Nors Adomas Galdikas (1893-1969 m.) laikomas pirmuoju modernaus lietuviško peizažo pradininku, o jo gabumai buvo prilyginami pačiam teptuko maestro Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, visgi ne vienam ši pavardė girdima pirmą kartą. Rugsėjo pradžioje Arklių gatvėje duris atvėręs A. Galdiko muziejus kviečia ne tik pažinti modernaus lietuviško peizažo šauklį, bet ir patirti jo kūrybą.
Po miškus lakstantis šnipas
„Itin gaivališkas, nuolat skubantis ir be galo produktyvus“, – tokius Adomo Galdiko būdo bruožus išskiria jau apie 8 metus tapytoju besidominti Adomo Galdiko muziejaus direktorė Ieva Kuzminskaitė-Staigienė. Taip jau nutiko, kad nuo pat savo baigiamojo bakalauro darbo apie Adomo Galdiko kūrybą, Ieva su šia asmenybe nesiskiria iki šių dienų bei muziejuje su tapytoju supažindina kiekvieną lankytoją.
Šiuo metu muziejuje veikiančioje parodoje „Žvelgiu į peizažą“ lankytojai gali susipažinti su virš 20 Adomo Galdiko kūrinių. Dviejose pagrindinėse parodos salėse galima išvysti itin skirtingus tapytojo peizažus, atspindinčius skirtingas žmogaus nuotaikas ir nors kūriniai gali pasirodyti itin skirtingi, visus juos jungia gamta.
Kaip Ieva Kuzminskaitė-Staigienė teigia, Adomas Galdikas beveik fanatiškai mylėjo gamtą – kalbėdavo su medžiais, saule bei sakydavo, kad kiekvienas akmenėlis yra gyvas ir turi sielą, o matydamas ar girdėdamas pjaunamą medį, verkdavo. Savo gyvenimo metais tapytojas net buvo palaikytas šnipu, mat vėjavaikiškai lakstydavo po miškus, norėdamas atrasti tinkamas gamtos kompozicijas.
Vietoj apsilankymo muziejuje – pasivaikščiojimas viloje
Patekus į muziejaus erdvę, nesunku pasijausti taip, lyg būtum ne muziejuje, o, greičiau, viloje. Šį jausmą dar labiau sustiprina faktas, kad vos įžengus pro muziejaus duris, batai yra iškeičiami į porą… šlepečių! Kaip dažnai tenka apsilankyti muziejuje, po kurį vaikščiotumėte su būtent tokiu apavu?
XIX a. pabaigoje dabartinį Adomo Galdiko muziejaus pastatą suprojektavo žymus to meto architektas Vincentas Gorskis (tai tas pats žmogus, kuris suprojektavo Vilniaus mažojo teatro fasadą). Anksčiau čia veikė Vilniaus miesto centrinės bibliotekos muzikos ir meno filialas, o pats pastatas paskelbtas kultūros paveldo objektu. Manoma, jog jo ir kitų pastatų fasadai jungėsi net iki pat Aušros vartų!
Renovuojant pastatą restauruota lipdyba ir atidengti bei konservuoti tapybos fragmentai pirmojo aukšto priemenėje, išsaugoti vitražai šiauriniame antrojo aukšto lange. Daug dėmesio skirta muziejaus interjero detalėms – įžengus į pastatą, pro akis tikrai nepraslys įspūdingas itališkas šviestuvas. Kaip muziejaus direktorė teigia: „Viskas modernu, bet išlaikytas istorinis prieskonis“.
Į Adomo Galdiko muziejų – ne vienam, o su draugais
Atvykti į šį muziejų lankytojai kviečiami ne po vieną, o su kompanija. Kaip muziejaus direktorė Ieva Kuzminskaitė-Staigienė teigia, tokia koncepcija pasirinkta siekiant lankytojams suteikti ne greitą perbėgimą per įstaigos erdves, o edukacinį-meditacinį patyrimą.
Visų pirma, kiekvienos muziejuje apsilankiusios grupės laukia ekskursija su gidu. Vėliau, prisėdus konferencijų salėje, pristatoma paskaita apie modernųjį peizažą ir Adomo Galdiko kūrybą bei asmenybę, o galiausiai, meditaciniame garsų ir aromaterapijos fone, kiekvienas lankytojas turi galimybę atsiduoti savo paties peizažo kūrybai. Po meditacinės patirties lankytojai kviečiami dar kartą savarankiškai apžiūrėti ekspoziciją ir tapytojo kūrinius išvysti jau kitomis akimis.
Visoje muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 260 Adomo Galdiko darbų, tad laikui bėgant parodos keisis, o drauge su jomis kis ir edukaciniai užsiėmimai. Tačiau pagrindinė muziejaus idėja nesikeis – lankytojai ir toliau bus kviečiami ne į sausą ir faktinį pažinimą, bet į patyrimą. Na, o šis patyrimas galbūt leis pajusti, kaip jūsų pačių rankos tampai medžių šakomis, galva primena pavidalus keičiančius lapus, o, galiausiai, jūs visas prilygstate unikaliam gamtos peizažui – būtent tokiam, kokiu ir manė esantis pats Adomas Galdikas.
Kur? Arklių g. 20-1
Daugiau: www.galdikomuziejus.lt
Teksto autorė Gabija Stašinskaitė. Nuotraukos Vytautės Ribokaitės.
„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.