„Istorijų namai“: dėl Egipto mumijų nebereikia vykti svetur • Neakivaizdinis Vilnius

„Istorijų namai“: dėl Egipto mumijų nebereikia vykti svetur

2021 05 18 NaujienosVietos

Ir kas galėjo pagalvoti, kad išvysti, kaip atrodo mumijos ir sarkofagai galima ir neišvykstant į muziejų užsienyje, o pasiliekant Vilniuje? Dar šį mėnesį duris pravėręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys „Istorijų namai“, savo pagrindinėje parodoje „Ką slepia sarkofagas: Senovės Egipto mumijų tyrimai“ kviečia lankytojus ne tik pamatyti mumijas ar sarkofagus, susipažinti su lietuvių egiptologiniais tyrimais, bet taip pat pauostyti kaip kvepia mira, apsivynioti lininiais audeklais bei kitais būdais prisiliesti prie egiptiečių pomirtinio gyvenimo.

Silvestro Samsono nuotr. LNM

XIX a. pabaigoje T. Kosčiuskos gatvėje atsiradęs, dabar jau „Istorijų namų“ pastatas ilgą laiką tarnavo kaip kareivinės. Vėliau, XX a. vidury nuspręsta įsteigti mokyklą-internatą. Ši pastato paskirtis išliko visą sovietmetį iki kol Nepriklausomybės pradžioje mokykla-internatas buvo iškeldintas, šiek tiek remontuotas ir atiduotas Kultūros ministerijai, o Kultūros ministerija perdavė jį Lietuvos nacionaliniam muziejui. Praktiškai ši teritorija buvo uždara Nacionalinio muziejaus saugykla ir buvo neprieinama iki šių metų, tad gegužės 6 d.  pirmą kartą viešai atvertos jo durys, pakviesti pirmieji lankytojai ir pastatas tapo parodų erdve „Istorijų namai“.

Istorijų namai – naujausias ir moderniausias LNM padalinys, kuriame bus rengiamos nuolat kintančios parodos. Silvestro Samsono nuotr. LNM

Pagrindinė „Istorijų namų“ paroda „Ką slepia sarkofagas: Senovės Egipto mumijų tyrimai“, nori nenori, mintyse verčia klausti „Kodėl Egiptas? Kodėl Lietuvoje?“. Pasirodo, 2011-2013 m. buvo atlikti itin svarbūs Lietuvos muziejuose saugomų mumijų radiologiniai tyrimai, kuriuos norėta pristatyti visuomenei. Pradžioje, tai norėta padaryti renginio „Tyrėjų naktis“ metu, tačiau nuspręsta, kad tokio svarumo tyrimams pristatyti vien tik renginio nepakaktų ir tam buvo parengta parodos koncepcija.

Paroda pritaikyta vaikams – parodoje juos lydi iliustratorės A. Kiudulaitės sukurtas Nilo krokodiliukas. Silvestro Samsono nuotr. LNM

Parodoje lankytojų laukia 4 salės (ir laiko juosta ekspozicijos pradžioje). Pirmoji jų dedikuojama pažinčiai su egiptiečių pomirtiniu gyvenimu. Kriptos salėje pasakojama, kodėl egiptiečiams buvo taip svarbu, kas vyksta po mirties ir supažindinama su Egipte itin plačiai išvystyta mirties industrija. Egiptiečiai tikėjo, kad dievas Ozyris sveria mirusiojo širdį – jei ji lengvesnė už plunksną, siela keliauja tolyn, o jei sunkesnė – atiduodamas demonui Amit. Pomirtinio gyvenimo erdvėje atrasite keletą žmogaus mumijų, sarkofagų, mirusiųjų knygą bei netgi mažo krokodiliuko mumiją!

Silvestro Samsono nuotr. LNM

Antroji salė pristato XIX a. lietuvių tyrinėjimus, kuriuos atliko pirmasis lietuvių archeologas, kasinėjęs Egipte Mykolas Tiškevičius. 1861 m. jis išvyko į Egiptą bei aprašė savo vykdytus kasinėjimus 1863 m. Paryžiuje parašytoje knygoje. Kalbama, kad knygos turinys buvo pagražintas, kadangi M. Tiškevičius vykdė ir tokius kasinėjimus, kurie šiais laikais būtų pavadinti „juodąja archeologija“, tad apie juos nebuvo galima užsiminti. Šioje salėje lankytojai gali „nusimaudyti“ po garso dušais, nuliejančiais su M. Tiškevičiaus tyrinėjimais susijusiomis istorijomis.

Trečiojoje salėje visa pagarba skiriama vienintelės Lietuvoje profesionalios egiptologės moters Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės veiklai. „Istorijų namų“ gidas pasakoja, jog viena iš Marijai priklaususių mumijų, esanti ekspozicijoje, ilgą laiką buvo laikoma pas Mariją namuose tiesiog po lova! Marija mokėjo skaityti hieroglifus, o salėje pateikiamos jos aprašytos knygos, kelionių pasakojimai. Atidarę vieną iš parodų erdvėje esančių stalčių, galite nusigąsti – jame išvysite nedidelę mumijos ranką, kurią teigiama, kad Marija nusipirko iš arabų prekeivių.

Silvestro Samsono nuotr. LNM

Paskutinė ekspozicijos salė priartina mus prie dabarties, o tai byloja salės viduryje stovintis milžiniškas interaktyvus ekranas, leidžiantis kiekvienam patyrinėti įvairius mumijos sluoksnius bei susipažinti su faktais, kaip atskiriama, ar mumija tikra, ar ne. Taip pat kituose salės ekranuose, galima matyti, kaip 2013 m. mumijos buvo vežtos į Lazdynų ligoninę bei skenuotos kompiuteriniu tomografu. „Istorijų namų“ gidas pasakoja, kad šis įvykis išties buvo kuriozinė situacija, kuomet mumijas ligoninėje matė ten besigydantys asmenys, o kompiuterinis tomografas mumijai kartodavo „Kvėpuokite“, „Nekvėpuokite“, „Nejudėkite“.

Silvestro Samsono nuotr. LNM

Be pagrindinės „Istorijų namų“ parodos, antrajame pastato aukšte galima apsilankyti dar vienoje parodoje – fotografo Arūno Baltėno „Darbai ir gyvenimai“. Per penkerius metus menininkas sukūrė beveik 400 fotografinių ciklų apie dirbančius, kuriančius ir neįprastai laisvalaikį leidžiančius Lietuvos žmones, taip pat apie išvykusius iš Lietuvos po 1990-ųjų ir įsitvirtinusius jau kitose šalyse. Ši paroda veiks iki rugpjūčio mėnesio, o gegužės 18 d. Tarptautinės muziejų dienos proga „Istorijų namus“ galima aplankyti nemokamai! 

Teksto autorė Gabija Stašinskaitė

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.

Skaidrė 17

Kalėdinis Vilnius – tavo delne

Plačiau