Daugumai vėtrungės asocijuojasi su vasara ir vėjuotu pajūriu, todėl nustebinti gali faktas, kad vėtrungių pilna ir Lietuvos sostinėje. „Neakivaizdinis Vilnius“ visus, norinčius pajūrio dvelksmą pajusti Vilniuje, kviečia pasivaikščioti maršrutu „Vaikantis vėją“ ir atrasti vėtrungėmis išpuoštą miestą – jų gausu ant pastatų stogų, bažnyčių bokštelių. Vienos džiugina akį, kitos – pasakoja įdomias istorijas.
Vėją gaudančios puošmenos
Vėtrungės, dar vadinamos vėjarodėmis, žinomos dar nuo antikos laikų, jomis šventyklas puošė senovės graikai, romėnai – turtingiausių patricijų namų stogus, o senovės kinai – valdovų rūmus.
Vėtrungės viduramžių Europoje puošė katedras, rotušes, karalių pilis, o nuo XIX a. pab. tapo populiaru puošti turtingiausių miestiečių vilas, įspūdingiausius daugiabučius gyvenamuosius namus ir prabangiausius administracinius pastatus. Vėtrungės naudotos norint sužinoti vėjo kryptį ir stiprumą (ypač tas būdavo aktualu uostamiesčiuose), kaip dekoratyvus elementas ar kaip šalies, miesto, giminės simbolika (herbai), matoma iš toli.
Vėtrungių pilnas Vilnius
Žinoma, kad jau XVII a. vėtrungės puošė Vilniaus rotušės bokštą, Valdovų rūmus, barokinę katedrą, universitetą ir kitus pastatus. Šiuo metu Vilniuje yra labai daug ir įvairių, daugiausia metalinių, vėtrungių, ir jų vis daugėja: kasmet mieste iškeliama vis naujų, jomis puošiasi ne tik seni pastatai, bet ir nauji privatūs namai.
Vėtrungių atrasite ne tik centre – jų esama ir kituose miesto rajonuose. Nemažai sostinėje esančių vėtrungių pasakoja namo, ant kurio jos iškeltos, istoriją – išduoda pastatymo datą, žymi rekonstrukciją. Kai kuriose atpažinsite valstybės simbolius, karius, angelus ir kitas būtybes. Keliaudami maršrutu užtruksite apie pusantros valandos ir savo Vilniaus pažinimo kolekciją papildysite net 19-ka vėtrungių!
Šiltam savaitgaliui tobulą maršrutą rasite ČIA.
„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.