Jūra mieste: Vilniaus centre atidaryta kriauklių paroda

2020 05 21 NaujienosRenginiai

Pačioje sostinės širdyje – „Gobis/Lauko ekspo“ ekspozicijoje Gedimino pr. 13 – atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Kelionė kriauklės labirintu“. Joje – pirmą kartą Vilniuje pristatomas Lietuvos jūrų muziejaus jūrų moliuskų kriauklių rinkinys. Šiomis dienomis dienos šviesą išvydo pirmasis Lietuvoje kriauklių katalogas „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Kriauklės“.

Lietuvos jūrų muziejus šiems metams yra pasirinkęs šūkį „Gyvybei – rūpestį“, daug dėmesio skiria gamtos ir ekologijos problemoms.

Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, ypač trapi ir pažeidžiama – pasaulinio vandenyno ekosistema. Todėl šioje parodoje pasakojamos ne tik įdomios kriauklių vardų ar jų gamtinės prigimties istorijos, bet ir akcentuojama tai, kad daug jų rūšių nyksta dėl žmogaus veiklos.

A. Mažūno nuotr.

Lankytojai nemokamojoje, visą parą veikiančioje parodoje, susipažins su 12 jūrų moliuskų kriauklių. Visos jos – išskirtinės ir unikalios.

Žmonės istorijos eigoje naudojo moliuskų kriaukles įvairiausioms reikmėms – pinigų, indų, papuošalų ar net… siūlo funkcijoms. Kriauklių formos įkvėpė ir menininkus, architektus, jų išskiriamos medžiagos – mokslininkus, kurie jų analogu sukūrė unikalius vaistus.

Jūrų auselės (Haliotis cracherodii) įkvėpė net garsųjį rusų dailininką Michailą Vrubelį. Jų perlamutras sukuria nepakartojamą spalvų žaismą, primenantį vaivorykštę. Auselėse randami ir vertingiausi pasaulio perlai: žalsvi, gelsvi ar net melsvi. Šios kriauklės turi didelę paklausą ir todėl joms gresia išnykimas.

Kiliminį turbaną (Turbo petholatus) išgarsino moliusko angos dangtelis. Dažnai jis vadinamas „katės akimi“, nes panašus į ją. Tas dangtelis buvo vadinamas ir „nuodėmių akimi“, nes jūrininkai dovanodavo „nuodėmių akį“ mylimosioms, kad apsaugotų jas nuo nuodėmės.

Tomo J. Daunoros nuotr.

Taurioji pina (Pinna nobilis) yra didžiausias dvigeldis Viduržemio jūros moliuskas. Per 20 metų užauga iki 120 cm. Pinos – geri filtrai, per valandą perkošia 6 l vandens. Šių moliuskų kriauklės gyvena užsiraususios smėlyje, specialiais siūlais prisitvirtinusios prie jūros dugno. Juos gamina bisuso liauka. Jūros šilko gijos yra 3 iki 10 cm ir žvilga it paauksuota bronza. Nors gijos storis tik 10–70 mikronų, jos yra itin stiprios. Iš jų Antikos laikais ir viduriniais amžiais buvo audžiami brangūs audiniai.

Argonautas – viena gražiausių kriauklių, davusi pavadinimą ir mitiniam argonautų laivui, Buvo manoma, kad argonautas vandens paviršiumi keliauja iškeltomis burėmis – čiuptuvų skiaučių pagalba. Tačiau pasirodė, kad tai ne burės, o… statybos organas. Skiautės išskiria medžiagą, kuri stingdama apgaubia moliuską ir taip suformuoja kriauklę. Tokią kriauklę turi tik argonauto patelė, kuri deda joje kiaušinėlius. Patelė užauga iki 10–20 cm, tuo tarpu patinėlis tėra nykščio nago dydžio. Žinoma tik 5 argonautų rūšys, gyvena šiltose jūrose.

Tomo J. Daunoros nuotr.

„Gobis/Lauko ekspo“ ekspozicijoje pamatysite tik nedidelę dalį eksponatų iš Lietuvos jūrų muziejaus jūrų moliuskų kriauklių rinkinio. Šiame rinkinyje yra daugiau nei 23 000 egzempliorių iš įvairių pasaulio vietų, visų vandenynų, daugumos jūrų. Tarp jų – ir retos, endeminės rūšys, kuriomis didžiuojasi garsiausi pasaulio muziejai.

Dauguma jūrų moliuskų yra saugomi. Tarptautinėje Raudonojoje knygoje – jų itin daug: Raguotasis šalmas, Tritono ragas, Australiškasis trimitininkas, Meškapėdė kriauklė, tridaknos, nautilai ir kt. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje yra įrašytos 7 tridaknų, 2 meškapėdės kriauklės rūšys, Karališkoji kriauklė. Jų įvežimas ir prekyba – griežtai draudžiama.