Pieva

Didysis auksinukas (Lycaena dispar)

Didysis auksinukas – tai stambiausia auksinukų (dieninių drugių rūšis, kurią galima aptikti įvairiose buveinėse, ypač tose, kur auga stambialapės rūgštynės). Kaip ir kiti drugiai, didieji auksinukai patiria visą metamorfozę – kiaušinėlio, vikšro, lėliukės ir suaugėlio stadijas. Lengviausia didžiuosius auksinukus stebėti suaugėlio stadijos – nuo birželio iki rugpjūčio. Taigi, Vilniaus miesto pievose šių drugių galima ieškoti visą vasarą. Daugiau informacijos ČIA

Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus)

Galima drąsiai teigti, kad tai įspūdingiausia Lietuvos orchidėja! Gaila, kad jai tinkamų buveinių vis mažėja, jos taip pat kenčia ir nuo godžių gėlininkų, kurie naiviai tikisi jas auginti savo gėlių darželyje. Deja, tokie persodinimai baigiasi augalo žūtimi, nes gėlynuose joms sudaryti tinkamas sąlygas beveik neįmanoma. Dėl to plačiapalių klumpaičių augavietės neretai būna aptvertos tvora. Daugiau informacijos ČIA

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina)

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) dar žinoma kaip ugninė rupūžėlė ar balų gegutė. Tai išskirtinė Lietuvos varliagyvių rūšis, panaši ir į varles, ir į rupūžes. Kūmutė norinčius jos paskanauti savo ryškiomis spalvomis įspėja, kad yra nuodinga. Žmonėms jų imti į rankas taip pat nereikėtų, nes jų išskirti nuodai, patekę ant odos ar į akis, gali sukelti nemalonią alerginę reakciją.  Kūmutės – bene daugiausia laiko vandenyje praleidžiantys beuodegiai varliagyviai. Nuo pat balandžio vidurio, kai pabunda iš žiemos miego, iki rugpjūčio ar rugsėjo būna vandenyje. Jos, skirtingai nei kitos varlės ir rupūžės, neršia beveik visą sezoną, tačiau aktyviausiai – nuo balandžio iki gegužės, prie šakelių po vandeniu priklijuodamos nedidelį kiaušinėlių „ryšulėlį“. Daugiau informacijos ČIA

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica)

Tai viena dažniausiai Lietuvoje sutinkamų laukinių orchidinių augalų, priklausančių gegužraibinių šeimai. Kaip ir kitos gegūnės, baltijinės gegūnės patraukia savo žiedynais, kuriuose gali būti iki 100 žiedų. Žiedynus galima pamatyti birželio ir liepos mėnesiais. Augalai pievoje išsiskiria ne tik žiedais, bet ir gana stambiais, dėmėtais lapais. Baltijinės gegūnės auga įvairiose buveinėse, tačiau dažniausiai aptinkamos pelkėtose, užliejamose pievose, krūmynuose, griovių šlaituose, kur dirvožemyje gausu maisto medžiagų. Daugiau informacijos ČIA

Geltonkraštė dusia (Dytiscus marginalis)

Tai viena didžiausių vandens vabalų rūšių Europoje ir Lietuvoje. Šis vabalas gali užaugti daugiau nei 3 cm ilgio ir pasižymi tamsiai žalia ar juoda nugarėle su ryškiai geltonais kraštais – dėl jų ir gavo pavadinimą. Geltonkraštės dusios dažniausiai įsikuria stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip ežerai, tvenkiniai ir pelkės. Suaugusios dusios yra plėšrūnai, medžiojantys mažesnius vabalus, lervas, varles, žuvis. Lervos yra dar didesni plėšrūnai ir gali pasiekti net 6 cm ilgį. Daugiau informacijos ČIA