Vilniuje atsivėrė nauja kultūros erdvė: atgaivins istorinių salonų fenomeną

2022 01 18 NaujienosVietos

Muzikos salonas „32 kėdės“ – tai praeities romanų ir šių dienų Europos kultūros sostinėse vis dar gyvų tradicijų įkvėpta vieta. Už jo durų ištirpsta laiko sąvoka, tačiau atgyja kitos patirtys. Salono įkūrėjos šią vietą vadina XXI a. salonu ir tikisi, kad čia užsukusiesiems pavyks patirti tai, ką galėtume vadinti šio, skubos kupino laikmečio priešprieša – sustojimą ir grįžimą prie pačių tikriausių jausmų.

bu.ku.ku photography

Prikeltas iš praeities, adaptuotas šiam laikmečiui

Šiems laikams adaptuota saloninė kultūra Londone ar Paryžiuje – tai toks pats įprastas reiškinys kaip popiečio arbatėlė ar elegantiškasis soirée. Priėmimai namų aplinkoje neatsiejami nuo žmogiškojo bendravimo, laiko kartu, apsikeitimo mintimis ir šventinę, meno, muzikos ar literatūros pripildyto vakaro atmosferą.

Ne viename saloniniame vakare dalyvavusi pianistė Gabija Butkutė tiki, kad ši graži tradicija pamažu atranda savo nišą ir Lietuvoje, nors gilių šaknų saloninė kultūra čia niekada nebuvo įleidusi. Kartu su bendraminte finansų specialiste Marija Šijan saloną „32 kėdės“ atvėrusi Gabija siekė praeities kultūrinį reiškinį adaptuoti šių dienų mieste. Kad jis taptų prieinamas ne tik rinktinei publikai, bet ir kiekvienam norinčiam prisiliesti prie meno, muzikos, maisto kultūros ir patirti nuoširdaus bendravimo džiaugsmą.

bu.ku.ku photography

„Šis laikmetis yra apie skubėjimą, bėgimą ir nuolatinį bandymą pasivyti laiką. Mūsų salonas kviečia palikti virtualų pasaulį, sustoti akimirkoje ir sugrįžti į save. Per tikras patirtis, nesumeluotas emocijas ir visą tą skirtingų patirčių paletę, kuri telpa į sąvoką „salonas“, – teigia pianistė G. Butkutė. – Patirti nuoširdų žmogišką pokalbį, kelti klausimus ir kartu atrasti atsakymus. Prisiliesti prie muzikos iš labai arti, čia ir dabar, intymioje salono aplinkoje, leisti sau tiesiog išjausti sklindančius garsus. Ir papildyti šią puokštę skonių kelione, juk maistas – tai dar viena bendravimo forma. Istoriniai salonai, apie kuriuos esame skaitę knygose ar grožėjęsi filmuose, visada buvo orientuoti į žmogiškąjį bendravimą. Mes šią tradiciją tik bandome atkurti nūdienoje.“

Įkvėpimas – asmeninės patirtys

Aštuonerius metus Londone studijavusi ir dirbusi pianistė netruko patirti, kad saloninis bendravimas yra neatsiejama šio meno ir kultūros didmiesčio dalis. Tik šiuolaikiniai Londono salonai – dinamiški, įvairiaspalviai, modernūs arba, priešingai, itin klasikiniai. Jų metu gali skambėti tiek šiuolaikiška, tiek klasikinė muzika, o ir dalyviai čia renkasi patys įvairiausi. Šių laikų salonų prasmė kiek pakito – sėslų laiko leidimą pakeitė netikėtų susitikimų, tikrų patirčių ir gyvo bendravimo kokteilis.

Vis dėlto kertinis patyrimas, paskatinęs Gabiją ir Mariją salono patirtį perkelti į Vilnių, buvo apsilankymas viename ypatingame vakare Anglijoje. „Esu iš visai kitos, finansų, aplinkos, daug metų neturėjau artimo ryšio su menu. Tačiau tai, ką patyriau kartu su Gabija pirmą kartą apsilankiusi privačiame salone, kažką manyje pakeitė, – pasakoja Marija. – Pamenu, tą kartą Gabija paprašė manęs nuvežti svečius atlikėjus į Stratford-upon-Avon, Williamo Shakespeare‘o gimtinėje, vykusį privatų vakarą. Tai ir buvo mano pirmasis susidūrimas su salonu. Jį rengė praeityje žymaus dirigento našlė. Niekada gyvenime nebuvau patyrusi to, ką patyriau tąkart, to ištaigingo angliško stiliaus namo salone skambant vokiškai muzikai. Man, nejutusiai didelių simpatijų šiai kalbai, minėtasis pasirodymas paliko tokį įspūdį ir įžiebė tokią neapsakomą meilę dainuojamajai vokiečių kalbai! Nuo to karto širdy visą laiką nešiojausi mintį, kad būtų neapsakomai smagu jausmais, kuriuos patyriau pati, pasidalinti su kitais. Suteikti galimybę žmonėms prisiliesti prie to, ką ten pajutau aš.“

bu.ku.ku photography

Neplanuotas sugrįžimas paskatino senai svajonei

Prieš porą metų, abi bičiulės visai neplanuotai grįžo į Lietuvą ir taip pat neplanuotai liko čia. Būtent tada, besvarstant kuo užsiimti karantiniškai aprimusiame Vilniuje, jos staiga prisiminė salono idėją. Ir daugiau jos nebepaleido. O toliau viskas vyko kaip filme. Patalpos senamiestyje, kuriose daugelį metų kūrė Marijos tėvų bičiuliai dailininkai, kaip tik ieškojo naujų šeimininkų. Ir idealiai atliepė būsimo salono idėją. Vos po pirmojo apsilankymo jau buvo aišku, kur stovės Gabijos vaikystės fortepijonas, kur bus galima įrengti maisto patirčių erdvę, o kur vyks pokalbiai ir bendravimas.

„Matyt, pasikrovusios kultūrinės energijos Londone tiesiog turėjome išlaukti, kol gyvenimas mus atves iki čia, kur galėsime įprasminti savas patirtis, – svarsto Gabija. – Patalpas suradome per mėnesį. Netrukus čia jau stovėjo fortepijonas iš mano vaikystės namų, kurį mano mama gavo dovanų stodama į muzikos konservatoriją, ir aplink kurį aš jau smalsiai lakstydavau būdama penkerių. Niekas manęs nevertė, niekas nesakė – Gabija, reikia. Aš pati iš lauko palikusi draugus bėgdavau namo pagroti. Tad pamačiusi nišą būsimajame mūsų salone neturėjau abejonės, kad jam tiesiog lemta čia būti. Kol gyvenau Londone, fortepijonas daug metų dūlėjo mamos namuose, o štai dabar vėl atgavo naują kvėpavimą.“

Raktas į kūrybos pasaulį

Salonas „32 kėdės“ – toks pat gyvas ir besikeičiantis, kaip ir pats gyvenimas. Kad ir kiek kartų čia užsuksite, kaskart patirsite kažką nauja. Galbūt pateksite į klasikinės muzikos vakarą, o gal sėdėdami ant vienos iš 32 kėdžių klausysite džiazo ir pačių atlikėjų pasakojamų istorijų. Vienaip ar kitaip, tai, ką čia išgyvensite, bus šalia, kalbės jums ir su jumis. Salone išnyksta barjeras tarp scenos ir svečių.

bu.ku.ku photography

Nuo pat pirmojo vakaro salone buriasi aukščiausios klasės atlikėjai, kuriuos salono įkūrėjos renkasi intuityviai. Tai bičiuliai, kuriuos Gabijai teko sutikti studijuojant Londono karališkojoje muzikos akademijoje, ar čia, Lietuvoje, karjeros apogėjų pasiekę muzikos profesionalai. Salonas jiems pamažu tampa ta unikalia vieta pildyti savus kūrybinius sumanymus, kurių galbūt nebūtų įmanoma įgyvendinti nieku kitur.

Norint tapti salono ir vieno šių unikalių muzikinių švenčių dalyviu, nereikia jokio specialaus pasiruošimo – pakanka ateiti ir prisiliesti prie tos stebuklingos atmosferos, kuri čia kuriama, rodos, nieko specialiai ir nekuriant, tik paduodant raktą ir leidžiant pačiam atrakinti duris į kūrybos pasaulį.

„Einant į operos ar dramos teatrą, kartais būtina pasiskaityti, apie ką pasakos istorija, nes spektaklio metu gali tiesiog nespėti skaityti titrų, o gali ir visai nesuprasti, ką norėta pasakyti, pasimėgauti muzika ir vizualiniu grožiu. Salone norėtume sulaukti atvirų žmonių, pasirengusių priimti tai, ką jiems suteiksime. Tereikia, kad užsukti čia pašauktų jausmas, o visa kita mes suteiksime salono metu,“ – šypsosi Gabija.

Gera kaip namie

Jei kada pasijusite išsiilgę mažos šventės sau, pamėginkite praverti salono duris. Tiesa, kaip ir kitos svarbios šventės, salonas duris atveria ne kasdien. Didieji vakariniai priėmimai čia rengiami vos kelis kartus per metus. Kiek dažniau, kartą per mėnesį, vyksta popietiniai salonai, įkvėpti britiškosios popiečio arbatėlės formato. Čia galite užsukti įsikvėpti prieš šventinę vakaro programą mieste ar tiesiog sušilti ir pasisemti geros nuotaikos po ilgesnio pasivaikščiojimo mieste.

bu.ku.ku photography

„Šiais laikais už pinigus gali nusipirkti beveik viską, tik ne jausmą, kad esi laukiamas, – svarsto Marija. – O salone mūsų nedidelė komanda stengiasi padaryti viską, kad čia užsukusiesiems būtų jauku ir malonu. Kiekvienas turime savo rolę ir kartu visi kuriame tą mažą šventę, susidedančią iš daugybės kruopščiai apgalvotų smulkmenų. Tik niekada neturėjome tikslo garsiai kalbėti apie tai, kokia ypatinga gali būti saloninė patirtis. Norime, kad čia atėję žmonės patys pajustų tai, ką iš savų patirčių perkėlėme į „32 kėdes“. Savąją vidinę kelionę jau perėjusios, sukaupusios tvirtą vidinį stuburą, jaučiamės užtikrintos ir niekur neskubame – pasirinkome skleisti žinią apie save iš lūpų į lūpas. Tai, žinoma, kur kas ilgesnis kelias, bet mums patinka juo eiti išlaikant paslapties šydą tik vos praskleistą.“

Salono įkūrėjoms įdomiausia stebėti, kaip keičiasi čia užsukančių svečių nuotaika: nuo visiškos nežinomybės pravėrus salono duris iki pakylėto atsipalaidavimo jas užveriant. „Žingsnis po žingsnio pažindinamės su savo svečiais, pasimėgaudamos stebime, kaip nieko nesitikėję vakaro pradžioje, žmonės iš čia išeina laimingi, o galiausiai net itin užimti, aukštas pareigas užimantys svečiai atranda laiko parašyti nuoširdų atsiliepimą, – pasakoja salono įkūrėjos. – Mūsų mažai komandai tai pats geriausias įvertinimas. Juk salono metu veikiame kaip puikiai susigrojęs orkestras – patys pasitinkame svečius, degame žvakes, kabiname paltus, įsiliejame į salono dalyvių pokalbius, tiesiog būname kartu ir tuo mėgaujamės. Tas neformalus laiko leidimas, galimybė patirti muzikinę, gastronominę ir atvirų pokalbių pripildytą kelionę ir yra didžioji magija. Kad kiekvienas pasijustų kaip laukiamas svečias, kaip namie.“

Ir kad tai galėtų patirti kiekvienas išsiilgęs nepaprastos šventės, kad ir Vilniuje gyvuotų vieta, kur galima pakviesti svečius, rengti kitokius susitikimus ir pristatymus. Salono įkūrėjos be didelių fejerverkų ir skambių frazių siekia kurti erdvę, kurioje galima patirti puikų priėmimą, pasiklausyti geriausių atlikėjų ir paragauti skaniausio maisto. Parodyti, kad ir čia, pas mus, gali būti taip gera, gražu ir įdomu kaip Londone, Berlyne, Paryžiuje ar bet kur kitur.“

Muzikos salonas „32 kėdės“ veikia Pylimo g. 14-8. Daugiau informacijos www.32kedes.lt ir 

Skaidrė 17

Dovana vilniečiams: sukurtas šventinis Vilniaus 700-mečio dviračių maršrutas

Plačiau