Meno terapija galima ne tik galerijose ir parodų salėse. Nauji pasivaikščiojimo maršrutai, besidriekiantys toliau nuo centro esančiuose Vilniaus rajonuose – Baltupiuose, Antakalnyje, Jeruzalėje, Saulėtekyje – siūlo susipažinti su meno kūriniais, tarsi atsidūrusiais užmaršties zonoje.
Nuotr. Tania Serket.
Ina Budrytė. Vilniaus medikai, 1983–1984. Sgrafitas. Apie 100 kv. m
Gydymo ir mokymo įstaigas ar jų prieigas tebepuošia XX a. pradžioje sukurtos freskos, mozaikos, vitražai, keramikos, tekstilės ir kiti kūriniai. 7–9 dešimtmetį galima vadinti monumentalaus meno „aukso amžiumi“. Visuomeninius pastatus papuošė vertingi kūriniai, išsiskiriantys savo masteliu, harmonija su architektūra, netikėtais meniniais ir technologiniais sprendimais.
Mažai kas žino, kad Jeruzalėje esanti menininkės Marijos Mačiulienės 1982 m. sukurta mozaika taip patiko kūrinio užsakovams, kad net buvo planuojama specialiai dėl meno pagražinti nykius silikatinių plytų pastatų fasadus. Tuometiniam Švietimo darbuotojų tobulinimosi centrui (dabar – Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultetas) 1989 m. vitražą sukūrė vienas žymiausių Lietuvos vitražo mokyklos atstovų Algirdas Dovydėnas.
Nuotr. Jogailė Butrimaitė.
Algirdas Dovydėnas (1944–2015). Vitražas, 1989. Spalvotas stiklas, švinas. 11, 2 kv. m
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje interjere vienintelę freską dar 1975 m. sukūrė vaikiškų knygų iliustruotoja Sigutė Valiuvienė, o kitame pastato korpuse (poliklinikoje) aplink kiemelį sukomponuotų vitražų autorė yra jos dukra Eglė Valiūtė. Polikliniką puošia ir vienos žinomiausių Lietuvos tekstilininkių Marijos Švažienės gobelenas (1974) bei Lietuvos neoficialaus meno kūrėjo Vinco Kisarausko apie 1967 m. sukurta mozaika.
Nuotr. Tania Serket.
Vincas Kisarauskas (1931–1988). Mozaika, apie 1967. Vilniaus m. klinikinės ligoninės Vakarinio ir pietinio korpuso jungtis, centrinis įėjimas
Kelis reikšmingus meno kūrinius galima pamatyti ir Saulėtekio alėjos pabaigoje įsikūrusiame Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastate. Universitetas išsaugojo Henriko Kulšio vitražą (daug menininko kūrinių Vilniuje ir Klaipėdoje yra sunaikinti), taip pat vieną pirmųjų abstrakčiųjų vitražų Lietuvoje – 1972 m. specialiai šiam pastatui jį sukūrė vienas garsiausių vitražo mokyklos atstovų Konstantinas Eugenijus Šatūnas.
Tai – tik dalis istorijų apie įspūdingus meno kūrinius, kuriuos galima apžiūrėti Vilniaus mikrorajonuose pėstute maršrute nurodytomis įstaigų darbo valandomis.
Nuotr. Tania Serket.
Haroldas Šatūnas (g. 1967). Tapybinis pano (I–III d.), 1991. Kartonas, aliejus
Maršrutą remiant Lietuvos kultūros tarybai sukūrė VšĮ „Fontano kambarys“, projekto kuratorės – menotyrininkė Saulė Mažeikaitė-Teiberė ir stiklo menininkė Dalia Truskaitė.
Kviečiame į maršruto pristatymo ekskursijas su projekto kūrėjomis:
*Birželio 21 d. 17 val. – „Pažintis su meno kūriniais visuomeniniuose pastatuose“: https://bit.ly/3zM38In
*Birželio 28 d. 16.30 val. – “Meno kūriniai Antakalnio pastatuose. Ekskursija”: https://bit.ly/3N1GcYD
Maršrutas ,,Monolitų sekretai” ČIA.