Vilnius – ne tik baroko sostinė. Kai kurie jo pastatai yra it laiko kapsulės, išlikusios nuo 1920-1940 m. 13 naujo „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršruto „Tarpukario modernizmas“ stotelių – 13 šio sudėtingo istorinio laikotarpio architektūros inkliuzų. Maršrute – vietos, kur ir šiandien galima apžiūrėti autentiškus tarpukario interjerus, kava viename vertingiausių tarpukario Vilniaus moderniosios architektūros statinių Gedimino prospekte bei skirtumai nuo kaunietiškojo Art Deco.
Vilnius – ne tik baroko sostinė. R.Mikšiūno nuotr.
Daugiabučiai namai su atskira laiptine tarnams arba terasa į Neries upės peizažą, art deco bareljefai buvusiame karininkų gyvenamajame name, dviaukštė miesto vila, apjuosta akmenų mūru, kaukėmis puoštos arkos, okeaninio stiliaus elementai… Visa tai – iškalbingi Vilniaus tarpukario modernizmo ženklai, kurios galima aptikti šiandieninio miesto architektūroje.
„Vilniaus tarpukario architektūra yra dualistinė – iki 1930-tųjų stebima ryški neoklasicizmo ir neobaroko įtaka, bet nuo XX a. 4 dešimtmečio į Vilnių atkeliauja avangardinio modernizmo mados iš Varšuvos. Šį dualizmą galima pastebėti V. Kudirkos aikštėje: Vilniaus g. 9 esantis buvęs karininkų gyvenamasis namas yra puošnus ir dekoratyvus, o Gedimino pr. 12 ir 14 stovintys esantys pastatai – funkcionalūs ir minimalistiški“, – atkreipia dėmesį maršrutą sudaręs gidas Rokas Mikšiūnas.
Pasak jo, lyginant su Kauno modernizmu, vilnietiškas modernizmas, o ypač visuomeninės paskirties pastatai, išsiskiria savo medžiagiškumu: „Įvairiuose pastatuose galima pastebėti gelsvas smiltainio plokštes, o pastatų cokoliniuose aukštuose ir tvorose – akmenų mūrą. Tokių medžiagų Kaune esančiuose modernistiniuose pastatuose mes nerasime. O Kaunas išsiskiria modernistinių pastatų įvairove, nes Lietuvos laikinosios sostinės veidą suformavo architektai, studijavę tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose. Be to, Kaunas buvo turtingas ir savo kultūriniu gyvenimu, jį pasiekdavo naujausios mados ir tendencijos iš visų pasaulio kraštų. Dėl šios priežasties, matyt, Kaunas ir vadinamas mažuoju Paryžiumi“.
Nors, gido teigimu, tarpukario interjerai Vilniaus modernistiniuose pastatuose yra sąlyginai santūresni, lyginant su žymiuoju Art Deco butu-muziejumi Kaune, tačiau tikrai ne mažiau įdomūs.
„Pavyzdžiui, vos atidarę duris į „Vero Cafe“ (Gedimino pr. 27), atkreipkite dėmesį į sienų apdailą. Tai – dirbtinio marmuro plokštės. Panašaus stiliaus plokštes rastume visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuose namuose Varšuvoje. Vilniuje yra keli muziejai, kuriuose galima susipažinti su tarpukario interjerais. Rekomenduoju užsukti į V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinį butą-muziejų ir V. Mykolaičio-Putino muziejų (Tauro g. 10). Juose išvysite autentiškus baldus, duris, koklius ir kitus elementus“, – pataria maršruto sudarytojas.
Tarpukario modernizmo interjero Vilniuje pavyzdys. R.Mikšiūno nuotr.
Beje, V.Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje galite apžiūrėti ir R.Mikšiūno sukurtą Tauro g. 10 namo modernistinį lego kaladėlių modelį.
Maršrutą „Tarpukario modernizmas“ galite rasti ČIA.
Kviečiame registruotis į maršruto pristatymus su gidu:
- Spalio 22 d. 11 val.: https://bit.ly/3F6WSOf;
- Spalio 22 d. 14 val.: https://bit.ly/3VABsi9.