Laiko skaičiavimas Vilniuje: universiteto laikrodžio dosjė

Tai – vieno Vilniaus universiteto laikrodžio istorija. Seniausia Lietuvos mokslo įstaiga jų turėjo (ir vis dar tebeturi) įvairiausių. Tai – ir itin tikslūs astronominiai, elektriniai laikrodžiai, ir paprasti mechaniniai, išsiderindavę dėl nepaliaujamo judrios gatvės karietaičių dundėjimo. Laiką miestiečiams pranešdavo varpas ar net patrankų šūviai, aidėję nuo Gedimino kalno, derinami žiūronais sekant observatorijos laikrodžio rodykles. Laikrodis nuotraukose – paskutinis, buvęs bokštelyje, ir dar galintis į jį sugrįžti. Išlikęs laikrodžio mechanizmas ir švytuoklė, trūksta kelių detalių ir bokšto lange buvosio ciferblato. Laikrodis saugomas VU muziejuje, stropiai suguldytas saugyklos spintose.

Ankstyvesnių laikrodžių ciferblatai buvo įtaisyti vietoje, pažymėtoje baltu apskritimu, tačiau paskutinieji užkelti aukščiau – ten, kur dabar yra stačiakampis langelis. Ciferblato skersmuo galėjo siekti 1,8 m.

Laikrodis buvo įkeltas į VU observatorijos bokštelį XIX a. pabaigoje ir veikė visą šimtmetį. Tai – pramoninės gamybos mažaserijinis mechaninis laikrodis su švytuokle, kone dvigubai didesne už pagrindinį mechanizmo korpusą. Laikrodis pagamintas F. Vinterio dukterinės firmos Sankt Peterburge, gamintojo parašas ir vieta iki šiol aiškiai matomi, iškalti ant korpuso šono.

Užrašai rusų kalba: F. Vinter, S. Peterburg.

1987 metais, pradėjus bokštelio rekonstrukcijos darbus, laikrodis buvo išmontuotas ir padėtas saugoti į muziejaus saugyklas, kuriose… dingo. Iš tiesų, po kone 30 metų muziejuje apsilankęs laikrodžių specialistas panoro apžiūrėti ir galbūt rekonstruoti senąjį mechanizmą, tačiau jo niekas negalėjo rasti. Po aršių detektyvinių paieškų jis buvo atrastas niekur kitur, o šalia esančios universiteto bibliotekos saugyklose.

Švytuoklės ir valandinės rodyklės fragmentai.

Pradingėlį suradus, jo apžiūrėti pakviestas profesorius Libertas Klimka. Pasak jo, mechanizmui trūksta kelių detalių (na, ir ciferblato), tačiau laikrodis lengvai pataisomas. Lietuvoje laikrodžių specialistų turime, tereikia pasiryžimo ir valios grąžinti jį į savo vietą.

Laikrodis saugomas Vilniaus universiteto muziejuje
Universiteto g. 3
www.muziejus.vu.lt

Teksto autorė Laura Misiūnaitė. Igno Nefo nuotr.
Pirmąją teksto „Laiko skaičiavimas Vilniuje“ dalį kviečiame skaityti čia.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.