Verkių maršrutas: 8,5 kilometro legendų
Jeigu jaučiate, kad Verkių parką esate lankę daugybę kartų, tačiau nupasakoti, kuo ypatinga ši vieta, negalite – išbandykite šį atnaujintą „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutą ir akiai malonius reginius papildykite intriguojančiomis istorijomis. 8,5 km vingiuoja Verkiuose – senoje, legendomis apipintoje gyvenvietėje, kurios istorija glaudžiai susijusi su ankstyvuoju pagonišku Vilniumi. Maršrutu pasivaikščioti kviečiame saugiai, laikantis krantino apribojimų – dėvint kaukę ir tik su artimiausiais šeimos nariais.
Neris ir miesto panorama, atsiverianti nuo Verkių parko apžvalgos aikštelės.
Teigiama, kad XIII–XIV a. sandūroje, mitologinio kunigaikščio Šventaragio laikais, Verkiai buvo vienas didesnių Lietuvos centrų, kuriame greičiausiai stovėjo mūrinė žynio Lizdeikos šventykla (alkas), netoliese gyveno kiti žyniai ir vaidilutės, o archeologai neseniai atrado kapų su gausiomis įkapėmis (ginklais, apgalviu su svastikomis, kitais papuošalais).
Verkių rūmai
Paslaptinga pavadinimo kilmė
Pasak padavimo, vyriausiasis lietuvių žynys krivių krivaitis gedėjo mirusios žmonos, todėl ieškodamas ramybės eidavo pasivaikščioti Neries pakrante. Kartą beeidamas išgirdo gražios dainos aidą, netrukus pamatė, kad ją dainuoja prie upelio sėdinti lietuvaitė. Krivių krivaitis ją įsimylėjo ir pradėjo lankyti, o iš tos meilės gimė vaikutis. Anuometiniai įstatymai kriviui vesti leido tik kartą, todėl jiedu sumanė vaiką paslėpti ten, kur žinojo netrukus atvyksiant medžioti didįjį kunigaikštį. Kūdikis buvo gražiai suvystytas, papuoštas gėlių vainiku ir paguldytas į erelio lizdą. Medžioklės dieną pro šalį einantis didysis kunigaikštis su svita išgirdo vaiko verksmą, liepė radinį iškelti iš ąžuolo. Vaikas, pamatęs blizgančius kunigaikščio šarvus, nustojo verkęs. Valdovas pamanė, kad vaikas nepaprastas ir duotas dievų, o pakviestas krivių krivaitis išaiškino, kad tai Dievas siunčia jam pamainą. Nudžiugęs kunigaikštis paprašė vaiką užauginti, tad žynys tai ir padarė. Lizde rastas vaikas pavadintas Lizdeika, o vietovei, kurioje išgirstas jo verksmas, prigijo Verkių pavadinimas.
Verkiai, rūmų kiemas. 1848 m. Louis Pierre Alphonse Bichebois litografija iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninė kolekcija.
Atgaiva nuo miesto šurmulio
Šiandien Verkių parkas ir jo apylinkės tapo daugelio mylima pasivaikščiojimų vieta, kur ramina ne tik gausi žaluma, bet ir upelio, šaltinio čiurlenimas. Panašiai mąstė ir XIX a. keliautojas Adomas Honoris Kirkoras. Savo knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ jis rašo: „Norint daugiau sužinoti apie pasakišką Verkių vietovę, maža vien pasidairyti aplinkui, reikia dar pasivaikščioti po aplinkinius miškus, kur praeivio akį keri ne vienas skardis, ne viena žalia griova, virš bedugnės pakibęs vaizdingas medis, šniokščiantys upokšniai.“
Trinapolio bažnyčia
Keliaudami maršrutu sužinosite, iš kur kilo Trinapolio pavadinimas, kur prasideda ir kur baigiasi viena ilgiausių Vilniaus gatvių – Verkių, kodėl nedidelis upelis turi mįslingą Cedrono pavadinimą ir kokia Kryžiaus kelio Verkiuose įkūrimo idėja. Maršrutą rasite ČIA.