Stebuklingos kepurės
Žiema ir sniegas – neatskiriami. Tikėkim, kad šiemet rasis daug galimybių pasidžiaugti baltu nėriniuotu žiemos apdaru. Tad snieguotą dieną išsiruoškime miestan paieškoti daugeliui žinomų miesto gyventojų – Vilniaus skulptūrų.
Tikrai nenusivilsite, o greičiausiai ir pralinksmėsite išvydę rimtas ir protingas kunigaikščių, valstybės kūrėjų galvas, papuoštas įspūdingų formų baltomis kepuraitėmis. Būtų įdomu sužinoti, kaip Gediminui, Vytautui, Mindaugui, Kudirkai ar Basanavičiui patiktų jų naujieji galvos apdangalai? O stipriam energingam šv. Jurgiui ant Gedimino prospekto 20 namo stogo užgulęs pečius sniego sluoksnis turbūt nė motais, bet drakoną tikriausiai prislegia ir pašaldo. O ar sniegas ilgai laikosi ant Viršuliškių gaidžio skiauterės?
Esu fotografuojanti miesto gidė, mėgstu pagauti akimirkas, kai solidžios skulptūros virsta nežemiškomis formomis. Kaip ir trys Vlado Vildžiūno skulptūros „Lietuviška baladė“ senoliai. Snieguose man jie visad pasirodo jaukiai. Tarsi įsisupę į šiltą pūkinę antklodę nuo savo kalnelio palei Katedrą ramiai neskubriai pasakoja svarbias mums visiems istorijas. Belieka tik įsiklausyti ir išgirsti.
Straipsnio ir nuotraukos autorė – Edita Meškonienė
Straipsnis yra iš žurnalo „Neakivaizdinis Vilnius“ 28-ojo numerio.
