Polocko gatvės sapnas

2024 03 30 NaujienosVietos

Vienoje centrinių Užupio gatvių „išaugęs“ medis tarsi jungia du mano mylimus miestus – Vilnių ir Budapeštą. Nuotrauka telefonu sumontuota iš dviejų kadrų – Polocko gatvės ir Dunojaus apsemto pakrantės medžio, augančio viename iš Vengrijos sostinės parkų. 

Ar Užupyje tikrai auga toks medis? Vilniaus sapne – taip. Nuotr. Jurgos Staučienės

Užupy tenka praleisti nemažai laiko – vienas sūnus čia baigė mokyklą, kitas dar mokosi. Gražuolį Budapešto medį fotografavau irgi ne kartą – pusantrų metų gyvenome šiame mieste ir kone tradicija tapo kas dieną pasivaikščioti iki galingojo Dunojaus. 

Budapeštas – vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, savo dvasia ir žalumu man primenančių Vilnių. Ten gyvendama dažnai pagalvodavau ir apie unikalų mus siejantį ryšį – Vilniaus universitetą įkūrusį Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapusį Transilvanijos kunigaikštį Steponą Batorą. 

Esu vilnietė. Šiame mieste gimiau, užaugau ir dar mokyklos laikais pradėjau domėtis jo spalvinga praeitimi, rinkti nuotraukų albumus, skaityti legendas, senų vilniečių pasakojimus. Todėl, kai prieš penkerius metus vyresniojo sūnaus Gintaro dėka susidomėjau fotografija, telefonu pabandžiau tiesiog įamžinti nykstančio senojo Vilniaus grožį – tarp mūrų įsispraudusius ir savo gyvenimo kelionę jau baigiančius medinukus, balose žaižaruojančias bažnyčių smailes, saulės nuolatos vis kitomis spalvomis spalvinamas senamiesčio gatveles ar miesto medžius. Retame didmiestyje taip dera mūras ir gamta – tarsi be ypatingų pastangų, ne tik nenustelbdami vienas kito, bet dar ir papildydami.

Ilgainiui tvarkydama nuotraukas supratau, kad žaidžiant formomis ir spalvomis, dėliojant kelis kadrus vieną ant kito, net pasukant juos kitu kampu, galima atrasti tai, ko plika akimi nesimato. Tarsi sukinėtum kaleidoskopą ir kiekvieną kartą kitaip sukrisdami veidrodėliai primintų pamirštą Vilniaus istoriją. Gal tikrą, o gal ir išgalvotą. Šiuos darbus vadinu Vilniaus pasakomis ar Vilniaus sapnais, nors kai kurie jų tokie tikroviški, kad sulaukiau ne vieno klausimo, kur tokia vieta mūsų mieste yra.

Straipsnio autorė – Jurga Staučienė

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 21-ojo numerio.

Skaidrė 17

Gimtadienis po žeme: ,,Neakivaizdinis Vilnius” kviečia išjungti tamsą

Plačiau