Vienintelis knygynas, kuriame pardavinėdavo ir kavą
1. Dominikonų gatvėje neseniai atnaujintuose Pociejų rūmuose net 40 metų veikė lietuviškas knygynas (1906 – 1947). Kuo jis buvo ypatingas?
Daugiausia mokesčių Vilniaus valdžiai mokėjęs knygynas
Pirmasis knygynas, kuriam vadovavo moteris
Teisingai!
Tai - pirmosios moters knygininkės Marijos Šlapelienės vadovaujamas knygynas. Ypatingas jis dar ir tuo, kad buvo lietuvybės bastionas Vilniuje visų penkių okupacijų metais.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – pirmosios moters knygininkės Marijos Šlapelienės vadovaujamas knygynas. Ypatingas jis dar ir tuo, kad buvo lietuvybės bastionas Vilniuje visų penkių okupacijų metais.
1 / 10
Kitas
2. Ši skulptūra stovi Vilniaus skvere, pavadintame vieno žymiausių šalies kalbininkų garbei. Kurio?
J. Jablonskio
J. Balčikonio
K. Būgos
Teisingai!
Pavadinimas parinktas neatsitiktinai – kalbininkas 1904-1906 m. gyveno netoliese, Kalvarijų g. esančiame name.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – tai Jono Jablonskio skveras. Pavadinimas parinktas neatsitiktinai – kalbininkas 1904-1906 m. gyveno netoliese, Kalvarijų g. esančiame name.
2 / 10
Kitas
3. Šioje 1947 m. pradėjusioje veikti bibliotekoje galima rasti tiflotyros skyrių. Kokia tai biblioteka?
Vilniaus botanikos biblioteka
Lietuvos medicinos biblioteka
Lietuvos aklųjų biblioteka
Teisingai!
Tiflotyra – tai informacija, pagalba ir konsultacijos apie aklumo problematiką, aplinkos pritaikymą ir regos negalią turinčių žmonių integracijos galimybes. Šioje bibliotekoje galima tapti savanoriais diktoriais ir įgarsinti leidinius žmonėms, kuriems sunku ar kurie visai negali skaityti įprasto spausdinto teksto.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Lietuvos aklųjų biblioteka. Tiflotyra – tai informacija, pagalba ir konsultacijos apie aklumo problematiką, aplinkos pritaikymą ir regos negalią turinčių žmonių integracijos galimybes. Šioje bibliotekoje galima tapti savanoriais diktoriais ir įgarsinti leidinius žmonėms, kuriems sunku ar kurie visai negali skaityti įprasto spausdinto teksto.
3 / 10
Kitas
4. Lietuvių raštijos kūrėjo, raidės Ė išradėjo Danieliaus Kleino vardu pavadinta gatvė Vilniuje. Kur?
Vilkpėdėje
Naujininkuose
Antakalnyje
Teisingai!
Naujininkuose, o tiksliau – šio rajono dalyje, pavadintoje Užusieniu.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Naujininkuose. O tiksliau – šio rajono dalyje, pavadintoje Užusieniu.
4 / 10
Kitas
5. Žygimantų gatvėje stovinti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka įsikūrusi buvusiuose rūmuose. Kam jie priklausė?
Tiškevičiams
Vileišiams
Šuazeliams
Teisingai!
Rūmai buvo suremontuoti ir pritaikyti bibliotekos veiklai ir fondams pagal architekto Stanisławo Mecznikovwkio projektą.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Tiškevičiams. Rūmai buvo suremontuoti ir pritaikyti bibliotekos veiklai ir fondams pagal architekto Stanisławo Mecznikovwkio projektą.
5 / 10
Kitas
6. 1904-1909 m. Vilniuje buvo spausdinamas pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“. Kuriame dabartiniame pastate veikė jo spaustuvė?
Dabartiniuose Mokytojų namuose Vilniaus g.
Zavadskių rūmuose (dabartinis Šekspyro viešbutis) Bernardinų g.
Vilniaus universitete, Šv. Jono g.
Teisingai!
Čia spaustuvę buvo įkūręs Petras Vileišis.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Dabartiniuose Mokytojų namuose. Čia spaustuvę buvo įkūręs Petras Vileišis.
6 / 10
Kitas
7. 1892-1940 Vilniuje veikė pirmoji Lietuvoje žydų viešoji biblioteka. Kieno vardas jai buvo suteiktas?
Levino
Gaono
Strašūno
Teisingai!
Biblioteką įkūrė bibliofilas ir mecenatas Matas Strašūnas (1817–1885), testamentu savo asmeninę retų ir svarbių žydiškų knygų kolekciją perdavęs Vilniaus žydų bendruomenei. Ji stovėjo dabartinėje Vokiečių gatvėje. Tai buvo viena garsiausių pasaulyje žydų bibliotekų
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Strašūno. Biblioteką įkūrė bibliofilas ir mecenatas Matas Strašūnas (1817–1885), testamentu savo asmeninę retų ir svarbių žydiškų knygų kolekciją perdavęs Vilniaus žydų bendruomenei. Ji stovėjo dabartinėje Vokiečių gatvėje. Tai buvo viena garsiausių pasaulyje žydų bibliotekų
7 / 10
Kitas
8. Vilniuje jaunystę praleidęs rašytojas, literatūros mokslininkas Česlovas Milošas įamžintas neįprastai. Koks objektas skirtas jo garbei?
Durys
Balkonas
Laiptai
Teisingai!
Šalia O. Šimaitės gatvės esantys laiptai iškalti autoriaus kūrybos citatomis.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Česlovo Milošo laiptai. Šalia O. Šimaitės gatvės esantys laiptai iškalti autoriaus kūrybos citatomis.
8 / 10
Kitas
9. Dažnas girdėjo apie 1964 m. įkurtą kompozitorių miestelį Žvėryne. O kur Vilniuje sovietmečiu įkurdinti rašytojai?
Užupyje
Antakalnyje
Jeruzalėje
Teisingai!
Šiame rajone jie buvo įkurdinti kartu su dailininkais. Iš pradžių rašytojams pastatytas daugiabutis Antakalnio gatvėje, vėliau persikelta į naują namą Švyturio gatvėje, taip pat gyventa dviejuose namuose Mildos gatvėje. Antakalnyje gyveno tokie rašytojai, kai Antanas Jonynas, Kostas Kubilinskas, Ieva Simonaitytė, Algimantas Baltakis, Kazys Saja, Jonas Avyžius ir kiti.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Antakalnyje. Šiame rajone jie buvo įkurdinti kartu su dailininkais. Iš pradžių rašytojams pastatytas daugiabutis Antakalnio gatvėje, vėliau persikelta į naują namą Švyturio gatvėje, taip pat gyventa dviejuose namuose Mildos gatvėje. Antakalnyje gyveno tokie rašytojai, kai Antanas Jonynas, Kostas Kubilinskas, Ieva Simonaitytė, Algimantas Baltakis, Kazys Saja, Jonas Avyžius ir kiti.
9 / 10
Kitas
10. Nors XX a. vid. Vilniuje veikė ne viena literatų pamėgta kavinė, visgi viena buvo žymiausia – „Literatų svetainė“ Kurioje vietoje ji veikė?
Gedimino pr.
Pilies g.
Užupio g.
Teisingai!
Adresu Gedimino pr. 1. Tiesa – rašytojams skirtų kavinių istorija šiame pastate prasideda dar seniau. Jau 1920 m. pirmame aukšte atidaryta pirmoji lietuviška kavinė „Vilniaus muzikų ir literatų ratelis“, tačiau išsilaikė neilgai. Vėliau čia įsikūrė „Birutė“, dar vėliau – Rudnicko cukrainė, kurioje gausiai rinkosi Vilniaus bohema. „Literatų svetaine“ kavinė pavadinta namą nacionalizavus, ji išliko miesto „laisvųjų“ profesijų atstovų prieglobsčiu. Atgavus nepriklausomybę prasidėjo pokyčiai, kavinė privatizuota, čia gaminti skandinaviški patiekalai, vėliau veikė bankas, šiandien – greito maisto restoranas KFC.
Suklydote...
Teisingas atsakymas – Gedimino pr. 1. Tiesa – rašytojams skirtų kavinių istorija šiame pastate prasideda dar seniau. Jau 1920 m. pirmame aukšte atidaryta pirmoji lietuviška kavinė „Vilniaus muzikų ir literatų ratelis“, tačiau išsilaikė neilgai. Vėliau čia įsikūrė „Birutė“, dar vėliau – Rudnicko cukrainė, kurioje gausiai rinkosi Vilniaus bohema. „Literatų svetaine“ kavinė pavadinta namą nacionalizavus, ji išliko miesto „laisvųjų“ profesijų atstovų prieglobsčiu. Atgavus nepriklausomybę prasidėjo pokyčiai, kavinė privatizuota, čia gaminti skandinaviški patiekalai, vėliau veikė bankas, šiandien – greito maisto restoranas KFC.
10 / 10
Kitas