„Vandendirbystė“ Žirmūnuose

2024 05 13 AsmenybėsNaujienos

Kažkur įprasto daugiaaukščio gūdžiausioje buto kertėje grumdosi atostogų nesulaukiantys lagaminai, sluoksniuojasi vaikų išaugti daiktai ir žaislai, rikiuojamos uogienių atsargos… O galėtų būti visai kitaip: purpurinės šviesos užlietame prieškambario kampe tyliai ir ryžtingai kalasi pirmieji žaliojo Vilniaus daigai. Sprogstant lapams ar jiems krentant. Balkone, prieškambaryje, ant stogo ar rūsyje. Kiekvienas vilnietis turi savo žalią prieskonių ar daržovių salą… vandenyje.

Žalumynų auginimo sistemos – paprastesnės, nei gali atrodyti. Dariaus Jermalos nuotr.

„Tai visai realu. Kažkada hidroponika buvo ateities technologija, naudota tyrimams, siunčiant žmones į kosmosą. Dabar ji pritaikyta komerciniams tikslams, o netrukus kasdien bus naudojama buityje. Kitas etapas bus užauginti ką nors egzotiško“, – sako bute Žirmūnuose salotų visus metus užsiauginantis vilnietis Darius Jermala. Nors jis pats „vandendirbyste“, arba augalų auginimu maistingomis medžiagomis prisotintame vandenyje, susidomėjo neseniai, ši jau spėjo iš hobio virsti verslu ir netgi mokslinių tyrimų objektu.    

Žmogus akvariume ir bendrabutyje užaugintos krevetės

Kai maždaug prieš dvejus metus Dariaus ir Rūtos Jermalų šeima su dviem mažamečiais sūnumis susiruošė į „Miesto laboratorijos“ kavinę vėlyvų sekmadienio pusryčių, nė vienas nesitikėjo, kad šis apsilankymas jiems atneš tiek įkvėpimo, naujų minčių ir veiklų.

Sapiegų rūmų ir parko komplekse Antakalnyje įsikūręs bendruomenės centras yra jauki vilniečių pamėgta susitikimų bei renginių erdvė. Tvarumo ir atvirumo naujovėms principais sukurta šio centro kavinė, o virtuvėje gaminama iš vietinių produktų, daržovių bei prieskonių, kurių patys užsiaugina visus metus. Būtent šis futuristinis vaizdelis – purpurine šviesa užlietas daržas „Miesto laboratorijos“ viduje – vilniečiui Dariui sukėlė nostalgiją. Jis prisiminė, kaip smagiai studijų laikais knebinėdavosi prie paties suprojektuoto ir sumontuoto akvariumo, augindavo vandens augalus, žuvis ir netgi krevetes.

Bute D. Jermala įsirengė mažą aktyvią akvaponinę sistemą. Vytautės Ribokaitės nuotr.

Nuo studijų Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultete, kur Darius įgijo moderniosios inžinerijos magistro laipsnį, buvo prabėgęs kone dešimtmetis. Bebaigiant mokslus jam su žmona Rūta gimė vaikai. Darbas, nuosavo verslo kūrimas su dviem mažais berniukais namuose bei staiga diagnozuota liga – epilepsija – jaunam vyrui nepaliko nei laiko, nei jėgų toliau siekti mokslinės karjeros. Tačiau tą įsimintiną popietę Antakalnyje, anot vilniečio, jo viduje tarsi įvyko trumpasis jungimas. Diplomuotam inžinieriui vėl atgijo noras eksperimentuoti ir susikurti nuosavą laboratoriją namuose.

Su sūnumis apžiūrėjęs „Miesto laboratorijos“ partnerių sukurtas hidroponines augalų auginimo sistemas, Darius netrukus savame biure ėmė stumdyti stalus – ruošė vietą augalų auginimo vandenyje įrenginiams. Maždaug 35 kvadratinių metrų nuomojamose patalpose jis pradėjo konstruoti iš statybinių medžiagų prekybos tinklo supirktus stelažus, įsirengė cirkuliacinę vandens tiekimo ir apšvietimo sistemas. Ar ne pernelyg sudėtinga pradžia naujokui?

„Inžinieriaus darbas – jau esamą išradimą pritaikyti prie esamų sąlygų. Šitas mąstymas man padėjo“, – pripažįsta D. Jermala ir priduria, kad jam pravertė ir kitokia patirtis. Darius prisimena, kaip studijų laikais įniko tyrinėti akvariumistikos entuziastų forumą internete. „Tik reikėjo atsirinkti jame rašančius profesionalus nuo naujokų. Pastarieji dažnai prirašydavo to, ko visai nereikia daryti. Kai kurie, patikėję jais, dažnai prisidirbdavo. Kai išsiaiškinau, kurie yra profesionalai, iš jų mokiausi“, – anoniminių forumų, kuriuos dabar pakeitė socialinių tinklų bendruomenės, laikus prisiminė vilnietis.

Taip Darius susikūrė pirmą didelį akvariumą: 325 litrų talpos stiklo „dėžėje“ netgi tilpo žmogus. Negi tokį įsitaisė bendrabučio kambaryje? „Esu vilnietis, – nusišypso tokį klausimą išgirdęs D. Jermala, – gyvenau pas tėvus, bet pažinojau studentų, kurie bendrabutyje turėjo mažų akvariumų. Iš vieno jų, gyvenančio Saulėtekio bendrabutyje, vadinamame Niujorku, ir pirkau krevetes.“

Dariui sekėsi ne tik auginti augalus, kurie tikdavo naujiems akvariumams, bet ir krevetes – jų perteklių netgi parduodavo. Didelį akvariumą jis konstravo ne siekdamas priblokšti kitus ar verstis krevečių auginimu. Tiesiog didesnio tūrio įrenginius, paaiškina vilnietis, daug lengviau prižiūrėti nei mažus. Šią taisyklę jis pritaikė ir kurdamas savo pirmąją hidroponinę, augalų auginimo vandenyje, sistemą biure.

 Įmerkti rankas į vandenį

Tik namuose D. Jermalai užsiauginti pirmųjų daržovių nepavyko. Vos susodinus augalų daigus, jaunėlis Dovydas slapčiomis „išravėdavo“ tėčio daržą. Šį pavasarį, vyras tikisi, trejų sulauksiantis Dovydas galbūt susidomės ir auginimo, ne tik augalų retinimo procesu.

Vaikams auginimas – kaip žaidimas. Dariaus Jermalos nuotr.

Užtat su šešiamečiu Mykolu kartu augina aitriąsias paprikas, nors pats Darius jų valgyti negali dėl  sudėtyje esančio kapsaicino, kuris gali sukelti epilepsijos priepuolį. „Mums su sūnumi patinka auginti „čili pipirus“, nes jie yra labai reiklūs“, – paaiškina pašnekovas. Pačių užaugintus daigelius, žydinčias aitriąsias paprikas, jau užmezgusias vaisius ar tik jų sėklas, vilnietis parduoda savo internetinėje parduotuvėje.

Turimomis žiniomis ir patirtimi jis noriai dalijasi su kitais, veda edukacijas „Mokykis auginti“ mamoms, tėčiams ir vaikams, įvairaus amžiaus darželinukams ir moksleiviams. „Suaugusieji, ypač tėčiai, daugiausia klausinėja apie technologijas, o vaikams smagiausia įmerkti rankas į vandenį“, – skirtingus klausytojų interesus apibūdina edukatorius. Norėdamas juos labiau nustebinti, vyras su sūnumi neseniai pagamino akvaponinę sistemą, kurios apatinėje dalyje matosi plaukiojančios žuvytės.

Stabdančios aplinkybės ir nauji startai

Inžinerinės žinios D. Jermalai padėjo geriau apskaičiuoti kaštus ir pačiam įrengti hidroponines sistemas, tačiau naujoko paklydimų jis neišvengė. „Padariau pirmą klaidą, kai į vieną vietą susodinau daug skirtingų augalų – salotų, petražolių, agurkų. Jiems reikėjo skirtingų augimo sąlygų, – jau pokalbio pradžioje prasitarė Darius, o vėliau apibendrino patarimus pradedantiesiems: – Pradžioje siūlyčiau naudoti paprastesnę auginimo sistemą. Pats pradėjau nuo gana sudėtingos su automatizuotu apšvietimu ir vandens tiekimu.“

Dabar Darius daržoves namie pradėtų auginti nuo mažos pasyvios hidroponinės sistemos „Kratky“, pavadintos ją kūrusio mokslininko vardu. „Tereikia į „Kratky“ dėžę įpilti tinkamą kiekį vandens ir trąšų, įsodinti sėklas į terpes ir palikti augalus augti. Taigi augalai siurbia vandenį, jo kiekis mažėja, o sistemos viršuje formuojasi su deguonimi reaguojančios augalų šaknys.“  D. Jermala tikina, kad įtaisius apšvietimą ir aušinimą, galite pusantro mėnesio sau atostogauti, o sugrįžę ragauti bute užaugusių salotų. Jermalų šeima šviežius žalumynus: bazilikus, krapus, petražoles, sviestines salotas ir saulėgrąžų daigus, skanauja ištisus metus.

Jei patys ar su vaikais nuspręsite užsiimti „vandendirbyste“ namuose, pasiruoškite investuoti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo to, kokio sudėtingumo sistemą pirksite. „Namie svarbu išsirinkti estetiško dizaino stelažus, o estetika kainuoja, – perspėja Darius. – Paprasti stelažai – šimtais, o gražūs gali ir tūkstantį eurų siekti. Svarbus didesnės kainos faktorius yra ir apšvietimas. Auginant horizontaliai, vienos kokybiškos lempos pakaks visiems augalams, o pasirinkus vertikalų auginimą, kiekvienam aukštui reikės atskiro apšvietimo. Augalams skirtos lempos tarnauja daug metų, bet pirma investicija gali kainuoti nemažai.“

Darius prieš metus su uošvės pagalba nusipirko sudėtingą ir brangią hidroponinę augalų auginimo įrangą, norėjo auginti salotas, kurias parduotų. Tačiau staiga šoktelėjus elektros kainoms, vyrą apėmė neviltis. Jis veiklą pristabdė, užtat netikėtai gavo naują galimybę: „Kai biuro balkone tvarkiau hidroponinius šiltnamius, atvyko dvi klientės įsigyti hidroponinės įrangos. Mums pasikalbėjus, jos pasiūlė studijuoti doktorantūrą.“ Darius nedvejojo, iškart suruošė dokumentus, ir jis – jau Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro doktorantas. Netrukus vilnietis pradės lyginamąjį tyrimą apie žemėje ir hidroponinėse sistemose naudojamų mineralinių trąšų poveikį augalams.

Straipsnio autorė – Jurgita Ogulevičiūtė-Guehlke

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 21-ojo numerio.

Skaidrė 17

Riedlente per Vilnių

Plačiau