Kultūros sodas Rasų kolonijoje

2020 02 23 Vietos

1898–1902 metais, vadovaujantis Vakarų Europoje tuo metu populiaria miesto-sodo idėja, Rasose iškilo dailių gyvenamųjų namų kvartalas. Iki šiol kiekvienas Rasų kolonijos namas tebeturi vidinį kiemelį ir augalijos kampelį. Pastarasis atsiras ir kaimynystėje ant istorinės kalvos besikuriančiame kultūros komplekse „Sodas 2123“.

„Sodo“ atidarymas suplanuotas vėlyvą pavasarį, tačiau įsikūrimas truks iki 2023 metų. Agnės Katmandu nuotr.

Pasikalbėti apie naująjį kultūros sodą susitinku su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) pirmininke ir šio komplekso meno vadove Danute Gambickaite. Ji aprodo tvarkomas patalpas, pasidalija planais ir papasakoja apie Rasų koloniją, kurioje pati gyvena septynerius metus.

Vaikštome po erdves, kurios dar tebelaukia estetinių sprendimų: „Nebūsime „ledinis“ centras, remonto estetika išliks. Šiuo metu svarbiausia susitvarkyti infrastruktūrą, techninę bazę, užsitikrinti patogumą.“ Už estetinius sprendimus atsakingi taip pat Rasų kolonijoje gyvenantys jaunosios kartos architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora.

„Pavadinimas „Sodas 2123“ – neatsitiktinis, jis turi labai daug sluoksnių. Viena vertus, čia buvo Rojaus sodai. Antra vertus, XIX–XX amžių sandūroje Rasų kolonija buvo mąstyta ir statyta vadovaujantis Vakarų Europoje be galo populiaria miesto-sodo idėja, kurios buvo įsikvėpę architektai Augustas Kleinas bei Vladislovas Stipulkovskis. Dar galima paminėti, kad buvusi sąjungos erdvė vadinosi „Sodų 4“, – paaiškina D. Gambickaitė.

Skaičių kombinacijoje „2123“ galima įskaityti pastato numerį (Vitebsko g. 21) ir 2023 metus – terminą, iki kada centras įsikurs. Tačiau lygiai tiek pat teisinga įžvelgti ateities laiką.

Suvienijo jėgas

Didysis pastatas sudarytas iš dviejų sujungtų dalių – senosios ir naujosios. Pastaroji pastatyta 1974 metais. Iš pradžių čia veikė internatinė mokykla, vėliau iki 2005–2007 metų – specialiųjų poreikių vaikų internatas. Tuomet apie dešimtmetį į įvairius užsiėmimus – nuo siuvimo kursų iki ispanų kalbos pamokų – kvietė suaugusiųjų mokymosi centras. Galiausiai statinys kelerius metus prastovėjo tuščias. Apie senąją dalį daug žinoma nėra, išskyrus tai, kad ji iškilo Antrojo pasaulinio karo metais. Kalbant apie aplink esančius pagalbinius pastatus – viename jau įsikūrė Igno Meilūno ir Justės Beniušytėsanimacijos studija, šalia jų būstinės veikia studija, tinkama fotosesijoms ir filmavimams, kiti virs dirbtuvėmis.

Buvusi aktų salė nuo pavasario veiks kaip koncertų ir kino peržiūrų vieta. Agnės Katmandu nuotr.

Pastatų likimui buvo lemiamas kultūrinei veiklai vystyti paskelbtas konkursas, kurį drauge su partneriais laimėjo LTMKS. Tuo metu sąjunga kaip tik dairėsi naujos erdvės. „Savivaldybės konkursui paraišką pateikėme sutelkę jėgas su maždaug dvidešimčia organizacijų ir kultūros kūrėjų. Vieni nebūtume tam ryžęsi. Tačiau pasitarę su partneriais ir gavę patvirtinimą bei bendradarbystę, patikėjome, kad drauge galėsime čia įsikurti ir dirbti mažiausiai dešimt metų su galimybe prasitęsti dar dešimčiai“, – teigia ji.

Ne menų, o kultūros kompleksas

Didžiajame pastate pamažu kuriasi menininkų studijos ir organizacijų biurai. Po vienu stogu dirbs „Open House Vilnius“ ir kitus renginius organizuojantis „Architektūros fondas“, „Dizaino fondas“, „Kūrybinės jungtys“, „Pojūčių teatras“, „Empty Brain Resort“, atsiras galerijos namuose „Trivium“ padalinys. Studijas įsirengs keliolika menininkų. Dar viena gausi kūrėjų kategorija – muzikantai, persikėlę iš buvusių Profsąjungų rūmų bei atsiliepę atviru šaukimu. Atskirai verta paminėti studiją, kurioje dirbs užsienyje gyvenantys lietuvių menininkai, tačiau retkarčiais sugrįžtantys į tėvynę. Danutė užsimena apie bendradarbiavimą su įvairiomis kultūros institucijomis bei Vilniaus dailės akademija – Fotografijos ir medijų meno studentai turės savo studiją. Menininkų rezidencijos – dar viena šio komplekso veiklų.

Už D. Gambickaitės nugaros – senoji komplekso dalis, kurioje jau galima aplankyti „Atletiką“. Agnės Katmandu nuotr.

„Mūsų vizija – kurti ne menų, o kultūros kompleksą, kuriame susiburtų įvairių sričių kūrėjai. Kaip sąjunga esame operatorius ir tarpininkas, kuris administruoja kompleksą ir atstovauja visiems, kurie jame įsikuria. „Sode 2123“ norime suburti menininkus ir organizacijas, kurie daug duoda miestui – organizuoja festivalius, išbando naujus formatus, permąsto nusistovėjusias normas ir įsitikinimus. Sieksime užtikrinti ne tik labai platų renginių, dirbtuvių, ekskursijų spektrą aplinkinei bendruomenei, bet ir patiems kūrėjams sudaryti darbingą aplinką. Mums svarbi mainų ekonomika – norime, kad čia įsikūrusios organizacijos, turinčios tiek intelektualinę, tiek techninę bazę, ja tarpusavyje dalytųsi. Vystome modelį, pagal kurį visi komplekse dirbantys galėtų lengvatinėmis sąlygomis šia baze naudotis. Pavyzdžiui, medžio bei metalo dirbtuvės turės operatorių, tačiau lengvatinėmis sąlygomis šia erdve galės naudotis visi rezidentai.“

Nuo kavinės iki nuosavo daržo

Nors jau dabar čia pamažu kuriasi kūrėjų ir tyrėjų studijos, „Sodo“ atidarymas numatytas vėlyvą pavasarį, gegužės–birželio sandūroje. „Multifunkcinė renginių erdvė yra viena iš greičiausiai pradėsiančių veikti. Pavasarį joje vyks pirmieji koncertai ir filmų peržiūros.“

Kadangi 4 400 kvadratinių metrų erdvėje darbuosis būrys įvairiausių kūrėjų, komplekse veiks kavinė. Šią idėją palaiko ir Rasų kolonijos bendruomenė, mat aplink Rasų koloniją nėra nieko panašaus. Būsimos kavinės koncepciją kuria „The Great Tit“ komanda. Anot Danutės, čia vyraus kitokia virtuvės hierarchija – patiekalus kurs besikeičiantys šefai iš užsienio ir Lietuvos.

Koks sodas be žalumos? Kadangi komplekse yra menininkų, kurie dirba su augalais, o daržovės, vaisiai ir žalumynai – aktualūs kavinei, jau dabar planuose numatytas žemės lopinėlis, taip pat ant stogo terasos vešės augalija. Visa tai atsiras iki 2023-iųjų.

Galerija „Atletika“ – kol kas vienintelė atvira komplekso erdvė. Agnės Katmandu nuotr.

Galbūt kai kurie jau spėjo apsilankyti šiame milžiniškame pastate – rudenį čia duris atvėrė galerija „Atletika“ ir kol kas yra vienintelė atvira erdvė, į kurią galima užsukti. LTMKS parodinė šiuolaikinio meno erdvė ir anksčiau veikusių „Sodų 4“ bei „Malonioji 6“ tąsa yra tarsi įžanga į Rasose besikuriantį ir analogų Lietuvoje neturintį kultūros kompleksą.

Vasario 22 – kovo 16 d. „Atletikoje“ veikia grupę skirtingų menininkų pristatanti paroda „Gyvas ornamentas“.  Joje dalyvaujantys menininkai kviečia į ornamento ir dekoracijų sąvoką pažvelgti plačiau – per kūrėjų santykį su medžiagomis, per tyrinėjimo problemas, tiesiogine prasme nedekoruojant ir neornamentuojant. Paroda pateikia menininkų interpretacijas kaip praktikas, nuotaikas, metodologijas, gyvenimo būdą ar pažiūras. „Gyvas ornamentas“ taip pat kelia parodų kūrimo kaip tam tikros dekoravimo praktikos klausimą.

Kur? Vitebsko g. 21
„Facebook“: atletikagalerija ir SODAS-2123

Teksto autorė Auksė Podolskytė. Tekstas iš Neakivaizdinio Vilniaus žurnalo 4-ojo, žiemos numerio.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.