Naujame maršrute – gamtos lopšys mieste

2020 06 24 MaršrutaiNaujienos

Daugelis miestiečių puikiai pažįsta miesto žaliąsias erdves – Vingio parką, Bernardinų sodą, yra ne kartą lankęsi Kalnų parke. Bet retas keliavo įspūdingu mišku, kuris driekiasi kitapus Vingio parko miegamųjų rajonų, prie Neries upės. Gausybė maloniai klaidinančių miško takelių, medžiai virtuoliai, išsišakojusios gilios griovos, raguvos ir aplink giedančių paukščių įvairovė bei žydintys retieji Lietuvos augalai – visa tai visiškai pateisina Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio statusą.  Jame ir driekiasi naujasis „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Čiulbantys Karoliniškių šlaitai“.

Kitoks nei visi

Naujas ornitologo Gedimino Petkaus paruoštas maršrutas skiriasi nuo įprastų „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutų – jame nerasite tikslių adresų, o tam, kad jo stotelėse rastumėte aprašytus objektus, reikės gerai apsidaryti ir įsiklausyti, mat dauguma objektų – gyvi, skraidantys ir ropojantys.

Draustinyje galima pamatyti nykštuką – mažiausią Europoje gyvenantį paukštį. Suaugęs sveria vos 5-8 gramus. G. Petkaus nuotr.

Nenustebkite, jei kurio nors draustinio gyventojo ir neišvysite – gamta visada pasiūlo savas maršruto korekcijas. Lankant draustinio ornitologinius objektus rekomenduojame eiti neskubant, įtempus ausis, įkvepiant miško (samanų, grybų, medžių) kvapą ir įdėmiai apžiūrint kiekvieną gamtos objektą. Tik taip pastebėsite turtingą bioįvairovę, išgirsite giedančių paukščių simfoniją, stebėsite jų gyvenimą ir elgesį. Būkite tylūs svečiai, tapkite tikrais gamtos tyrinėtojais ir paukščių stebėtojais.

Žaliuoja ir pažįstami, ir reti augalai

Šis draustinis yra viena seniausių saugomų teritorijų Vilniaus mieste, įkurtas dar 1960 metais. Draustinio plotas nemažas – 162 hektarai. Kalvynas beveik negyvenamas, apaugęs mišriu mišku – čia yra Karoliniškių miško parkas.

Medynuose vyrauja įvairaus amžiaus pušys, ąžuolai ir baltalksniai, pamiškyje – mažalapės liepos, paprastieji klevai, guobos. Čia aptinkami retų rūšių augalai: kalninė jonažolė, balandinė žvaigždūnė, daugiametė blizgė, gebenė lipikė, tarpinis rūtenis.

Rąstų krūvos sukrautos ne veltui. Tai – vabzdžių viešbutis su daugybe nuolat besikeičiančių gyventojų. G. Petkaus nuotr.

Sparnuočių prieglobstis

Šiame draustinyje galima pastebėti daugiau nei 50 paukščių rūšių. Tyrinėdami gamtos takus, pamatysite ant takų šokuojančius juoduosius strazdus, strazdus giesmininkus, liepsneles ir kikilius. Klausytis jų melodingų balsų galima nuo ryto iki vėlaus vakaro. Griovose, ypač kur vinguriuoja šaltiniai, pamatysite maudynėmis pasidžiaugti ir troškulį numalšinti atskridusius miško paukščius.

Galbūt sugebėsite įžiūrėti tarp medžių šaknų tupinėjančią slapukę karietaitę. Ant kamienų pastebėsite drąsiai laipiojančius bukučius ir lipučius. Aukštai lapuočiuose išgirsite giedančias pečialindas, o spygliuočiuose ausis pakutens mažiausi Europos paukšteliai – paprastieji nykštukai.

Liputis po medžio žieve peri, ten pat ieško vabzdžių, tad ir marga jo išvaizda susilieja su žievės raštais. Dalios Račkauskaitės nuotr.

Miške, kur auga brandžios pušys ir stūkso nudžiūvę stuobriai, pamatysite genių paliktus pėdsakus – uoksus. Šiose vietose, be didžiųjų margųjų genių,  pastebėsite įspūdingo dydžio juodas kaip anglis raudonu viršugalviu juodąsias meletas.

Tarp medžių šakų žvitriai praskris vištvanagiai ir paukštvanagiai, o ratus virš galvų suks suopiai ir kranksintys krankliai. Tai tik dalis paukščių, kuriuos galima aptikti šiame žaliame Vilniaus kampelyje.

Naują Gamtos mokslų maršrutą rasite čia. Patogu vadovautis ir popierine jo versija, kurią nemokamai galite pasiimti Vilniaus turizmo informacijos centruose.