Romantiškas Vilnius

Senove alsuojantys Valdovų rūmai gali papasakoti daugybę Lietuvos atsiradimo ir augimo istorijų. Be to jie slepia ir žavingą erdvę romantiškiems pasivaikščiojimams – atkurtą renesansinį sodą, kurį XVI a. įkūrė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė

Bona Sforca. Prieš kelis šimtus metų sode savo žmonai Barborai Radvilaitei meilės žodžius šnabždėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Šiandien įsimylėjėliai sode randa atokų prieglobstį pačioje miesto širdyje. Mirtos, apelsinmedžiai ir rojaus obelys tarsi nukelia prie Viduržemio jūros.

Iš tolo matomas miesto simbolis primena romantišką Vilniaus atsiradimo legendą. Ant šio kalno kaukė didžiojo kunigaikščio Gedimino susapnuotas Geležinis Vilkas. Taip XIV a. prasidėjo miesto istorija. Nors apie Aukštutinę Pilį liko tik prisiminimai, restauruotas bokštas – neatsiejama miesto dalis. Jo viršūnėje prieš šimtą metų pirmąkart suplevėsavo lietuviška trispalvė. Nuo Gedimino kalno ir bokšto atsiveria įspūdinga Senamiesčio panorama – raudoni Vilniaus stogai, bažnyčių smaigaliai ir siauros gatvelės leidžiantis saulei atrodo ypatingai.

1469 m. pačioje Senamiesčio širdyje įkurtas sodas ir šiandien mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Sraunios Vilnelės čiurlenimas veikia raminamai. Prisėdus prie parko staliuko greitai galima sužaisti šaškių ar šachmatų partiją. Parko centre laukia dainuojančio fontano pasirodymai. Vilnelės vingyje kadaise augo šventoji giraitė, kurios reliktu laikomas seniausias išlikęs Senamiesčio ąžuolas.

„Žmogus turi teisę mylėti“, – skelbia nepriklausomos Užupio Respublikos Konstitucija, išversta į daugiau nei 25 kalbas. Šiame bohemiška dvasia alsuojančiame rajone už kiekvieno posūkio laukia netikėtumai: instaliacijos, gatvės menas, įspūdingos Senamiesčio panoramos. Ant Užupio tilto įsimylėjėliai atminimui dažnai palieka spyną. Tikima, kad pakabinus spynelę ant tilto ir išmetus raktus į upę, įsimylėjėlių meilė bus amžina. O Užupio Undinėlė vilioja įsimylėti rajoną ir likti čia amžiams.

XIX a. pab. Literatų gatvės pradžioje gyveno poetas Adomas Mickevičius, buvo įsikūrę spaustuvių ir knygynėlių. Šiandien ant gatvę juosiančios sienos puikuojasi per du šimtus  dailininkų ir kitų sričių menininkų sukurtų  meno kūrinių lietuvių ir užsienio literatams. Tai netradicinė galerija po atviru dangumi, kur meilė literatūrai įgyja materialų pavidalą metalo, medžio, stiklo ir kitokiose plokštelėse. 

Viena gražiausių vietų pažvelgti į Vilniaus Senamiesčio stogus iš paukščio skrydžio –  XVII a. Šv. Jonų bažnyčios varpinė. 193 autentiški mediniai laipteliai arba modernus liftas pakylėja į 45 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Iš aukščiausio Senamiesčio pastato atsiveria įspūdingi vaizdai į  gražiąją Šv. Onos bažnyčią, Gedimino bokštą ar seniausią mieste Pilies gatvę.

Gėrintis fontanais K. Sirvydo skvere apima ypatingos emocijos, ypač kai prisėdus ant suoliuko užgroja garsaus kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio polonezai. Tereikia paspausti mygtuką ir pasklinda romantiška muzika. 250-osioms M. K. Oginskio gimimo metinėms sukurta multimedinė skulptūra-suoliukas leidžia ne tik pasigrožėti kompozitoriaus kūryba, bet ir papasakoja apie šios įvairialypės asmenybės gyvenimą.

Jaukioje nedidukėje Senamiesčio gatvelėje, seniausiame miesto prekybiniame kvartale, slepiasi daug mažų lietuvių kūrėjų parduotuvių, amatininkų galerijų ir bene garsiausias „Stiklių“ viešbutis. Geriant kavą kavinėje „Augustas ir Barbora“ plevenanti meilės aura primena garsiąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją.

Eidami Vokiečių gatve pasukite į mažą tarpą tarp namų greta „La Provence“ restorano. Atsidursite mažame kiemelyje. Kiek tolėliau ieškokite arkos tarp dviejų pastatų. Štai ji – Meilės arka. Paimkite mylimą žmogų už rankos ir ženkite kartu. Arka labai žema, tad gali tekti pasilenkti. Akimis ieškokite mažo sienos nišoje besislepiančio medinio angelo pritarimo. Meilės burtai veikia.

Ideali pasimatymų vieta, kurioje susitinka įsimylėjėliai. S. Moniuškos skvere esančios „Obuoliuko“ plytelės skulptorius  Gitenis Umbrasas pavaizdavo obuolio ir širdies simbolius, primenančius Biblijoje įamžintą Adomo ir Ievos pasimatymą rojuje. Plytelė tarsi kviečia prisiminti meilę ir pastebėti mažus stebuklus kasdienybėje.

Ką galima padaryti dėl meilės? Galbūt net suvalgyti kaliošą – kaip pasakoja garsusis Vilniuje gyvenęs autobiografinio romano „Aušros pažadas“ prancūzų autorius Romanas Garis (Romain Gary). Ši skulptūra – ne tik rašytojo atminimui. Ji skelbia žinią apie tyrą jausmą, primena viso pasaulio pirmąsias meiles ir skatina imtis žygdarbių meilės vardan.

Viena romantiškiausių ir kinematografiškiausių Vilniaus vietų, iš kurios atsiveria įspūdinga Senamiesčio panorama. Bažnyčių bokštai, raudoni stogai, Gedimino pilis, po kojomis garmanti Vilnelės upė – prisėdus ant suolelio su puodeliu kavos galima ilgai grožėtis kitokia nei įprasta miesto perspektyva. Nuo apžvalgos aikštelės pasivaikščiojimo takai ir gatvelės veda į Užupį, Senamiestį ir Gynybinės sienos bastėją.

Nuo aukščiausios ir vienos įspūdingiausių Lietuvoje atodangų atsiveria nepamirštamas vaizdas į Pavilnių regioninį parką. Saugoma kaip gamtos paminklas atodanga gali būti puikus startas pasivaikščioti pažintiniu taku – pamatyti saulės laikrodį, apžiūrėti patrankų liejyklos griuvėsius ir nusileisti iki Belmonto. Belmonto kriokliai, senojo malūno pastatas ir tvenkiniai nukelia į romantišką XIX a.

Kiek atokiau nuo miesto centro įsikūręs sodas traukia savo įspūdingais žiedais.  Vaikščiojant išpuoselėto sodo takais svaigina išdidžiai galvas iškėlusių rožių, bijūnų, rododendrų, alyvų kvapai ir spalvos, tad neretai tenka prisėsti ant vieno iš 132 sodo suolelių. Gryno oro ir ramybės oazė – puiki vieta pabėgti nuo pasaulio šurmulio ir stebėti bei mėgautis nuolat kintančia gamta. Vasarą čia vyksta jaukūs koncertai po atviru dangumi.