Vilniaus senamiestyje, Kėdainių ir Lydos gatvių sankryžoje atidengta žymaus skulptoriaus Romualo Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas“, įkvėpta Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako kūrybos. Tai – vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų.
Įkvėptas vieno gražiausių kūrinių apie Vilnių
Vienas reikšmingiausių M. Kulbako kūrinių yra poema „Miestas“ (liet. pavadinimas – „Vilnius“, 1926 m.). Ji laikoma vienu giliausių ir gražiausių kūriniu apie Vilnių. Ši poema R. Kvintui tapo įkvėpimo šaltiniu sukurti skulptūrą „Vandens nešėjas”:
Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas,
Apipintas kerpėm ir samanom pilkom;
Kiekviena siena – pergamentas,
kiekvienas akmuo – šventas raštas,
Išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia,
Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešėjas
Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.
Nuo seno Vilniuje vandens nešiotojo amatas buvo svarbus, nors juo vertėsi neturtingiausi miesto gyventojai. Skulptūros herojus simbolizuoja idealizmą, kurio buvo apstu net ir sunkiausiai laikais. Vienas projekto tikslų – papasakoti žydiškos Vilniaus istorijos fragmentą, įprasminti žydiškąjį Vilniaus paveldą, todėl skulptūrai parinkta vieta buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje.
R. Kvintas šią skulptūrą, kaip ir penkis kitus paskutinius savo kūrinius, galutinai užbaigti pavedė skulptoriui ir tapytojui Martynui Gaubui, bronzoje ją atliejo meistras Rimantas Keturka.
Po sostinę išsibarstę kūriniai
R. Kvinto palikimas Vilniuje nepaprastai gausus ir plečiasi net po skulptoriaus mirties. Praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje, restorano „Gabi“ kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra.
Ankstesni jo kūriniai sostinės centre – čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai „Sėkmės pilvas“ Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.
Pats R. Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra „Chloja“ stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme – Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo R. Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas „Žaliasis obuolys“.
Kūrė žmonėms
Romualdo Kvinto skulptūros pasižymi jaukumu, jautria, charakteringa formos plastika. Herojai vaizduojami paprastais žmonės, jų figūros kuriamos natūralaus mastelio. Betarpiškas ryšys tarp skulptūros ir žiūrovo yra ryškiausias R. Kvinto kūrybos bruožas.
Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, Žagarėje, menininkas save laikė vilniečiu. Draugų ir artimųjų draugiškai vadintas Romkiu, autorius yra sakęs, kad kuria skulptūras žmonėms, kurie yra pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis: „Jos skirtos žmonėms. Kad žmogus su skulptūra galėtų pabendrauti, kad ji jo nenervintų, nešokiruotų. Kad skulptūra pritaptų toje aplinkoje, kad ją puoštų. O jeigu ji įskelia kokią intrigą – dar geriau.“
Minėti L. Cohenas, C. Šabadas, R. Gary – žydų kilmės asmenys, kurių skulptūras sukūrė R. Kvintas. Anot paties autoriaus, žydiškoji tema jo kūryboje prasidėjo nuo memorialinės lentos berniukų choro „Ąžuoliukas“ kūrėjui Hermanui Perelšteinui. Žydišką temą pratęsė ir naujausia skulptūrą „Vandens nešėjas“.
Kūrinio įgyvendinimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, jis – programos „Kuriu Vilnių“ dalis.