Trys Vilniaus rajonai – Paupys, Markučiai ir Naujoji Vilnia – regis, tarpusavyje neturi nieko bendro. Paupys – naujas ir madingas. Markučiai – vaizdingi ir kaimiški. Naujoji Vilnia – tolima ir nepažįstama. Bet ar iš tiesų? O kaip Vilnelė? O Markučių ir Naujosios Vilnios potencialas tapti naujaisiais Paupiais? Juk ir Paupys prieš dešimt metų tebuvo sunkiai praeinama Paplauja, pilna apleistų sovietinių gamyklų. Šią vasarą tris Vilnelės vandenų skalaujamus rajonus jungia dar ir naujos poilsiui, pokalbiams ir pa(si)matymams skirtos instaliacijos prie upės.
Vilnelės pakrantės Paupyje. Nuotr. V. Ribokaitės
Naujoji Vilnia – naujasis Paupys?
Sukurti instaliacijas Markučių, Paupio ir Naujosios Vilnios gyventojams sugalvojo Vilniaus muziejus ir „Critical+Xwhy“ agentūra. Vilnelė – tarsi šio sumanymo nuolatinės kaitos simbolis ir skirtingus rajonus jungianti gija. Bet kodėl būtent šie rajonai?
Pastaruosius dvidešimt metų Vilnius sparčiai keičiasi: tiesiamos naujos gatvės, vis mažiau mieste nebenaudojamų pramonės pastatų, vis mažiau kaimo, vis daugiau stiklo, spalvų ir patogumo. Pasirinkti trys rajonai yra skirtingose kaitos stadijose. Paupyje jau pasikeitė beveik viskas – ne tik pavidalas, ne tik gyventojai, bet ir pavadinimas. Tai vienas iš radikalios pramoninių rajonų regeneracijos pavyzdžių – nušluoti senus pastatus ir jų vietoje kurti naują miesto dalį.
Regeneracija artėja ir prie Markučių. Tiesa, jie kol kas keičiasi lėtai, o naujos statybos apima ne rajoną, ne kvartalą, o vieną-du-tris sklypus. Tikėtina, kad Paupio cunamiui nuslūgus, gerokai daugiau vystytojų žvilgsnių nukryps į Markučius. Kaip tuomet keisis čionykščių viešųjų ir privačių erdvių santykis? Ar išliks dabar egzistuojantys shortcutai ir pasižvalgymo nuo kalvų keterų taškai? Kaip keisis dabartiniams Markučių gyventojams įprasti maršrutai ir kraštovaizdis?
Naujojoje Vilnioje daugiau kaip šimtmetį drauge gyvena gamta ir pramonė. Šis derinys patrauklus didelių naujų kvartalų statytojams. Ar Naujoji Vilnia seks radikalios Paupio regeneracijos pavyzdžiu, ar ieškos būdų pritaikyti egzistuojantį pramoninį paveldą naujoms veikloms? Ar kada nors susijungs sovietmečiu iškilęs daugiabučių kvartalas, senoji sodybinio tipo gyvenvietė ir po 1990-ųjų pridygusių privačių namų rajonėlis? Ką daryti, kad Naujojoje Vilnioje atsirastų patrauklus centras ir gyventojams nereikėtų važiuoti į Senamiestį susitikti su draugais?
Vilnia ties Belmontu. Nuotr. S. F. Fleury. Lietuvos nacionalinis muziejus
Kas rašo mano gatvės kaitos scenarijų?
Rajonų kaitos scenarijai gali būti skirtingi. Markučiams ir Naujajai Vilniai pats laikas tuos scenarijus kurti ar keisti.
Paprastai įsivaizduojame, kad miestą keičia du veikėjai – savivaldybė ir investuotojai, ir pamirštame trečią, labai svarbų sprendimų priėmimo dalyvį – žmones, kurie gyvena šalia besikeičiančio pastato, aikštės, parko ar kvartalo. Senbuviai geriausiai žino, kaip veikia viena ar kita viešoji erdvė, ko jai trūksta, ką būtinai reiktų išsaugoti, ko verta atsisakyti.
Priimant miesto formavimo ir performavimo sprendimus, vis dažniau klausiama vietinių – aplinkinių namų ar kvartalų gyventojų – nuomonės, tačiau šis mechanizmas vis dar miglotas: neaišku, kur ir kada kreiptis, kaip formuluoti pasiūlymus, kad jie būtų pastebėti. Žmonės netiki, kad apskritai gali paveikti savo kvartalo vystymo scenarijų. Ne visur yra vietinių bendruomenių, galinčių reikšti kolektyvinę nuomonę.
Trys naujos instaliacijos Markučiuose, Paupyje ir Naujojoje Vilnioje kviečia šių rajonų gyventojus pažindintis, kalbėti apie savo gyvenamąją aplinką, kurti aplinkinių viešųjų erdvių kaitos scenarijus ir tartis, kaip juos paversti tikrove. Kol instaliacijos veikia, Vilniaus muziejus ir „Critical+Xwhy“ agentūra kviečia iki jų ateiti: organizuoja pokalbius ir susitikimus, kuriuose lukštena gyventojų galimybes keisti savo rajono ateitį.
Vilnios parkas, kuriame yra viena iš instaliacijų. Nuotr. V. Ribokaitės
Trys susitikimų stotelės
Naujosios Vilnios parke, prie bevardžio tilto, kuriuo į Juzefo I. Kraševskio gimnaziją iš Gerovės gatvės daugiabučių kvartalo keliauja mokiniai, atsirado tinklą primenanti medinė platforma ir suoleliai, kurių prie Vilnelės labai trūksta. Instaliacijos autorės architektės Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė ir Jonė Virbickaitė bei kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę Naujosios Vilnios gyventojai atkreipia dėmesį į kol kas nesvarbų vaidmenį rajono gyvenime atliekančią upę, kuri ir jungia, ir skiria senąją ir naująją rajono dalis. Instaliacija kviečia pagalvoti, kaip Naujosios Vilnios paupį paversti susitikimų ir pasivaikščiojimų vieta, patrauklia abiejų krantų gyventojams.
KUR IEŠKOTI?
Vilnelės pakrantėje, Naujosios Vilnios parke, prie pėsčiųjų tilto
Markučių žiede, prie pirmosios 10 maršruto autobusų stotelės, dar visai neseniai buvo galima rasti tik vienišą tualetą ir pievutėje pasislėpusią tuščią betoninę platformą. Architektės Evelina Vasiliauskaitė ir Margarita Kaučikaitė (VšĮ „Architektūros fondas“) stato čia naują susitikimams, poilsiui ir fotografavimuisi tinkantį architektūrinį objektą, sukūrė jam ir stotelei jaukesnę aplinką. Ant aukšto Vilnelės skardžio pastatytas O formos „langas“ įrėmina Pavilnių regioninio parko peizažą ir kviečia atrasti žemai apačioje šniokščiančią upę. Prie kūrybinio proceso kviečiami prisijungti visi norintys.
KUR IEŠKOTI?
Markučių mikrorajono Markučių stotelėje
Paupyje, netoli „Žagary“ pėsčiųjų tilto, esanti trečioji instaliacija atlieka dvi funkcijas. Ji teikia pavėsį paplūdimio lankytojams ir primena nunykusią Paplaujos industrinę praeitį. Menininko Vlado Suncovo „Pramonės lizdelis“ apgaubia vieną iš keturių apskritų medinių platformų, kurios pernai buvo įrengtos Manufaktūrų gatvės gyventojų iniciatyva. Paplūdimio lankytojai pastebėjo, kad saulėtą vasaros dieną čia būna per karšta, ir pasiūlė menininkui sukurti pavėsinę. Naujasis platformos stogas savo forma ir medžiagomis primena pramoninio dizaino objektą, o nedidelė jauki erdvė po juo – jaukų lizdelį. Didesnį šešėlį turėtų suteikti pavėsinės tinklu besivejantys, greitai augantys vijokliai.
KUR IEŠKOTI?
Vilnelės pakrantėje, Paupyje, prie „Žagary“ pėsčiųjų tilto
ATRASKITE DAUGIAU
Apžiūrėti instaliacijas galima keliaujant ne vien sausuma. Kai kurie jau turbūt išbandėte Vilnelės ir baidarės kombinaciją. Tiesa, dažniausiai maršrutą siūloma pradėti ties Rokantiškių užtvanka, dar nepasiekus Naujosios Vilnios, tačiau verta išplaukti Mickūnuose ir tarsi vandens paukščiui apžiūrėti visus tris rajonus, taip pat ant upės krantų bei šlaitų pastatytas naująsias instaliacijas.
Jas prie Vilnelės rasite nuo birželio 10 iki rugsėjo 30 dienos. Daugiau informacijos tinklalapyje www.vilniausmuziejus.lt. Tai projekto „ULYSSES European Oddysey“ dalis. Jį finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros taryba.
Straipsnį parengė Rasa Antanavičiūtė
Straipsnis yra iš ,,Neakivaizdinio Vilniaus” žurnalo 18-ojo numerio.