Kultūrų studijų literatūros sąrašas

Albertas Kazlauskas
„Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“ (2017, Gatvės gyvos)
„Vilniaus gatvės gyvos. Atgal į periferiją“ (2019, Gatvės gyvos)

Knygos kviečia susipažinti su įdomiausiais faktais ir lankytinais objektais Naujininkuose, Lazdynuose, Žirmūnuose, Paneriuose bei kitose nuo miesto centro atitolusiose vietose. Šie leidiniai pirmiausia skirtas vilniečiui ar miesto svečiui, kuris Lietuvos sostinę nori pažinti ne tik per senamiesčio prizmę.

„Vilniaus gatvės gyvos. Atgal į periferiją“. Igno Nefo nuotr.

Neringa Jonušaitė „Neringos kavinė: sugrįžimas į legendą“ (2014, Mažoji leidykla)

Žurnalistė aprašo bene žymiausią sovietiniu laikotarpiu XX a. 7 – 8 deš. klestėjusią kavinę, kuri buvo tapusi ne tik susitikimų ir valgymo vieta, tačiau fenomenaliu reiškiniu tuomečiame politiniame kontekste. Čia rinkosi žymiausi meno, mokslo ir kultūros žmonės, kurie diskutuodavo slapta – Ezopo kalba, fone skambant uždraustai muzikai džiazui, dėl ko ši vieta buvo nuolat sekama KGB.

Aelita AmbrulevičiūtėPrabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai“ (2015, Aukso žuvys)

Įkvepiantis vadovas po XIX a. Vokiečių gatvę, atspindintis tuometinę jos dvasią, gyvenimo būdą, papročius ir tradiciją.

Čia rasite kiekvieno gatvės namo, jų šeimininkų ir juose plėtoto verslo istorijas, sužinosite, kokios prekės buvo siūlomos vilniečiams, kas buvo reklamuojama ir vertinama.

Aelita Ambrulevičiūtė, Gintė Konstantinavičiūtė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940 m.)“ (2018, Aukso žuvys)

Rami Vilniaus senamiesčio gatvelė kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių. Čia stovėjo Didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai, šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė krautuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai. Šis kultūrinis pažintinis gidas po Žydų gatvę – tarsi surastas pradingęs archyvas. Jame nuosekliu pasakojimu, nuotraukomis, brėžiniais ir kita medžiaga atkuriamas XIX–XX a. gatvės vaizdas: išlikę ir neišlikę pastatai, gyventojų vardai, jų veiklos barai ir kasdienio gyvenimo detalės. Knyga bus įdomi Vilniaus mylėtojams, žydų istorijos tyrinėtojams, esamiems ir buvusiems gatvės gyventojams, jų palikuonims, miesto gidams ir svečiams.

Jolita Bernotienė, Rasa Leonavičiūtė „Karalienės Bonos virtuvė“ (2019, Aukso žuvys)

„Karalienės Bonos virtuvė“ – istoriškai pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių asmenybių – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią nepelnytai užmirštą valdovę, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą. Knygoje populiariu stiliumi pasakojama šios išsilavinusios, charizmatiškos, ambicingos ir šiuolaikinės lyderės savybių turinčios didikės istorija: vaikystė, branda, nutekėjimo į LDK ir Lenkiją aplinkybės, valdymo ypatybės, diegtos reformos šalyje, dvare, virtuvėje, santykiai su šeima – vyru Žygimantu Senuoju, sūnumi Žygimantu Augustu, marčiomis ir dukromis, tapusiomis svarbiomis Europos politinės arenos figūromis.

Jolita Bernotienė, Rasa Leonavičiūtė „Karalienės Bonos virtuvė“

Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus gatvės: istorija, vardynas, žemėlapiai“, (2000, Charibdė)

Vilniaus metraštininko A. R. Čaplinsko „Vilniaus gatvės“ – išsamus vardynas kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui. Jame rasite visas Vilniaus gatves, kurių naujausios įvardytos 2000 m. birželio mėn. Čia nurodytos gatvių ribos ir buvusieji pavadinimai, todėl bet kuriuo atveju gatvę susirasti mieste bus nesudėtinga. Be to, pagal dabartinį administracinį miesto padalijimą seniūnijomis knygoje pateikiami 25 žemėlapiai, kuriuose pažymėtos 1165 esamos ir sąrašuose pateikiamos gatvės. Rodyklėje prie gatvės pavadinimo sutrumpintai nurodoma seniūnija.

Aelita Ambrulevičiūtė, Gediminas Kulikauskas, Lina Kulikauskienė, Marius Skerniškis „Halė. Vilniaus turgaus istorija“ (2016, Aukso žuvys)

Pylimo g. 58 / Bazilijonų g. 1 – tai gatvių susikirtimas Vilniuje, kur nuo XV a. vyksta turgūs: arklių, javų, maisto, buities ir kitų prekių. Tai strateginė vieta, kuri iki šios dienos traukia vilniečius, miesto svečius, keliautojus ir keistuolius. Šiandien čia stovintis įspūdingos architektūros turgaus pastatas, kurį sukūrė vilnietis architektas ir inžinierius Vaclovas Michnevičius, o įgyvendinti padėjo verslininkas Petras Vileišis, skaičiuoja jau 110-uosius metus. Knygoje „Halė. Vilniaus turgaus istorija“ aprašoma seniausios iki šiol veikiančios Vilniaus turgavietės istorija, kurią papildo įdomūs faktai apie turgavietės apylinkes, vilniečių buitį ir apsipirkimo papročius bėgant metams. Čia pateikiamos skirtingų epochų nuotraukos, piešiniai, brėžiniai, iliustruojantys spalvingą ir kartais nelengvą turgavietės kasdienybę.

Aelita Ambrulevičiūtė, Gediminas Kulikauskas, Lina Kulikauskienė, Marius Skerniškis „Halė. Vilniaus turgaus istorija“

Sud. Zita Tiukšienė, Nijolė Sisaitė „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ (2015, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)

Leidinio, kuriame būtų rašoma apie visus sostinės mikrorajonus ir mažesnes miesto vietove, iki šiol nebuvo. Spragą užpildė Vilniaus kraštotyrininkai – bibliotekininkai, sumanę parengti šią knygą. Pažymėtinas šio leidinio aktualumas. Knygos rengėjai išsamiai išstudijavo publikacijas apie Vilnių ir jų pagrindu parengė leidinį. Apgalvotai pasirinkti šio populiaraus leidinio literatūros šaltiniai: dažniausiai remiamasi žymių specialistų parašytais straipsniais ir knygomis, remiamasi nauja publikuota tyrimų medžiaga, apžvelgiami vertingiausi leidiniai. Rengiant knygą, pasinaudota įvairiose Lietuvos bibliotekose sukaupta informacija ir informacijos ištekliais.

Ši knyga tikrai padės labiau pažinti Vilnių, skatins juo domėtis ir skaityti knygas. O Vilniaus tyrėjus tepaskatina toliau gilintis į sostinės mikrorajonų, vietovių istorijų studijas – atsispirti yra nuo ko. Elektroninis leidinys.

David E. Fishman  „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ (2019, Baltos lankos)

Populiariu stiliumi parašyta istorinė studija pasakoja apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“ – grupelę žmonių, kurie, nacių priversti atrinkinėti į Vokietiją grobiamus žydų kultūros dokumentus (knygas, paveikslus, religinius reikmenis), stengėsi bent dalelę jų paslėpti ir išsaugoti. Dalis išgelbėtų lobių pergyveno ir Vilniaus getą, ir po jo atėjusį sovietmetį. Šiandien tai – vertingi Žydų mokslinio instituto YIVO Niujorke, Jeruzalės hebrajų universiteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kitų institucijų eksponatai bei kolekcijų perlai, liudijantys tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį – Vilniaus, kadaise visoje Europoje garsaus žydų kultūros centro, vadinto Lietuvos Jeruzale, žūtį.