Neįtikėtina XX a. Vilniaus pažanga: slapta gamykla, pirmieji autobusai ir ypatingi kino seansai
Šiandien mums įprasti dalykai prieš 100 metų atrodė lyg maži stebuklai. Per praėjusį šimtmetį – amžių, kurį palikome visai nesenai – įvyko tiek pokyčių, kad Vilnius gali atrodyti ir labai atpažįstamas, ir visiškai kitoks, nei buvo anksčiau. Artėjančio sostinės jubiliejaus proga rengiamas projektas „7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kviečia į virtualų turą po 20 a. Vilnių, kuriame – itin spartūs sostinės pokyčiai ir pažanga.
Paskutiniajame ture – svarbūs Vilniaus pokyčiai
Vilniaus turizmo ir plėtros agentūros „Go Vilnius“ kuriamas projektas „7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kiekvieną savaitę apžvelgia vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį bei kviečia virtualiai pasivaikščioti po skirtingas Vilniaus epochas, pamatyti skirtingus sostinės veidus. Projektu siekiama, kad kiekvienas pajustų skirtingas laikų nuotaikas, pamatytų nepažintus sostinės veidus: virtualiai pažvelgtų į Vilnių kaip į legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą, sugebėjusį, nepaisant gaisrų ir pandemijų, suklestėti kultūros pagalba.
Šiandien Nerimi nebeplaukia sieliai, miesto gatvėse arklius pakeitė automobiliai, galima apsipirkti Halės turguje. Praėjusiame amžiuje Vilnius plečiasi greitai, prie miesto prijungiama nemažai aplinkinių kaimų, gyvenviečių, net miestelių. Mieste įsižiebusi elektra tarsi užkuria miesto variklį, ir Vilnius lekia į ateitį milžinišku greičiu. Gyvenimo sąlygos sparčiai gerėja, stiebiasi inovacijų ir mokslo daigai, kyla gamyklos, keičiasi miestiečių pramogos ir patiriama daugybė pirmų kartų.
Autobusas kursuojantis maršrutu Vilnius-Naujoji Vilnia 1937 m.
Septintajame – projekto ture istorikė Luka Sinevičienė nukelia į XX a. Vilniuje virusį gyvenimą ir kviečia užsukti į pirmąjį kino teatrą patirti iliuzijų meno, prisiminti elektros Vilniuje atsiradimo istoriją, sužinoti apie pirmuosius autobusus ir šimtametę vandens siurblinę.
Į gatves išriedėję autobusai ir ypatingi kino seansai
Paskutiniajame ture L. Sinevičienė pasakoja apie pirmuosius autobusus, kurie į Vilniaus gatves išriedėjo 1905 m.: vasaromis jie veždavo keleivius nuo Katedros aikštės iki Verkių. Bilietas kainavo penkis kartus brangiau nei arkliu traukiamo tramvajaus, tačiau kelionė autobusu buvo patogesnė ir greitesnė. Reguliarūs autobusų maršrutai pradėti sudarinėti tarpukariu, ir netrukus Vilniuje jų jau buvo 8. Tačiau miestas be viešojo transporto liko per Antrąjį pasaulinį karą. Autobusai į gatves grįžo tik 1946 m. Tai buvo 17 senų, vokiečių armijos suremontuotų ir paliktų, autobusų. Šiandien Vilniaus simboliu tapę troleibusai į gatves išriedėjo XX a. viduryje, kuomet buvo nutiestas 7,8 kilometro tinklas. Juo keleiviai galėjo keliauti iš Antakalnio į stotį.
Elektrinės statyba. 1902 m. Energetikos ir technikos muziejaus fondai
Turas tęsiamas pažintimi su Vilniaus kino istorija – nors su kino magija vilniečiai susipažino 19 a. pabaigoje Bernardinų sode, pirmasis kino teatras „Iliuzija“ duris atvėrė kiek vėliau – 1907 metais. Čia kino filmus galėjo stebėti du šimtai žiūrovų. Pramoga taip išpopuliarėjo, kad netrukus kino teatrai pradėjo dygti kaip ant mielių – vien Didžiojoje gatvėje jų buvo keli. Po Pirmojo pasaulinio karo vilniečiai kino menu galėjo mėgautis jau 6 kino teatruose. Ekranuose buvo rodomi patys įvairiausi filmai, tačiau neapsieita ir be skundų. Religingiems miestiečiams nepatiko, kad vaikai gali patekti į filmus, kuriuose rodomi tango šokėjai.
Tyrinėjant savarankiško pažinimo maršrutą galima pabandyti sėdint Filharmonijos salėje ir klausantis klasikinės muzikos mintimis nusikelti į XX a. pradžią. Pasirodo, čia vyko įvykiai, nulėmę tokią Lietuvą, kokioje gyvename šiandien. 1905 m. gruodžio 4-5 d. Filharmonijoje įvyko Didžiojo Vilniaus Seimo susirinkimas. 1902 m. iškilęs pastatas tuo metu buvo vadinamas Miesto sale. Čia buvo įsikūręs knygynas, salėje rengti ne tik muzikos, bet ir įvairūs miestui svarbūs renginiai. Čia įvyko ir pirmosios lietuvių tautinės operos – Miko Petrausko „Birutės“ – premjera. Beje, užsukę į vyrų tualetą pamatysite netikėtą reginį – grindyse pridengtas stiklu teka požeminis upelis!
Nacionalinė filharmonija XX a. pradžioje
Pirmasis kompiuteris ir slaptos gamyklos
Savarankiško pažinimo maršrutas supažindina ir su pirmojo lietuviško kompiuterio istorija. Jis dienos šviesą išvydo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje ir nė iš tolo nepanašėjo į tuos, kuriais naudojamės šiandien. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto docentas Gintautas Grigas su komanda sukūrė kompiuterį „Rūta“. Jis vienu metu galėjo vykdyti iki trijų programų, o jam pagaminti buvo sunaudojama 410 km laidų bei virš 16 000 tranzistorių ir diodų, kompiuteris buvo apie 2 metrų aukščio ir tokio paties pločio, o šalia stovėjo virtuvinės spintelės dydžio įvedimo įrenginys. Tačiau šis kompiuteris pavertė Lietuvą skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų srautams apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje. Iš viso buvo surinkti 37 tokie kompiuteriai, kurių vieną egzempliorių šiandien galima pamatyti Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje.
XX a. neatsiejama miesto dalimi tapo mikrorajonai. Nors pirmasis Vilniaus blokinis namas iškilo Naujamiestyje, vienu gražiausiu ir moderniausiu mikrorajonu laikomi Lazdynai. Savo vardą gavęs dėl čia kadaise gausiai augusių lazdynų, rajonas šlovės sulaukė, kai Vytauto Čekanausko vadovaujama architektų grupė įgyvendino savo projektą. Jis pelnė TSRS Lenino premiją, į rajoną pažiūrėti modernių statinių autobusais keliavo turistai. Rajono gyventojams net buvo nurodyta, kaip džiaustyti skalbinius balkonuose, kad viskas atrodytų modernu ir tvarkinga. Lazdynuose iškilo ir pirmieji Vilniaus dangoraižiai – šešiolikaukščiai monolitai, iš kurių paskutinių aukštų atsiveria įspūdinga ir žalia miesto panorama.
Liudvikas Ruikas. Vilnius. Lazdynai, XX a. II p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Ture sužinosite ir tai, kad sovietmečiu Vilniuje viena po kitos kilo gamyklos, atsirado pramoninės zonos Naujamiestyje, Kirtimuose, Žemuosiuose Paneriuose. Naujamiestyje buvo gaminami radijo imtuvai, kojinės, drabužiai, cigaretės, kartoninės pakuotės, grąžtai. Įdomiausią istoriją slepia dabar loftais ir komercinėmis patalpomis tapę T. Ševčenkos g. 16-uoju numeriu pažymėti pastatai. Čia veikusi gamykla „Pašto dėžė 555“ buvo slapta, todėl legendų apie tai, kas čia buvo gaminama – daug: lėktuvų juodosios dėžės, povandeninių laivų lokatoriai, gal net prietaisai kosminiams laivams. Vien šios gamyklos tyrimų ir projektavimo institute dirbo apie 10 tūkst. žmonių. Tačiau gamyba buvo taip įslaptinta, kad darbuotojai net patys nežinojo, kur bus naudojamos jų pagamintos detalės.
Šis projektas – viena iš 2023 metais vyksiančio Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventimo dalių. Vilniečiams maršrutai pristatomi kas savaitę, palaipsniui leidžiant susipažinti su Vilniumi nuo seniausių epochų link naujesnio šimtmečio veido. Kiekvienas gali ir savarankiškai susipažinti su maršrutais http://www.700vilnius.lt tinklapyje. Maršrutu galima naudotis ir „Neakivaizdinio Vilniaus“ platformoje.