Nemokamų muziejų sekmadienis Vilniuje: ką aplankyti?

2021 04 23 Naujienos

Balandžio 25 d., paskutinį  mėnesio sekmadienį, dalis Vilniaus galerijų ir muziejų atsiveria nemokamai. Pateikiame keletą „Neakivaizdinio Vilniaus“ rekomendacijų, kur verta užsukti.

Samuelio Bako maršrutas. S. Žiūros nuotr.

Samuelio Bako muziejus ir naujasis Samuelio Bako maršrutas

Naugarduko g. 10/2

Samuelio Bako muziejus – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Samuelio Bako kūrinių kolekcijos pagrindą sudaro tapybos darbai, taip pat – litografijos, koliažai, piešiniai tušu, pieštuku ar kreidelėmis. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fonduose saugomi ir eskizų albumai, litografijos bei itin vertingi pirmieji piešiniai, sukurti dar Vilniaus gete 1942-1943 m. piešti ant tuščių senovinės Vilniaus žydų bendruomenės kronikos (Pinko) puslapių. Visą kolekciją sudaro apie 170 vnt. kūrinių, aprėpiančių XX a. I pus. – XXI a. I deš.

Vilniaus gyventojams ir svečiams nuo šiol prieinamas virtualaus ir pažintinis turas, kurį įkvėpė žymaus litvakų dailininko Samuelio Bako gyvenimo istorija. Keturias pažintinio turo maršruto stoteles žymi dailininko prof. Romualdo Inčirausko sukurti meniniai ženklai– mažosios metalo plastikos kūriniai. Kiekvienoje stotelėje nuskaičius QR kodą, bus girdima berniuko lūpomis pasakojama istorija, paremta dailininko knyga „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“. Išgirdus jaunojo Samuelio Bako pasakojimą, pažintinio kelio lankytojas turės galimybę pažaisti žaidimą – išsukti dreidlą: gauti atsakymai netikėta forma įprasmina tragišką žydų istorijos patirtį.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Go Vilnius nuotr.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Atnaujinta ekspozicija „Nuo titnago iki parako: ginklai amžiams bėgant“

Bokšto g. 20/18

Titnagą keičia plienas su paraku, lanką – arkebuza, smūgį keičia šūvis, o žvėrį taikiklyje – žmogus. Šie kertiniai pokyčiai viso labo tik praskleidžia 10 tūkstančių metų trukusios ginkluotės evoliucijos uždangą. Atnaujintoje ekspozicijoje „Nuo titnago iki parako“ Jūsų laukia iš daugybės mažų istorijų susidėsiantis pasakojimas apie ginklus amžiams bėgant – kaip jie keitėsi, kaip tobulėjo jų gamybos technologija – ir, svarbiausia, atsakymas į klausimą, kada ir kodėl pasikeitė tai, kas atsiduria ginklo taikiklyje.

Atnaujinta ekspozicija pakvies lankytojus į kelionę šios ilgos istorijos punktyrais, kur bus galima išvysti Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniams priklausančius ir iki šiol neeksponuotus autentiškus ginklus. Šis pasakojimas, neatsitiktinai įkurdintas bastėjos, XVII amžiaus Vilniaus gynybinių įtvirtinimų forposto, požemiuose, pratęsia iki šiol čia pasakotą miesto gynybos istoriją.

Mažųjų Bastėjos lankytojų laukia piešimas akmens amžiaus metodais, koklių su riteriais spalvinimas, galimybė išsirinkti reikiamas medžiagas patrankų užtaisymui ir taip tapti mažuoju artileristu bei daugiau staigmenų.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Z. Nekrošiaus nuotr.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“

Vilniaus g. 41

Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, atsiradus laiko distancijai, galima peržvelgti, kokie jie buvo Lietuvos kinui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus nusprendė surengti Lietuvos kino trisdešimtmečiui skirtą parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“. Tai pirma tokia išsami nepriklausomybės laikų kino peržvalga, kurioje bus galimybė susipažinti su Lietuvos kino istorijos procesais, filmais, kurie buvo itin reikšmingi istorijos raidai, padarė įtaką vienai ar kitai kino kartai, ir išgirsti kino kūrėjų pasakojimus apie jų pradžią kine. Vieniems lankytojams tai bus sugrįžimas į netolimą, bet jau primirštą (ne tik kino) praeitį, kitiems – nauja pažintis su trimis laisvo kino dešimtmečiais.

Muziejuje taip pat veikia kino parodos „33 žingsniai“ ir „Auksinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino 30-metis“.

Nacionalinė dailės galerija
Paroda „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“

Konstitucijos pr. 22

Parodoje pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pristatomas Lietuvos ir JAV aplinkos menininkės-vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019) palikimas, apimantis septynis jos kūrybos dešimtmečius. Parodos pagrindą sudaro Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui menininkės padovanotų kūrinių bei skaitmeninių vaizdų kolekcija, kurią papildo JAV saugomi A. Kasubos darbai ant popieriaus.

Kartu su Aleksandros Kasubos paroda NDG didžiojoje salėje bus pristatoma jaunos, bet pasaulyje jau pripažintos Lietuvos menininkės Emilijos Škarnulytės instaliacija „Daugdara“. Tai naujas kūrinys, inspiruotas 2017 metais įvykusios Emilijos pažinties su A. Kasuba ir jos kūrybiniu palikimu. Daugiakanalė audiovizualinė instaliacija kvies žiūrovus įžengti į užburiančią erdvę, kurioje susitinka abiejų menininkių – A. Kasubos ir E. Škarnulytės – vizijos.

 

Signatarų namų muziejus

Pilies g. 26

Istorinėje vietoje, kurioje gimė Lietuvos nepriklausomybė, galima aplankyti ne tik nuolatinė ekspoziciją – šiuo metu čia eksponuojamas  Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas.

Igno Nefo nuotr.

Kazio Varnelio namai-muziejus

Didžioji g. 26

Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia niekuomet anksčiau neeksponuotų Kazio Varnelio piešinių paroda „Begalybės link“. Ši paroda, tai pažintis su kitokiu Kaziu Varneliu.

Dailininkas kelis dešimtmečius praleido kurdamas bažnytinius interjerus, baldus, altorius, klausyklas ir net liturginius reikmenis lietuvių išeivijos šventovėms Amerikoje. Parodoje bus galima išvysti niekuomet anksčiau neeksponuotus XX a. 5–7 dešimtmečiais sukurtus eskizus, daugiausia atspindinčius dailininko Čikagoje įsteigtų Bažnytinio meno dirbtuvių laikotarpį. Daugelis šių projektų buvo įgyvendinti, tačiau šiandien išlikę tik parodoje eksponuojamuose piešiniuose, mat vėlesnių rekonstrukcijų metu K. Varnelio kurti maldos namų interjerai prarado pirminį vaizdą.

Karantino metu įrengta paroda buvo atidaryta dar vasario mėnesį. Virtualų jos atidarymą ir pasivaikščiojimą parodoje žiūrėkite čia.

Gedimino pilies bokšto muziejaus nuotr.

Gedimino pilies bokštas
Virtuali kelionė per Vilniaus istoriją

Arsenalo g. 5

Po kurio laiko duris vėl atvėręs Gedimino pilies bokštas lankytojus pasitinka atnaujinta projekcija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kuri trimatės grafikos technologijomis demonstruojama iškart septyniuose pilies languose. Šios unikalios projekcijos dėka lankytojai tampa liudininkais to, kaip keitėsi Vilniaus pilių teritorija per beveik 700 metų laikotarpį. Vieną po kitos visuose bokšto languose besikeičiančias epochas ir miesto istorinę aplinką pagal konkretų amžių atkuria animuoti muziejuje saugomų istorinių ikonografinių šaltinių vaizdai.

Naujausias muziejaus lankytojų laukiantis pasakojimas – dar šiemet, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, sukurtas svarbus XV-XVI a. pjūvis, leidžiantis išvysti šio laikmečio Aukštutinės pilies pastatus, vidinį kiemą, gynybinius bokštus ir Kunigaikščių rūmus.

Šie vaizdai organiškai papildo jau turimus kitų amžių vaizdinius: kryžiuočių antpuolį, besivystantį miestą Renesanso laikotarpiu, kurį galima palyginti su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. XIX amžiuje stebėtojas iš pilies bokšto yra nukeliamas į kalno papėdę, nes tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Virtualios kelionės pabaigoje lankytojai gali išvysti, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. viduryje gyvenę žmonės, ir palyginti jį su dabartiniu vaizdu. Šiais metais projekcija taip pat buvo papildyta lietuvių, anglų ir rusų kalbomis įgarsintais bei matomus vaizdus papildančiais tekstai.

Lietuvos nacionalinis muziejus, Naujasis arsenalas
Tado Kazakevičiaus fotografijų paroda „Tai, ko nebebus“

Arsenalo g. 1

Tarptautinių fotografijos konkursų finalininkas Tadas Kazakevičius Lietuvos publikai pristato pirmąją autorinę savo darbų parodą „Tai, ko nebebus“. Penkerius metus autorius fiksavo nykstantį Lietuvos kaimą, o ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais apkeliavo daugiau nei 7000 kilometrų. Fotografijų ciklą autorius vadina asmenine sentimentalia kelione, nusidriekusia per įvairias Lietuvos vietoves – Plungės, Šalčininkų, Ukmergės, Elektrėnų, Anykščių, Kazlų Rūdos, Pasvalio ir kitus rajonus. Šis ciklas pateko ne tik į prestižinį „Leica Oskar Barnack Award“, bet ir į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodos finalininkų gretas.

Vytauto Kasiulio dailės muziejus
Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos

A. Goštauto g. 1

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“, skirta nuo 1995 m. veikiančiai Vilniaus dailės akademijos rezidencijai Cité Internationale des Arts (liet. Tarptautinis menų miestelis) Paryžiuje. Tai – vienas didžiausių rezidencijų centrų pasaulyje, kurį 1965 m. įkūrė privatus Brunau fondas. Per 25 metus šioje Paryžiaus studijoje pabuvojo beveik 200 įvairių sričių lietuvių menininkų ir meno teoretikų, iš jų parodoje dalyvauja 31. Ekspozicijoje rodomi kūriniai buvo sukurti viešint Paryžiuje – pastarieji priklauso rezidavimo laikotarpiui ir yra svarbūs kūrybinėse autorių biografijose. Kita dalis kūrinių šiai parodai buvo sukurti vėliau, iš kitos perspektyvos apmąstant patirtį studijoje.

Parodoje pristatomi gerai Lietuvoje žinomi vyresnės ir jaunesnės kartos menininkai ir teoretikai: Arvydas Šaltenis, Konstantinas Bogdanas, Eugenijus Antanas Cukermanas, Laima Drazdauskaitė, Jurga Barilaitė, Dainius Liškevičius, Eglė Ridikaitė, Aušra Andziulytė, Aistė Gabrielė Černiūtė, Agnė Jonkutė, Orūnė Morkūnaitė, Aušra Vaitkūnienė, a. a. Arūnas Vaitkūnas, Vilma Šileikienė, Darius Žiūra, Tomas Daukša, Aistė Kisarauskaitė, tekstilininkių grupė „Baltos kandys“ (Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Julija Vosyliūtė), tapytojas Aleksandras Vozbinas, poetas ir fotografas Julius Keleras, dailėtyrininkai Ramutė Rachlevičiūtė, Giedrė Jankevičiūtė, Viktoras Liutkus, Vidas Poškus, fotografas Alvydas Lukys,  Vladimiras Tarasovas. Dokumentinių filmų kūrėjai Arturas Jevdokimovas ir Julija Matulytė parengė tiesioginę transliaciją nuo Paryžiaus stogų ir sukūrė dokumentinį projektą.

Pilną nemokamų muziejų ir galerijų sąrašą rasite čia.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.