Fotogeniškas Vilnius

Užkopę apie 140 XIX a. menančių medinių pakopų, pasieksite 50 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria įspūdingi panoraminiai Vilniaus vaizdai. Nufotografuokite šešėlių žaismą iš viršaus, taip pat Gedimino prospektą, šventųjų skulptūras, Gedimino pilies ir Trijų Kryžių panoramas, senamiesčio stogus.

Geriausia fotografuoti iš aukščiausios bokšto apžvalgos aikštelės jo viduje, pro langų ertmes, be grotelių. Rekomenduoju fotografuoti katedros skulptūras, į kadrą įkomponuojant ir Gedimino pilį. Pro kitas langų angas galima fotografuoti ir senamiesčio vaizdus. Apšvietimas tinkamas visą dieną.

Gedimino pilis – unikalus statinys pačiame Vilniaus centre savo grožiu, didybe bei istorija džiuginantis vilniečius ir miesto svečius.

Geriausias pilies fotografavimo laikas yra ryte iki maždaug 14 valandos. Fotografuoti stovint veidu į pilį prie (ant) akmeninės sienos kairėje kalno pusėje – į vieną kadrą talpinant Valdovų rūmus (kairėje) ir pilį (dešinėje). Stovint priešingoje kalno pusėje, ir šiek tiek nusileidus nuo kalno, galima gražiai nufotografuoti atsivėrusį dangoraižių vaizdą saulėlydžio metu.

Viena romantiškiausių Vilniaus vietų, kur miestas „kaip ant delno“. Nuo šio kalno ryte, vakare ir naktį galite įamžinti Vilniaus senamiesčio panoramą esant įvairiam apšvietimui. Naktį kalnas apšviestas spalvotomis šviesomis.

Fotografuojant miestą nuo Trijų Kryžių kalno, gražiausia šviesa yra ryte ir vakare. Taip pat fotografų dėmesio verta vakarinė Vilniaus panorama, kai įjungiamas miesto gatvių bei pastatų apšvietimas. Nuostabus ir saulėlydžio metas.

Neįtikėtinas panoramas galite įamžinti iš Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinės apžvalgos aikštelės, esančios 45 metrų aukštyje. Tai aukščiausias senamiesčio pastatas, iš kurio 360 laipsnių kampu galite pasimėgauti Vilniaus senove ir aplinkinių gyvenamųjų rajonų vaizdais.

Fotografuoti iš varpinės galima bendrus panoraminius vaizdus arba stambesniu planu, objektus pavieniui. Šviesa tinkama visą dieną.

Taurakalnis, Velnio kalnas, Vaiduoklių kalnas – tai kalva Naujamiesčio prieigose, nuo kurios atsiveria panorama į centrinę miesto dalį. Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos Baltų religinės šventės. Užlipkite laiptais šalia buvusių Profsąjungų rūmų ir pasigrožėkite senosios ir naujosios architektūros draugyste. Iš čia puikiai matyti televizijos bokštas, Žvėrynas, miesto centras ir jo bokštai.

Fotografuoti nuo šio kalno šviesa dėkinga visą dieną, nes stovint veidu į atsivėrusį miestą saulė visada būna už nugaros. Rekomenduoju fotografuoti tolumoje matomus dangoraižius, juos komponuoti su ant kalno augančiais medžiais. Taip pat dėmesio verti vakare šviečiantys dangoraižiai.

Manoma, kad bastėja buvo pastatyta XVII a. kaip Vilniaus gynybinės sienos, saugančios miestą nuo priešų iš Rytų, dalis. Nuo čia atsiveria bažnyčių bokštų panorama. Itin didingai atrodo Šv. Kazimiero bažnyčios kupolas su karūna. Senamiesčio vaizdas pagyvėja, kai nuo pašlaitės pradeda kilti oro balionai. Iš čia taip pat atsiveria reginys į Gedimino pilį, Vilniaus Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę, gotikos stebuklus, Užupį ir naująjį miesto centrą su jo dangoraižiais.

Čia taip pat galima fotografuoti visą dieną, nes stovint veidu į atsivėrusį senamiestį bei Užupį saulė būna už nugaros. Šioje vietoje patartina fotografuoti miestą ir esant vakariniam apšvietimui.

Tarp Paupio ir Subačiaus gatvių, netoli istorinio misionierių vienuolyno sodo su keliais tvenkiniais, yra Subačiaus apžvalgos aikštelė. Iš čia vaizdai gražiausiai atrodo ryte, po pietų ir vakare. Pasigrožėkite senojo ir naujojo Vilniaus panorama su gražuoliu Užupio kvartalu, kuris nuo seno buvo vienas svarbiausių fotografų ir menininkų įkvėpimo šaltinių. Šalia yra Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo, plačiau žinoma kaip Misionierių, bažnyčia. Tai gražioji Vilniaus miesto baroko dominantė.

Nuo šios aikštelės fotografuoti tinka visos dienos šviesa, nes stovint veidu į miestą saulė būna jums už nugaros. Taip pat gražiai pastatai apšviesti ir vakare. Patartina fotografuoti jūsų fotoaparatu kiek priartinus miesto vaizdą.

Liepkalnis yra aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma kaip Pavilnių regioninio parko dalis.Dėl savo aukščio jis yra puiki vieta stebėti lėktuvus iš arti artėjant tūpimui. Iš čia atsiveria Ribiškių kalvų vaizdas ir Vilniaus panorama: senamiestis, Trijų kryžių kalnas ir Televizijos bokštas. Toli šiaurėje ir vakaruose. taip pat bus matomi sovietmečio gyvenamieji rajonai.

Užlipkite į aukščiausią kalvos tašką ir nukreipkite fotoaparatą į miestą, priartindami jį kuo arčiau. Jei jums pasiseks, į kadrą pavyks įamžinti praskrendantį lėktuvą. Apšvietimas geras visą dieną.

XVI a. menanti gatvelė buvo dalis kelio, jungusio miesto pilių kompleksą su gynybinės sienos Bernardinų vartais. Tai viena istoriškiausių gatvių Vilniaus senamiestyje. Jos pradžia iš Pilies gatvės originaliai papuošta arbatinukais. Čia jums tikrai pavyks nufotografuoti atvirutės vertą kadrą. Fotogeniškiausia ši gatvė ryte ir pavakary, kai saulė vis kitu kampu meta šešėlį. Ypač paslaptingai ji atrodo naktį.

Geriausias Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių fotografavimo kampas yra toje pačioje gatvės pusėje, prie autobusų stotelės, tada galima į vieną kadrą sutalpinti abi bažnyčias. Geriausia šviesa fotografuoti – antroje dienos pusėje ir vakare, kai įjungtas miesto ir bažnyčių apšvietimas.

Bernardinų sodas apsuptas senamiesčio architektūros ansamblių. Čia kelis šimtus metų auga ir seniausias Vilniaus ąžuolas. Kelios minutės nuo senamiesčio centrinės aikštės – ir Vilnelės bei mitologinių kalvų apsuptyje gali pasislėpti nuo miesto šurmulio. Pasivaikščiokite po parką besidairydami unikalių panoraminių vaizdų į Gedimino pilį, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, pasigėrėkite fontanais. Aplankykite Vilnelėje besiturškiančias antis ir užfiksuokite besikeičiančios gamtos vaizdus. Parkas atviras iki vėlyvo vakaro, todėl naktinės fotografijos mėgėjai gali įamžinti kintančias naktinio fontano spalvas.

Be abejonės, šiame parke fotogeniškiausi yra fontanai. Didįjį fontaną fotografuoti patartina ryte, priešais saulės šviesą, tada vandens apšvietimas būna geriausias. Taip pat vertas dėmesio vaizdas ir vakare, kai fontanas apšviečiamas spalvota šviesa.

Literatų gatvė, kurioje gausu dedikacijų literatams, yra viena labiausiai reprezentuojančių Vilniaus senamiestį. Tapybiška Rusų gatvė su vaizdu į Vilniaus Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę, grįsta akmenimis, mėgiama užsienio filmų gamybos kompanijų. Dieną natūralaus, o naktį dirbtinio apšvietimo dėka šios gatvės sužiba vis kitomis spalvomis ir šešėliais. Eidami Pilies gatvės link sustokite šalia tatuiruočių salono ir atsisukę atgal nufotografuokite spalvingiausią Literatų gatvės panoraminį vaizdą. Akiai mieliausia vakarinė šios gatvelės panorama besileidžiant saulei, kai sienos ir stogai įgauna ryškias spalvas, o bažnyčių kryžiai spindi it žvaigždės.

Literatų gatvę gražu fotografuoti atėjus iš Pilies gatvės, į kadrą sutalpinus gražiai išpieštą sieną bei atsivėrusius senamiesčio stogus. Šviesa dėkingiausia antroje dienos pusėje. Taip pat gražiai šią gatvę ir jos dekoruotą sieną galima nufotografuoti ir gatvės apačioje.

Vienas fotogeniškiausių senamiesčio kiemų Pilies gatvėje. Praėję didžiulius medinius vartus per akmenimis grįstą taką pateksite į kiemą, kur ant vieno pastatų yra užrašas „Sidabrynas“. Ši nuo senų laikų menininkų erdvė gražiausia popiet, kai saulė prasiskverbia į vidinį kiemą.

Fotografuoti rekomenduojama arkoje, kadruojant priekinį kiemo vaizdą su Šv. Marijos skulptūra, įrėminant juos arkos skliautu iš viršaus. Tinkamiausia šviesa fotografuoti – antroje dienos pusėje.

Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis yra unikalus objektas UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje, kuris labai tapybiškai reprezentuoja vieną seniausių universitetų Europoje. Kiekvienas jo kiemelis unikalus savo istorija, architektūra ir spalvomis. Architektūrinis ansamblis gražus įvairiu paros metu. Vieni kiemai pradeda šešėlių žaismą ryte, kiti per pietus, o pats grožis – saulei persiritus vakarų pusės link, kai saulės paliesti fasadai įgauna sodrias spalvas. Kiemuose drąsiai žvelkite į viršų, stokite į kampus, iš po arkų fotografuokite Šv. Jonų bažnyčią ir varpinę, o po lietaus pasižvalgykite į balas unikalių atspindžių.

Fotografuoti stovint prieš Šv. Jonų bažnyčią veidu, iš tolimiausio kampo kairėje, pro arką. Taip į vieną kadrą galima sutalpinti bažnyčią ir varpinę, įrėminant juos arkos skliautu iš viršaus. Tinkamas laikas fotografuoti – maždaug nuo 12 valandos iki vakaro, taip pat ir sutemus. Fotografuoti galima ir iš priešingo aikštės kampo pagal įstrižainę į universiteto bokštą, sukadruojant su pačiu kiemu.

Vienas romantiškiausių renesansinių Vilniaus kiemų. Renesansinio stiliaus rūmai, pastatyti XVII a. pr., padėjo sukurti mistinio Vilniaus kiemo įspūdį. Jei tik atidaryta laiptinė, lipkite į antrą pastato aukštą, iš kur atsivers kiemo panorama. Perėję šį kiemą, per arką pateksite į kitą, iš kurio atsiveria Prezidentūros vidinio kiemelio panorama. Ypač gražiai balti Prezidentūros rūmai atrodo saulės apšviesti popiet, kai dangumi plaukia kamuoliniai ar lietaus pritvinkę debesys.

Fotografuoti tik įėjus pro arką, kadruojant dešinės pusės arkų eilę su dalimi kiemo. Kitas rakursas – iš priešingos Alumnato kiemo pusės, kadruojant nuotraukos kairėje medį su kiemu. Paėjus gilyn, į kitą kiemelį, fotografuoti pro tvoros grotas Prezidentūros kiemą. Kadravimas savo nuožiūra. Geriausias apšvietimas – antroje dienos pusėje.

Vienos tapybiškiausių senamiesčio gatvių Vilniuje, kuriose dar likę kadaise gausiai žydų kvartale gyvento gyvenimo šešėlių. Akį traukia langinės, arkos, saulei apšvietus užburia šiltos spalvos. Gražiausios ir sodriausios spalvos anksti ryte ir popiet, šviečiant saulei. Vasarą rekomenduojame ateiti anksčiau, kol gatvelėse dar nėra staliukų ir kėdžių. Pavakary gatvelės atgyja prisipildžiusios vakarieniaujančių miestiečių ar miesto svečių.

Geriausia vieta fotografavimui – stovint veidu į „Stiklių“ restoraną, atsitraukus nuo jo iki pat priešingoje gatvelės pusėje stovinčio namo, kad į kadrą sutilptų gražus „Stiklių“ restorano pastatas, tolumoje esančios bažnyčios bokštas bei kairėje esantis namas. Šviesa gražiausia antroje dienos pusėje ir vakare.

Tai vieta, kur gotika, renesansas ir barokas yra šalia vieni kitų. Čia išvysite atidengtą gotikinio vienaaukščio namo gatvės fasadą, vartus ir vartelius, kadaise miestą juosusios gynybinės sienos dalį su šaudymo angomis. Fotogeniška, istorinė ir labai tapybiška gatvė, savo grožiu ir šešėlių žaismu džiugina akis tiek ryte, tiek vakare. Rytiniam šešėlių žaismui pasiduoda žibintai, kabantys ant senove dvelkiančios sienos. Skirtingais kampais saulės apšviesta gatvė įgauna naujų formų, kurios dominantė – Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia.

Fotografuoti Šv. Ignoto gatvę geriausia sustojus prie kairėje gatvės pusės esančios mažos arkos, į kadrą sutalpinant tą pačią arką ir tolumoje esančią bažnyčią. Gražiausia šviesa – antroje dienos pusėje.

Jau seniai fotografų pamėgta gatvė, esanti šalia Aušros Vartų ir svarbiausios Lietuvos stačiatikių Vilniaus Šv. Dvasios cerkvės. Eidami šia gatve pamatysite XVI a. menančios Vilniaus gynybinės sienos dalį. Meniškai aptriušusios sienos, seni langai ir vis dar tvyranti senojo Vilniaus dvasia traukia ne vieno svečio akį. Gražiausiai gatvelė atrodo po pietų, kai vakarinė saulė apšviečia sieną, grindinį.

Šią gatvę fotografuoti geriausia jos pradžioje, einant nuo Aušros vartų, įkomponuojant ir truputėlį žalumos, augančios prie pirmojo namo. Taip pat fotografuoti galima ir iš priešingos gatvelės pusės, akcentuojant pastatų sienų faktūrą.

Žvėrynas – viena gražiausių Vilniaus dalių, įsikūrusi dešiniajame Neries upės krante. Tai tarsi atskiras miestelis Vilniaus centre. Perėję senąjį Žvėryno tiltą pateksite į unikalią, sodybomis užstatytą aplinką, kur namai skendi soduose ir pušynuose. 108 seni Žvėryno gyventojų namai yra vertingas medinės architektūros paveldas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Gražiausiai namų spalvos atsiskleidžia saulėtą dieną nuo ryto iki popietės.

Žvėryne fotogeniškiausias objektas yra senasis Žvėryno tiltas. Fotografuoti galima stovint Žvėryno pusėje, tilto dešinėje, kadruojant tiltą su Seimo pastatu. Taip pat galima pereiti į kairiąją pusę ir fotografuoti tiltą, fone įkomponuojant dangoraižius. Gražių vaizdų galima nufotografuoti ir kitoje upės pusėje, fotografuojant vakare, pro apšviestas tilto konstrukcijas į stiklinius pastatus, tilto apačioje, nusileidus prie upės. Komponuoti tilto fragmentą ir tolumoje esančius pastatus. Taip pat rekomenduoju pereiti į kitą upės pusę ir užlipti ant Liubarto tilto, nuo kurio atsiveria cerkvė, ją fotografuoti antroje dienos pusėje arba naktį.

Charakteringu XX a. pr. moderno (secesijos) architektūriniu stiliumi išsiskirianti vientisai suprojektuotų 22-iejų namų kotedžų bendrija su uždaru kiemu tebelaikoma pačia seniausia sostinėje namų bendrija. Namai primena Londono darbininkų kvartalą, pasižymi tapybišku angliškų kotedžų stiliumi. Gražiausiai fasadai atsiskleidžia ryte ir po pietų, apšvietus saulei.

Rekomenduoju fotografuoti pro gatvėje augančius medžius, kadro šonuose įrėminant pastatų architektūrą medžių lapija. Šviesa gražiausia antroje dienos pusėje.

Istorinėje Vilniaus miesto dalyje, retai aplankomoje turistų, slypi XIX a. pab.– XX a.pr. namų kvartalas, vadinamas Rasų kolonija. Čia gyveno Stanislovas Filibertas Fleris – vienas svarbiausių XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus fotografų ir tapytojų. Tai unikalus kvartalas, pasižymintis įdomia architektūra bei išplanavimu. Akmenimis grįsta Balstogės gatvė suteikia romantikos ir senovės dvelksmą.

Fotografuoti iš kitos gatvelės pusės, į kadrą įkomponuojant ir medžių žalumos, kadrui suteikiančios gaivumo. Geriausia šviesa – ryte.

Šnipiškės yra buvęs Vilniaus priemiestis, vilniečių vadinamas „Šanchajumi“. Čia vis dar gausu XIX a. pab.–XX a. pr. liaudiško stiliaus medinių namų. Dalis jų apleisti, kiti – gyvenami. Šis vaizdas pasakoja apie unikalią daugiatautę (čia gyvena 20 tūkstančių įvairių tautybių gyventojų) kaimo bendruomenę miesto centre. Jei norite pajusti šio kvartalo unikalumą, rekomenduojame paieškoti senosios ir naujosios architektūros derinių ir panoraminių vaizdų.

Geriausia fotografuoti įkomponuojant senus garažus dangoraižių fone. Šviesa gražiausia antroje dienos pusėje.

Pačiame bohemiškiausiame, neįprasčiausiame Vilniaus rajone, tikroje menininkų mekoje gyvena be galo fotogeniški personažai, tapę Užupio ir užupiečių kasdienybės dalimi. Angelas, Undinėlė, Antinas, kunigaikštis Vilgaudas, Deivė Žemyna, Deivė Paukštė, „Jėgos vieta“ obeliskas, Jėzus su parašiutu, užupietis su katinu, išdykęs puodžius ir daugelis kitų smagių Užupio personažų su savo istorijomis laukia jūsų, todėl susipažinkite su jais!

Fotografuoti galima visą dieną, geriausia – saulėtą, kai saulė prasiskverbia pro medžių lapus ir palieka gražius šešėlius ant objektų. Undinėlę patartina fotografuoti nuo Užupio tilto, įkomponuojant kartu su cerkve arba nusileidus į apačią, prie upės, komponuojant kartu su supynėmis.