Vilniaus vandenys
Vilnius, įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje, nuo seno garsėja savo gyvybę teikiančiais vandens telkiniais, kurie buvo neatsiejami nuo miesto istorijos, gyventojų kasdienybės ir kraštovaizdžio. Nors šiandien daug mažųjų miesto upelių išseko dėl urbanizacijos, jų reikšmė išlieka svarbi Vilniaus miesto praeičiai ir dabartiniam suvokimui.
Neris, per Vilniaus savivaldybę tekanti apie 47 km, ir Vilnia, vingiuojanti apie 20 km miesto teritorijoje, yra svarbiausios Vilniaus upės. Vilnia pasižymi kalnų upėms būdingomis savybėmis – greitesne srove ir didesniu nuolydžiu. Šios savybės ypač svarbios į Nerį ir Vilnelę neršti atplaukiančioms žuvims. Ar dar yra negirdėjusiųjų apie Vilniaus centre neršiančias lašišas? Tai įspūdingas reginys, kai į švarius ir sraunius Vilnios vandenis atplaukia daugybė atlantinių lašišų po ilgiausios šių žuvų migracijos visame pasaulyje! Tai unikalus reiškinys, nes norėdamos pasiekti Vilnių jos keliauja apie 400 km, turi įveikti daugybę kliūčių, kad galėtų išneršti ten, kur pačios išsirito! O dar pagalvojus, kad tai vyksta pačiame Vilniaus centre! Ar susimąstei, koks iš tikrųjų dar turtingas gamtos ir gyvybės yra Vilnius?
Nors atlantinė lašiša ir yra didžiausia Vilniaus upių įžymybė, jose gausu ir kitų mažiau žinomų garsenybių. Pavyzdžiui, upinės nėgės, šlakiai ir šapalai. Jie taip pat atplaukia pasinaudoti švariais Vilniaus upių vandenimis ir čia išneršti. Norėdami čia atkakti, jie įveikia ne ką mažesnius atstumus nei lašišos. O virš vandens galima rasti ir mums lengviau pastebimų gamtos žvaigždžių: didžiųjų dančiasnapių, ūdrų ir bebrų. Yra ir tokių žmonių akims ekscentriškų gyventojų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia po vandeniu ir tik kelioms savaitėms pasirodo paviršiuje – tai lašalai ir pleištiniai žirgeliai. Pleištinių žirgelių lervos Vilniaus upių vandenyse vystosi 3–4 metus, o vasaromis pradeda skraidyti ir patruliuoti pakrantes.
Kituose mažiau judriuose, tačiau svarbiuose vandens telkiniuose taip pat verda gyvybė. Raudonpilvės kūmutės, geltonkraštės dusios, skiauterėtieji tritonai, geltonskruosčiai žalčiai – tai vos keletas Vilniaus teritorijoje gyvenančių mažiau žinomų gamtos veikėjų. Jie pavasarį ir vasarą traukia serenadas (kūmutės), savo partneriams šoka įmantrius šokius (tritonai), kartais rengia masinius vakarėlius, į kuriuos susirenka visi apylinkių gyventojai (žalčiai) ir vasarą ieško šiltų bei saugių vietų kiaušiniams sudėti.
Taigi, Vilniaus upėse, upeliuose, tvenkiniuose, kūdrose ir ežeriukuose gyvena daugybė gamtinių įžymybių. Kai kurios iš jų plačiai žinomos ir apie jas daug kalbama, o kitos mėgsta privatesnį gyvenimą. Tu taip pat gali stebėti slėpiningą Vilniaus vandenų gyvenimą, jei tik būsi smalsus ir sustosi apsidairyti.
Daugiau informacijos: