Kiek žinai apie kalnus sostinėje?

Suklydote... Teisingi atsakymai yra du – Trijų Kryžių kalnas buvo vadinamas Pilkuoju arba Kreivuoju.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Kasparas Bekešas. Prieš mirtį Gardine jis pasakė: „Dangus man nerūpi, o pragaro nebijau“, tad dvasininkai į kapines neįsileido žmogaus, nebijančio pragaro ir nesirūpinančio dangumi. Nuo to laiko priešais Gedimino kalną atsirado Bekešo kalnas. Laidojimo vietoje stovėjęs K. Bekeško antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 metais.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Gulbinas. Šis piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiui prieš Kristų – I mūsų eros tūkstantmečiui. Kasinėjant aptikta lipdytos keramikos šukių, įrodančių, kad čia buvo gyventa. Lietuvoje yra vos du vandens apsupti piliakalniai – kitas toks rastas Žemaitijoje.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Tauro kalnas. Turbūt, nuo Vaiduoklių pavadinimo kilo ir kitas mums žinomas Tauro kalno vardas, atsiradęs ir įsitvirtinęs XVII a. – Pamėnkalnis (šis pavadinimas kilo nuo žodžio pamėnas – „pamėklė, šmėkla“)

Suklydote... Teisingas atsakymas – Observatorija. Nors 1909 metais tokia idėja ir buvo kilusi, jos visgi atsisakyta – nutarta, kad tai per daug pakenktų šiam istoriniam paminklui. 1838 m. ant bokšto buvo pastatytas optinio telegrafo antstatas. Nuo XIX a. pab. dvyliką metų čia veikė madingais tapetais išklijuota kavinė.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Rasose. Ne daug kas žino, bet Laimio kalnas yra oficialus slidininkų pamėgto „Liepkalnio“ pavadinimas. Šį „viršukalnė“ dirbtinai pradėta kelti 1982 m. ir pavadinta pagal slidinėjimo klubo „Šlaitas“ įkūrėjo Laimio Janutėno vardą. O tikrojo Liepų kalno reikia ieškoti netoli Rasų gatvės. Tvarkingai susodinta liepų alėja pateisina kalno vardą. Nuo jo atsiveria puiki Vilniaus panorama.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Naujojoje Vilnioje. Šis rajonas gali pasigirti ir dar vienu – Rokantiškių piliakalniu.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Bastėjos kalnu. Tiesa, Teodorą Narbutą čia irgi verta paminėti. Nors apie Bazliską pradėta kalbėti dar Žygimanto Augusto valdymo laikais, būtent T. Narbutas šią mitinę būtybę susiejo su su konkrečia vieta – Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankirta. Legenda pasakoja, kad Bastėjoje gyvenusi pabaisa žmones nužudydavo savo žvilgsniu, o ją nugalėjęs jaunuolis pasinaudojo veidrodžiu, taip privertęs Baziliską pažvelgti patį į save.

Suklydote... Teisingas atsakymas – pavėsinę. Kalno pavadinimas kilęs iš italų kalbos žodžio altano, reiškiančio terasą ant stogo ar pavėsinę. Vilniaus miesto gyventoja Melanija Dluska ant šios kalvos viršūnės pastatė aštuoniakampį pastatą, pavadintą altana. Pasak dokumentų, jame jos vyras augino pietų vaisius ir egzotinius augalus. Išlikusiuose 1934 – 1935 metų dokumentuose teigiama, kad Vilniaus miesto valdyba nedavė leidimo altanos statybai, nes ji gadintų parko vaizdą nuo Bernardinų sodo pusės. Tačiau iš tų pačių dokumentų žinoma, kad pastatas 1934 metais jau stovėjo. Melanijai Dluskai buvo siūloma nugriauti nelegaliai pastatytą statinį, tačiau ji kategoriškai nesutikusi. Antrojo pasaulinio karo metais sprogusi bomba apgadino altaną, tačiau ji tebestovi iki šiol.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Rokantiškių kalvos. Jos viršūnė yra aukščiausias Vilniaus mieste taškas – 230,7 m absoliutus aukštis.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Išganytojo kalno. Ant jo stovi Misionierių bažnyčios ir vienuolyno kompleksas.

(Nuotrauka: Vilniaus panorama nuo Išganytojo kalno, Juozas Čechavičius, Vilniaus universiteto biblioteka.)