Miškas

Paprastasis tulžys (Alcedo athis)

Tai bene ryškiausias ir spalvingiausias paukštis, aptinkamas Vilniaus mieste. Nors ir nedidelis, ne ką už žvirblį didesnis, tačiau praskrisdamas visuomet patraukia akį ryškiomis spalvomis ir išskirtiniu cypiančiu balsu. Tulžiai minta žuvimis, yra puikūs žvejai, todėl dažniausiai juos galima pamatyti netoli vandens telkinių. Skirtingai nei dauguma paukščių, lizdų nesuka, o kasa urvelius šlaituose, juose ir peri. Tulžiai pasižymi puikia vaizdo stabilizacija – jei pastebėsite tulžį, tupintį ant besisupančios šakelės, atkreipkite dėmesį, jog jo galva išlaiko poziciją, kad nepamestų žuvies iš akių! Daugiau informacijos ČIA

Voverė (Sciurus vulgaris)

Voverės – šokinėjantys pūstauodegiai energijos kamuoliukai. Nuo šakos ant šakos liuoksinti voverė iškart patraukia žvilgsnį, o vaikai džiūgauja ją pamatę. Voverės garsėja ryškiai oranžiniu kailiuku, nors iš tikrųjų jų kailio spalva gali varijuoti nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos. Lengviausiai jos atpažįstamos iš pūstos uodegos, kuri yra beveik tokio pat ilgio kaip ir jos pačios. Daugiau informacijos ČIA

Juodasis strazdas (Turdus merula)

Tai nėra spalvingas, tačiau tikrai ikoniškas Vilniaus miesto paukštis. Vasaros vakarai neatsiejami nuo šio paukščio nuostabios giesmės. Yra manančiųjų, kad juodieji strazdai gieda gražiau nei lakštingala! Juodieji strazdai mėgsta įvairias žaliąsias Vilniaus erdves, ypač tas, kur yra tankesnių medžių ir krūmų, kur gali saugiai sukti lizdus, o šmirinėdami pažeme ieškoti sliekų ir kitų jiems skanių užkandžių. Daugiau informacijos ČIA

Bukutis (Sitta europeae)

Tai nedidelis, bet labai žavingas miškų paukštis. Bukučiai pirmenybę teikia brandiems lapuočių arba mišriems miškams su dideliais, senais medžiais, ypač ąžuolais. Poros turi nuolatines teritorijas ir lizdus suka medžių drevėse, dažniausiai senuose genių iškaltuose lizduose, bet kartais ir natūraliose ertmėse. Jei įėjimas į drevę per didelis, patelė jį aplipina žeme, kad sumažintų landą, dažnai padengia ir vidų. Daugiau informacijos ČIA