„Esu pasaulio pilietis, mano tautybė – vilnietis“, – kadaise sakė Lietuvoje gimęs Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas. Rašytoją su Vilniumi sieja ne tik meilę šiam miestui žyminčios poezijos eilutės, bet ir daugybė Vilniaus vietų. Alternatyvaus sostinės pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia pasivaikščioti maršrutu, vedančiu per gatves, pro pastatus ir kitas vietas, susijusias su Č. Milošo gyvenimu Vilniuje 1920–1937 m.
Maršrutą galima rasti čia ir nemokamoje mobiliojoje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“.
Česlovo Milošo laiptai Vilniuje. S. Žiūros nuotr.
Autorius – pažinojęs Č. Milošą
Maršrutas sudarytas iš citatų, kuriose minimos rašytojui svarbios Vilniaus vietos. Jas iš įvairių Č. Milošo leidinių atrinko šviesaus atminimo kino režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius (1944-2021), turėjęs ypatingą ryšį su Č. Milošu. Jiedu susipažino V. Damaševičiui gavus leidimą ir pradėjus filmuoti filmą apie Č. Milošą. Tokį leidimą režisierius gavo Č. Milošo atstovams pristatęs savo filmų apie Vilnių idėją – pristatyti jį ne kaip Lietuvos sostinę, bet kaip pasaulinį miestą.
Namas Vrublevskio g., kuriame Č. Milošas praleido paskutinę naktį Vilniuje
„Mano tėvas visada kalbėjo, kad Vilnius – milžiniško kultūrinio ir istorinio paveldo miestas, nebetelpantis į Lietuvos sostinės rėmus. Tiek jis, tiek Milošas, į Vilnių žiūrėjo plačiame, Europos kontekste,“ – atsiminimais apie tėvo pažintį su Č. Milošu dalinasi jo sūnus, aktorius Jurgis Damaševičius. Anot jo, pradėjus bendrauti su Česlovu Milošu, Vytautui Damaševičiui tarsi atsivėrė akys – jis pajuto suradęs bendramintį, bendrasielį: „Vilnietis jiems buvo ne statistinis vienetas, o dvasinė būsena.“
Česlovo Milošo laiptai Vilniuje. S. Žiūros nuotr.
Literatūriniai maršrutai
„Česlovo Milošo Vilnius“ – jau penktas „Neakivaizdinio Vilniaus“ literatūrinis maršrutas. Miesto pažinimo platformos „Literatūrinių studijų“ skiltyje taip pat galima rasti maršrutą „Literatūrinis Vilnius“, pristatantį įvairių autorių kūrinius ir juose minimą Vilnių, muzikinį maršrutą „Vilniaus pokeris“, papildytą šiuolaikiniais kompozitorių kūriniais, maršrutą „Kalbos keliu“, nagrinėjantį lietuvių kalbos ženklus Vilniaus istorijoje bei maršrutą „Vilniaus geto knygnešiai“, kuris pasakoja žydų kultūrą saugojusios „Popieriaus brigados“ istoriją.
Visus šiuos maršrutus bei daugiau nei 50 kitų maršrutu po Vilnių galima rasti nemokamoje mobiliojoje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“.