„Neakivaizdinis Vilnius“ pristato naujausią maršrutą, kuriame sužinosite, kuriose Vilniaus vietose stovėjo svarbiausi miesto malūnai, kaip jie veikė ir kam priklausė, o taip pat galėsite aplankyti šiandien veikiančius ar tiesiog miestą puošiančius vėjo ir vandens malūnus.
Nors didžioji dalis istorinių Vilniaus malūnų išnyko, sostinėje vis dar esama paskirtį pakeitusių vandens ir vėjo malūnų, o tuo negali pasigirti nė viena kaimyninių valstybių sostinė. Pirmas kartas „Neakivaizdinio Vilniaus“ istorijoje – vienas maršruto taškas kviečia kirsti Vilniaus miesto „sieną“ ir aplankyti Vilniaus rajone stovintį gražuolį malūną.
Kairėnų malūnas. A. Savko nuotr.
Kur sukosi girnos
Ikiindustriniuose miestuose malūnai buvo pirmieji objektai, įkinkę vėjo ir vandens energiją bei sudarę sąlygas masiškesnei gamybai. Malūnų energija naudota grūdams malti, lentoms pjauti, popieriui gaminti, uolienoms trupinti, parakui smulkinti, aliejui spausti, kitiems sunkiems, monotoniškiems darbams palengvinti ir pagreitinti. Kartais jie taip pat atlikdavo ir grūdų aruodų funkciją, reguliuodavo upių, kanalų vandens lygį ar net būdavo naudojami gynybos tikslais.
Kanutas Ruseckas. Potockių malūnas Paplaujoje. Eksponatas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje
Manoma, kad pirmieji vandens malūnai Vilniuje atsirado dar XIV a. Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo didžiausių pasaulio miestų atlase pavaizduotame Vilniaus plane (1581 m.) matomas didžiulis vandens malūnas (vok. Die Muln) su keliais vandens ratais, tiesa, klaidingai pažymėtas prie Neries. Pirmoji „pramoninė“ zona Vilniuje su daugybe vandens malūnų XVI–XIX a. buvo kuriama ir plėtojama prie vandeningos Vilnios upės – visoje 12 km ilgio atkarpoje tarp Žemutinės pilies ir senųjų Rokantiškių.
Vilniuje ir apylinkėse vėjo malūnai nebuvo paplitę, tačiau pavienių jų būta: du vėjo malūnai XVIII a. veikė Verkiuose, Žvėryne buvusį vėjo malūną minėjo gydytojas Jozefas Frankas, o Juozapo Čechavičiaus XIX a. II pusės nuotraukoje Naujininkų kalvose už Vilniaus geležinkelio stoties matomas kepurinis olandiško tipo vėjo malūnas.
Mažasis Pilaitės malūnas. V. Ribokaitės nuotr.
Pažintis su maršrutu malūnų „sostinėje“ Vilniuje – Pilaitėje
Kadangi naujasis maršrutas taškinio principo (po miestą išsibarsčiusių objektų nejungia vientisa trasa), kviečiame su juo susipažinti malūnų „sostinėje“ – Pilaitėje. Čia galima rasti net tris malūnus! Visus juos aplankysime su gidu, o pažintį baigsime viename malūnų vykstančia edukacija „Duonos kelias“. Renginys nemokamos, būtina registracija ir galimybių pasas.
Maršruto pristatymai vyksta
Spalio 10 d. 11.00 REGISTRACIJA
Spalio 10 d. 13.00 REGISTRACIJA
Spalio 10 d. 15.00 REGISTRACIJA
Maršrutą rasite ČIA.
„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.