Ne vien lėktuvais pasiekiama egzotika. Azijos skoniai Vilniuje

Pandemijos laikotarpis ne vieną privertė ilgėtis kelionių. Visgi ir pasivaikščiojus Vilniaus gatvėmis galima rasti egzotinių patirčių teikiančių vietų. Kol nuo fizinių kelionių į Aziją geriau susilaikyti, įvairioms šio žemyno virtuvėms atstovaujantys restoranai Vilniuje savo skoniais nukels gal net toliau nei taip laukiamas lėktuvo skrydis. O užsisakius maisto į namus, mėgautis egzotika įmanoma patogiai susirangius fotelyje.

Lėkštėje gulintys Taivano tigrai

„Tigras, valgantis kiaulę“ – taip skamba iš Taivano kilusių „bao“ bandelių vertimas. Pirmojo šias bandeles Vilniuje pradėjusio gaminti restorano „Delta mityba“ virtuvės šefas Jonas Palekas, pasakodamas apie „bao“ žodžio kilmę, aiškina, jog patiekalo bandelė prilygsta tigrui, o jos įdaras – kiaulei. Ir išties nusišypsau tai išgirdusi, nes patiekalo išvaizda tikrai gali priminti tigro nasrus!

„Delta mityboje“ „bao“ bandeles galima rinktis tiek su mėsa, tiek su augalinės kilmės produktais. Igno Nefo nuotr.

Purios „bao“ bandelės kitaip nei įprastos nėra kepamos, o verdamos specialiame garų puode. Vienas iš restorano „Delta mityba“ įkūrėjų Robertas Narkus teigia, kad jų pagaminimas prilygsta meistrystei, o bene skaniausiomis „bao“ bandelėmis mieste garsėjanti „Delta mityba“ patvirtina šį faktą, kai bandeles naudoja ne šaldytas, o paruoštas savo pačių rankomis. Jonas juokauja, kad dėl bandelių garinimo pirmą kartą jas ragaujantys klientai yra pasakę, jog „tešla – žalia“.

Tradicinis „bao“ variantas yra gaminamas bandelėje naudojant gyvūninės kilmės produktus, o įdarui renkantis kiaulieną. Visgi restoranas „Delta mityba“ nesiekia pateikti tradicinių patiekalų receptų ir pačias „bao“ bandeles ruošia be gyvūninės kilmės produktų, o jų įdarui siūlo vištienos arba topinambų (bulvinių saulėgrąžų) variantą.

Igno Nefo nuotr.

Be „bao“ bandelių, restoranas didžiuojasi kimčiais – korėjietiško, fermentuoto įvairių daržovių ir prieskonių užkandžiu bei amžinuoju sultiniu vadinama šaolino sriuba. Šios sriubos gamyboje atsispindi restorano virtuvės sezoniškumas, kai sriubos ingredientai nuolat keičiasi.

Restoranas „Delta mityba“ nepozicionuoja savęs kaip azijietiško maisto restorano, nes čia susipina įvairaus skonio gamos – nuo Pietryčių Azijos ar Artimųjų Rytų iki Naujojo Orleano. Restorano pavadinime minimos upės žiotys – delta – puikiai atspindi vietai būdingą kismą, sezoniškumą ir įvairaus skonio sintezę.

Kur? Naugarduko g. 41
„Delta mityba“ Facebook

Pajusti Vietnamą Karoliniškėse

Kada pastarąjį kartą teko lankytis azijietiško maisto restorane už Vilniaus centro ribų? 2017 metais Karoliniškėse įsikūręs vietnamietiškas šeimos restoranas „Ha Noi“ laužo stereotipus, kad skanaus maisto restoranai gyvuoja tik centre. „Daug geriau atidaryti restoraną miegamajame rajone“, – mano tėvų restoranui atstovaujantis Hungas Nguyenas The.

Vietnamietiški patiekalai – tik iš Vietnamo kilusių šefų rankų. Igno Nefo nuotr.

Dar sovietmečiu į Lietuvą atvykusi šeima visuomet norėjo atidaryti vietnamietiškos virtuvės restoraną. Nors šaliai atgavus nepriklausomybę turėjo galimybę grįžti į Vietnamą, liko čia bei savo ilgesį įprasmino „Ha Noi“ įkūrimu. „Čia atėjęs gali pajusti Vietnamo kultūrą“, – mamos Lin Luu Thi vietnamietiškai tariamus žodžius verčia Hungas. Ir išties nedideliame restoranėlyje gali užsimiršti esantis Lietuvos, o ne Vietnamo sostinėje, kai ant sienų kabo nuotraukų su arbatų laukais, virš galvos matoma tradicinių „Non La“, arba kitaip „lapų skrybėlių“, o nepaisant Lietuvos televizijos bokšto šalia, televizorius transliuoja vietnamietiškus kanalus.

Vos paklausus, kas būdinga vietnamietiškai virtuvei, tiek Hungas, tiek jo mama iškart pamini „pho“ sriubą. Tai – nacionalinis Vietnamo patiekalas, įprastai gaminamas iš jautienos, ryžių makaronų, svogūnų, pupelių daigų bei sultinio, kuris pasižymi itin ilgu gaminimo procesu. Hungas juokauja, kad užsisakę ir sriubos, ir antrą patiekalą, klientai neretai susiima už galvos, pamatę patiekalų porcijas.

Igno Nefo nuotr.

Be „pho“ sriubos, taip pat „Ha Noi“ meniu verta atkreipti dėmesį į „gỏi cuốn“, arba kitaip – „summer rolls“ (liet. vasaros suktinukus). Ne vienam gerai žinomi „spring rolls“ (liet. pavasario suktinukai) yra gaminami iš tešlos, o „summer rolls“ naudojamas ryžių popierius, į kurį įprastai susukamos įvairios daržovės, krevetės bei kiti ingredientai.

Tikra vietnamietiška puota buvo surengta, kai 2017 metais į Lietuvą atvykusi Vietnamo viceprezidentė nusprendė pietauti ne kur kitur, o tarp blokinių namų įsikūrusiame „Ha Noi“ restorane. Jos vizito metu padovanotas paveikslėlis dar ir dabar puošia restorano sienas.

Kur? Sausio 13-osios g. 2-110
„Ha Noi“ Facebook

Restoranas moters auksiniais plaukais garbei

22 metus – tiek laiko skaičiuoja seniausias indų restoranas Vilniuje „Sue’s Indian Raja“. Jo įkūrėjas, Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinderas Kumaras Chaudhary, pasakoja, kad įkurti indų restoraną Lietuvoje nebuvo lengva užduotis. 1997 metais jam su žmona Suwvarna atvykus į Lietuvą bei ruošiantis įkurti restoraną teko susidurti su įvairiais sunkumais, tad pora norėjo viską mesti ir išvykti į Indiją. Situaciją pakeitė Rajindero žmonos mirtis. Po šio įvykio indas pasakė „aš privalau“ ir 1998 metais velionės žmonos garbei įkūrė „Sue’s Indian Raja“.

Vištienos „Tikka masala“ bei sviestinė vištiena – mėgstamiausi „Sue’s Indian Raja“ svečių patiekalai. Igno Nefo nuotr.

Prisijaukinti indišką virtuvę lietuviams prireikė laiko. Kaip Rajinderas teigia, pradžioje apie 85 proc. klientų buvo užsieniečiai ir tik apie 15 proc. lietuviai. Šiandien skaičiai kitokie – 85 proc. klientų sudaro lietuviai, o ne kartą restorane besilankantys klientai žino, kokio aštrumo patiekalo tikėtis, meniu pamačius vieno ar trijų aitriųjų paprikų ženklą. „Pirmo ar daugiausia antro lygio aštrumo patiekalo lietuviams yra per akis“, – juokauja Rajinderas.

Prieskonius ir virtuvėje dirbančius šefus iš Indijos Rajinderas įvardija kaip pagrindinius indiškos virtuvės sėkmės aspektus. Nors Vilniaus parduotuvėse vis dažniau galima atrasti indiškų prieskonių, į restoraną tiekiamiems tiesiai iš Indijos kokybe ir įvairove jie neprilygsta. Kalbėdamas apie patiekalus gaminančius šefus, Rajinderas sako, jog iš 20 apmokytų, ne iš Indijos kilusių virtuvės šefų tik 1 arba 2 prilygs gaminančiam indui. „Tai – jų kraujyje“, – teigia konsulas.

Igno Nefo nuotr.

„Sue’s Indian Raja“ mėgstamiausi klientų patiekalai – vištienos „Tikka masala“ bei sviestinė vištiena. Restorano šeimininkas pamini, kad net ir karantino metu 80–90 proc. maistą į namus užsisakančių klientų renkasi vieną iš šių patiekalų. Populiarusis vištienos „Tikka masala“ ypatingas tuo, kad vištienos gabalėliai („tikka“) kepami tandyro krosnyje, o padažui pagardinti naudojamas įvairių prieskonių mišinys („masala“). Nebijantiems aštrių skonių siūlomi aitriausi restorano patiekalai – „mandras“ ir „vindaloo“.

Kur? Odminių g. 3
„Sue’s Indian Raja“ Facebook

Japoniškų skonių ambasada

Pirmasis japoniškas restoranas Lietuvoje gyvavo Šv. Mykolo gatvėje. Nors dabar šios vietos žemėlapyje nerasite, Trakų gatvėje dar šių metų pradžioje įsikūrusį „OIŠY Izakaya“ (liet. skani smuklė) galima vadinti pirmojo japoniško restorano reinkarnacija. Kaip teigia Tadas, vienas iš „OIŠY Izakaya“ įkūrėjų, jis drauge su savo sese bei bendražygiu Žilvinu perėmė dalį patirties iš pirmojo japoniško restorano šeimininko, t. y. savo mamos, ir įkūrė savo japonišką variantą. „I“ – stovėti, „sakaya“ – sakės parduotuvė, tad tai labiau užeiga nei restoranas“, – paaiškina Tadas.

„OIŠY Izakaya“ patiekalai – valgyti ne vienam, o dalytis su kompanionais ar net greta sėdinčiu kaimynu. Igno Nefo nuotr.

Vaikystę Tadas su šeima praleido Japonijoje, tad Tekančios Saulės šalies kultūra turėjo įtakos šeimos narių pasaulėžiūrai, o atrastus skonius norėta atvežti į Lietuvą. „Yra daug „sušinių“, bet unikalios „izakaya“ pasigedome.“ Buvimas kartu – svarbus „izakaya“ aspektas, tad, be japoniškos virtuvės perteikimo, ypatingas dėmesys skiriamas jaukaus interjero kūrimui.

Japoniškos smuklės meniu sudarytas iš keturių skilčių – „yakitori“ (ant grilio kepti iešmeliai), „tsukemono“ (marinuotos daržovės), „takoyaki“ (kepti japoniški rutuliukai) bei „otsumami“ (kiti užkandžiai ir garnyrai). Kepti japoniški rutuliukai „takoyaki“ – vienas mėgstamiausių „OIŠY Izakaya“ svečių pasirinkimų. Rutuliukai dažniausiai įdaryti aštuonkoju, o stebuklingas ingredientas, suteikiantis ypatingą tekstūrą tešlai, – japoniška bulvė. „Takoyaki“ kepami rutuliukų formos keptuvėje ir yra itin mėgstamas patiekalas visuotinių japonų švenčių metu.

Igno Nefo nuotr.

„Maistukas“, „patiekaliukai“, „meniukas“ – tokie žodžiai skamba iš Tado lūpų bei leidžia geriau suprasti japoniškos smuklės koncepciją. „Meniu sudarytas iš mažų patiekalų ir skirtas tikrai ne individualiai praleisti laiką, o pabūti su draugais bei pasidalyti džiaugsmais ir vargais. Norime būti nedidele Japonijos skonių ambasada mieste“, – sako vienas iš įkūrėjų.

Kur? Trakų g. 2-2
„OIŠY Izakaya“ Facebook

Teksto autorė Gabija Stašinskaitė.
Tekstas iš Neakivaizdinio Vilniaus žurnalo 8-ojo, žiemos numerio.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.