Dėmesio, tuoj išskris paukštukas! Į naujojo teminio „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutą „Vilniaus fotoalbumas. Ką pasakoja senojo miesto vaizdai“ patariama pasiimti fotoaparatą ir senų miesto atvaizdų. Taip galima nusistebėti, kiek pasikeitė miestas, palyginus su tuo, kokį jį matė senojo Vilniaus fotografai, tiek ir įamžinti savo pasivaikščiojimą. Ką gali žinoti, po keliolikos, keliasdešimties ar šimto metų šios nuotraukos gali tapti labai įdomios ir vertingos.
Naujasis maršrutas kviečia pažinti Vilnių per fotoobjektyvą.
„Po truputį artėja vienas fotogeniškiausių metų laikų Vilniuje – ruduo. Jau dabar sostinė raudonuoja nuo šermukšnių, rytais upes apkloja miglos, o oras kvepia nokstančiais obuoliais. Turbūt būtų sunku surasti geresnį laiką pristatyti naują maršrutą, skirtą senojo Vilniaus fotografams ir fotografijoms. Juk tikrai ne vienam smalsu, kokį Vilnių pro savo objektyvą matė fotografai XIX-XX amžiuje“, – kitaip atrasti sostinę kviečia Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mackevičienė.
Įdomu, kad dažnai konstatuojama, jog Lietuvą įvairūs pasauliniai reiškiniai, naujovės pasiekia gerokai pavėlavusios, bet yra kelios išimtys – baroko architektūra, pirmosios operos ir … fotografija! 1839 m. sausį prancūzas Lui Dageras padarė pirmąjį dagerotipą, o jau po pusmečio ši naujovė pasiekė ir Vilnių. Per kelis kitus dešimtmečius fotografija paplito po pasaulį, o Vilnius, sekdamas vienu iš pasaulinių fotografijos centrų – Paryžiumi, tapo regioniniu fotografijos centru. Čia ėmė steigtis fotografijos salonai, miestiečiai įsiamžindavo vieni ar su šeimos nariais, o fotografai fiksuodavo ir patį miestą
Fotografas Johanas Hiksa su fotokamera Verkių dvaro parke, Lietuvos nacionalinis muziejus, LNM, inventorinis numeris Ft 6845
„Maršrutas apima XIX a. 6 deš. pabaigą – XX a. 5 deš., kuomet mieste jau veikė nuolatinės fotoateljė ir dirbo fotografai. Istorija pasakojama per iškiliausių mieste dirbusių fotografų biografijas, kurių nuotraukos yra išlikusios ir apie kuriuos turima daugiausia duomenų. Deja, ne kažin kas žinoma apie pirmąjį miesto fotografą Francua Marsiljaką“, – apgailestauja maršruto sudarytojas gidas Artūras Savko, praleidęs nemažai laiko tyrinėdamas senąsias nuotraukas Lietuvos muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, vartydamas po bene dešimt kilogramų sveriančius Lietuvos Nacionalinio muziejaus išleistus J. Čechavičiaus, S. Fleury, J. Bulhako ir kt. albumus bei skaitydamas monografijas.
Pasak jo, Vilnių yra fotografavę ir pro čia vykę fotografai užsieniečiai, tokie kaip vienas fotografijos pradininkų pasaulyje norvegas Karlas Nòipertas, vienas spalvotosios fotografijos pradininkų Sergejus Prokudinas-Gorskis, kiti. Vis dėlto, šie fotografai mieste įsikūrę ilgam nebuvo, o pačią didžiausią įtaką tiek kitiems Lietuvos fotografams, tiek miesto istorijai, kultūrai yra palikę čia nuolat darbavęsi, kartais net Vilniuje gimę žmonės, dažnai – kilę iš Lietuvos bajorų. Dauguma šių minėtų fotografų yra padarę įtaką ar buvo garsūs ne tik Lietuvoje, bet visame regione, buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje, neretai savais laikomi iš karto kelių tautų. Štai, J. Bulhakas dažnai net laikomas Lenkijos meninės fotografijos tėvu.
A. Daukša, J. Bulhak nuotr.
Maršrute gausu netikėtų detalių, pavyzdžiui, apie tai, kad fotografai fotografuodavo miestą, įlipę į kaminus, nakvodami palapinėse, kad į jų objektyvus papuldavo ir tokie žmonės kaip M.K.Čiurlionis ar sukilėlių vadas K.Kalinauskas, kad tarp fotografų buvo ir moterų.
Kviečiame į maršruto „Vilniaus fotoalbumas. Ką pasakoja senojo miesto vaizdai“ pristatymus su gidu:
- Rugpjūčio 22 d. 18 val.: https://shorturl.at/s2OMa;
- Rugpjūčio 23 d. 12 val.: https://shorturl.at/htfF6.
Nemokamas maršrutas „Vilniaus fotoalbumas. Ką pasakoja senojo miesto vaizdai“ savarankiškiems pasivaikščiojimams su audio įrašais yra ČIA.