. Matau pokyčius, kurie tikrai įkvepia. Šio vizito metu visur pastebiu Ukrainos vėliavas – nesena jūsų istorija turbūt leidžia suprasti ir remti tuos, kurie kaunasi už savo laisvę“, – pasakoja kūrėjas. 

Kompozitorius sako, kad jam norisi labiau pasidomėti Vilniaus kultūros paveldu.

Netikėta jam buvo išvysti knygų stendus „Sostinės dienose“. „Per panašias šventes Vokietijoje knygų nebūtų įmanoma rasti, ten žmonės nesieja skaitymo ir literatūros su viešais renginiais – Vilniuje man tai buvo maloni staigmena. Literatūra yra viena svarbiausių meno formų, kurios mane įkvepia.“, – prisipažįsta H. Goebbelsas. 

Menininkas sako, kad artėjant Vilniaus jubiliejaus ŠVENTEI nori kažką grąžinti šiam miestui, kurio dėmesys lydi jau dvidešimt metų. Svarbu atrasti tinkamiausią Vilniaus vietą ir kurti būtent jai: „Esu iš tų žmonių, kuriems patinka konkretūs užsakymai ir užduotys. Todėl nesu sukūręs nieko, kas nebūtų atlikta. Pasaulyje jau yra pakankamai muzikos, blogos – taip pat, todėl noriu ieškoti to, kas dar nebūtų pasakyta arba į ką nebuvo atsakyta, noriu žiūrovams atverti kitokį muzikos suvokimą.“ 

Nuotr. Gretos Skaraitienės/BNS)

„Galiu atsakyti ne žodžiais, o garsais“

Dažniausiai H. Goebbelso kūryba apibūdinama kaip „nestandartinė, neįprasta“, jo spektakliuose ypatingas vaidmuo tenka šviesų dizainui, o muzika kartais gimsta iš garsų ar šnaresių, judesių scenoje. 

„Augau kompozitorių šeimoje, bet maniau, kad muzika teikia tik malonumą, o aš norėjau būti naudingesnis. Taigi studijavau sociologiją, ir tai turėjo įtakos mano kūrybinio požiūrio formavimuisi. Kompozitoriumi tapau labai vėlai, prieš tai padirbėjęs teatre, radijuje, kine. Mano muzika visada yra susijusi su temomis, kurios man kelia klausimų, jaudina. Į tuos klausimus aš galiu atsakyti ne žodžiais, o garsais“, – nestandartiškai apie savo kūrybą kalba H. Goebbelsas. 

Ieškodamas atsakymų garsais, būsimasis muzikos ir teatro novatorius Frankfurte pradėjo bendradarbiauti su tarptautiniu solistų ansambliu, jam kuria iki šiol. „Man visada norėjosi daryti neįprasčiau ir viskuo abejoti: gal padirbėti su apšvietimu, gal susodinti scenoje atlikėjus kitaip? Muzikos salės ir operos teatrai, rodos, yra pastatyti tam, kad juose būtų galima atlikti tik XIX amžiaus muziką. O muzikos industrijoje yra tiek tradicijų, kad jas sunku apversti aukštyn kojomis, bet su šiuo ansambliu mums tai pavyko“, – džiaugiasi kompozitorius.

„Nesu vieno stiliaus kūrėjas“

Goebbelsą sunku įsprausti į vieno stiliaus rėmus,  jo kūryba neapsiriboja tik viena meno šaka. Jis gali aistringai dirbti ir su sunkiojo metalo grupe, ir su džiazo muzikantais, ir su prestižinių simfoninių orkestrų atlikėjais.

„Pastarasis kūrinys, kurį prieš keletą metų atlikau čia, Vilniuje, buvo „Max Blac“. Didžiuojuosi, kad jį sukūriau, kad man pavyko suburti grupę – ugniagesį, aktorių, kitą kompozitorių, garso dizainerį, ir jie visi sukūrė tą neįtikėtinai tirštą grandininę reakciją tarp minčių, teksto, ugnies, erdvės, šviesos ir garso. O medžiaga kūriniui gali būti daug kas: garsas, biografija, tekstas, erdvė, vieta, man tai svarbūs komponentai“, – pasakoja menininkas.

Užsienio kompozitoriai tyrinės Vilnių

Sostinėje jau lankėsi Berlyne gyvenanti ukrainietė kompozitorė Anna Korsun, kompozitorius iš JAV Michaelas Gordonas, lenkų kompozitorė Agata Zubel. Atvyksta kompozitorių iš Japonijos, Italijos, Austrijos ir Lenkijos. Jų Vilniaus erdvėms sukurti kūriniai virs ilgalaikėmis muzikinėmis instaliacijomis – jos primins garbingą jubiliejaus sukaktį ir kvies iš naujo pažinti miesto vietas. Kūrinių premjeras 2023 metais lydės įvairūs renginiai. 

Kaip paklausyti ir pamatyti? Apie projektą „Muzika Vilniui“, kurį įgyvendina viešoji įstaiga „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas, galite sužinoti puslapyje www.musicforvilnius.com.

Straipsnis yra iš Neakivaizdinio Vilniaus žurnalo 16-ojo, žiemos numerio.

Skaidrė 17

„Vandendirbystė“ Žirmūnuose

Plačiau