Neakivaizdinio Vilniaus žurnalas kviečia versti rudens numerio puslapius

Ruduo įprastai yra aktyvus metas. Vieniems dėl naujų pradžių moksluose, kitiems dėl atbundančio kultūrinio gyvenimo. Rugsėjį duris atveria teatrai, vyksta gausybė kino festivalių, kitų renginių. Nekantraudamas sveikinasi ir trečiasis „Neakivaizdinio Vilniaus“ numeris. 

Šįsyk jis kviečiame užsukti į dvi vietas, kurios iš pirmo žvilgsnio tikriausiai nesudomintų. Jų išorė apgaulinga, tačiau viduje – ne viena istorija.

Ką jums sako Kazio Varnelio pavardė? Garsus optinio meno kūrėjas ir kolekcininkas gyveno Rotušės pašonėje, kur įkūrė muziejų („Muziejus kaip meno kūrinys“). Pasivaikščiokite su mumis po beveik 50 kambarių labirintą. Šiandien buvusiuose Statybininkų kultūros rūmuose veikia ukrainiečių galerija „Cechas Vilnius“ bei teatras. Tačiau prieš 100 metų ši Naujamiesčio vieta atrodė visai kitaip. Čia stovėjo bažnyčia, kurios buvimą per išlikusias arkas ir piliorius galima pajusti ir šiandien.

Judėkime į miesto centrą. Ar esate buvę Kaštonų gatvėje? Lietuvos medicinos biblioteka, kurios kolonų fragmentas atsirado viršelyje, yra būtent ten. Tai viena miesto vietų, kurią puikiai žino kino industrijos profesionalai – socialistinio realizmo pastatas atitinka Rusijos, Rytų Vokietijos architektūrą. Kaip sostinę mato lokacijų vadybininkas Jonas Špokas, skaitykite interviu („Tokio filmo dar nėra“).

Nesirkite, rudenį sostinėje tikrai yra ką nuveikti. Imunitetui stiprinti turime vitaminų („Stiklinė sveikatos ir dėmesio“).

Rudens numerio jau galite ieškoti čia, pavartyti elektroninę leidinio versiją galima čia ir dabar

Igno Nefo nuotr.