Morta Baužienė „Senojo Vilniaus architektūra Mečislovo Sakalausko fotografijose“ (2013, Vilniaus dailės akademijos leidykla)
Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą, kurį pats vadina ataskaita Vilniui, padėka už tai, kad miestas jį priėmė, leido pasijusti savam, pamilti senamiesčio gatves, suprasti jo architektūrą. Albumą sudaro paties autoriaus pasirinkti gotikos, baroko bei klasicizmo ansambliai, keliolika įspūdingiausių istorizmo laikotarpio pastatų ir paskutiniųjų dviejų dešimtmečių paminklai.
Vladas Drėma „Dingęs Vilnius“ (2013, Versus Aureus)
Į „Dingusį Vilnių“ pateko 634 sumaniai V. Drėmos parinktos istorinės iliustracijos, kartu su išsamiais autoriaus aprašymais atskleidžiančios laiko ir žmonių sunaikintus ar pakeistus Vilniaus architektūros paminklus.
Vilnius, 1900–2016: architektūros gidas (2016, Lapas)
Vilnius – žavingų secesijos architektūros fragmentų vėrinys, trumpas, tačiau ryškus tarpukario modernizmo intarpas, kontroversiška, tačiau įspūdinga sovietinio laikotarpio žymė, Europos kontekste signalizuojanti apie unikalią patirtį. Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, bylojantis apie visos šalies dinamiškus procesus, statybų bumą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas. Apie visa tai pasakojama jau trečiajame lietuviškame Vilniaus architektūros gido leidime – gausiai papildytame vaizdine ir faktine medžiaga. Kiekvienas Vilniaus architektūros gido leidimas skatina pažinti vis naujus, regis, neišsenkamus miesto istorijos klodus. Kiekvienas leidimas – tai savotiška pastarojo šimtmečio architektūros revizija vis iš kito atskaitos taško ir drauge architektūros pokyčių dokumentacija. Vilnius 1900 – 2016. Architektūros gidas – tai šimtas šešiolika Vilniaus architektūros metų (1900 – 2016), 238 pastatų istorijos, 333 nuotraukos ir 200 brėžinių.
Andrej Vasilenko, „Tai yra Vilnius“ (2019, Andrej Vasilenko)
Fotoalbumas „Tai yra Vilnius“ piešia Lietuvos sostinės, kaip įvairialypio, nuolat kintančio miesto, portretą. Knygoje užfiksuota daugiasluoksnė Vilniaus istorija, lakoniškai kuriami miesto alternatyvių versijų siužetai. Per meninę ir tiriamąją dokumentikas, bandoma atskleisti miesto chimerinės tapatybės galimybes.
Morta Baužienė „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“ (2012, Paveldas)
Knygoje populiariai rašoma apie svarbiausius miesto pastatus, į pasakojimo audinį įpinama vienos kitos asmenybės biografija, apžvelgiami miesto ūkio vystymosi reiškiniai, pažiūrų, tikybų santykiai, šventės ir konfliktai. Trumpai aptariamas miesto planavimas ir tvarkymas, pirmųjų gyvenamųjų kompleksų (vadinamųjų Rasų ir Lukiškių kolonijų) atsiradimas. Daug dėmesio autorė skiria nuo 1579 metų Vilnių garsinusiam universitetui.
Morta Baužienė „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ (2015, Savastis)
Antroji “Pasižvalgymo po senojo Vilniaus mūrus” knyga. Pasakojimo laukas išplėstas už Vilnios ir Neries upių, į Pylimo ir J. Basanavičiaus gatves, Rūdninkų ir Užupio priemiesčius, kadaise už miesto sienos buvusią didelę evangelikų reformatų valdą. Knyga, kurioje populiariai kalbama apie Vilniaus pastatus, bus naudinga ir po miestą svečius vežiojantiems gidams ir kiekvienam, kuris siekia geriau pažinti miestą, kuriame gyvena.
Liudas Parulskis „Betonas ir barokas: fotomanipuliacijos“ (2016, Lapas)
Pamatykite Vilnių visai kitokį, nei esame įpratę matyti! Transformuotų miesto vietų nuotraukos, kurias įkvėpė besikeičiantys Vilniaus vaizdai, mintyse sukuriantys romantiškas ar kiek makabriškas kompozicijas.
Kaip Laima Kreivytė teigia: „Liudo Parulskio knyga – pranašiški nykstančių pastatų ir kultūros objektų scenarijai. Jūs žiūrite į Vilnių, kuris dingsta tiesiog akyse. Kaip tie Žvėryno ir Šnipiškių nameliai, išnykę su dūmais. Liudo Parulskio sutvertus baroko ir betono kentaurus galima priskirti urbanistinės fantazijos žanrui, kuris atrodo kaip dokumentinis filmas. Jei vaizduotė turi stogą, pats laikas jį nukelti“.
Vilniaus senamiesčio architektūros stiliai (2011, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra)
„Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros“ leidinys skiriamas vilniečiams ir kitiems Lietuvos piliečiams, norintiems geriau pažinti sostinės paveldą ir papasakoti apie jį savo vaikams bei Vilniaus svečiams.
Čia pateikiama Vilniaus architektūros stilių iki XX a. pradžios apžvalga. Gotika, renesansas, barokas, klasicizmas, istorizmas ir modernas tai yra Vilniaus senamiestyje sutinkami architektūros stiliai, kurie susiformavo nuo XIV a. iki pirmojo pasaulinio karo 1914 m. Elektroninis leidinys.