Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Ji linksniuojama kaip brutalios sovietinės invazijos į Senamiestį auka, Didžiojo ir Mažojo Vilniaus žydų getų skiriamoji riba, svarbi miesto centro atkarpa, kurią reikia vienaip ar kitaip pertvarkyti. Šiandienos vilniečiams Vokiečių gatvė yra tokia sava, kad veikiausiai retas susimąsto, kodėl ši gatvė vadinasi būtent taip, kada ji atsirado ir kaip keitėsi jos kasdienybė.
Vienai svarbiausių miesto arterijų laukiant rekonstrukcijos, parodoje „Vokiečių gatvė“ Vilniaus muziejus kviečia į šią erdvę pažvelgti naujai. Paroda duris atvers Vilniaus 699-ojo gimtadienio proga, šių metų sausio 28 d. ir veiks iki liepos 3 d.
Vokiečių g., Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo nuotr.
Nuo „vokiečių miesto“ iki alaus Vokiečių gatvėje
Vokiečių gatvės pavadinimas kildinamas iš „vokiečių miesto“ – erdvės, į kurią XIV amžiuje pradėjo keltis į Vilnių atvykę daugiausiai vokiečių kilmės pirkliai ir amatininkai. Teritorijos, kurią istorikai vadina „vokiečių miestu“, ir Vokiečių gatvės ribos nesutampa – „miestu“ šiandien vadinamas aplink vieną seniausių Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčią susikūręs kvartalas. Pati gatvė ėmė klostytis kiek vėliau.
Ilgainiui jau pačioje gatvėje įsikūrė daugiausiai vokiška Vilniaus liuteronų bendruomenė. Vėliau, gavę valdovo privilegiją, čia ėmė kurtis ir žydai. XIX amžiuje ši miesto erdvė tapo miesto komerciniu centru, o po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė ne tik gyventojai, bet ir pati gatvės erdvė – Vokiečių gatvė ne visada buvo tokia plati, kokią ją esame įpratę matyti šiandien.
Sovietmečiu Vokiečių gatvėje veikusios kavinės tapo kultūros žmonių susitikimų vieta. Tuometinėje Muziejaus gatvėje gyveno daug žinomų rašytojų ir menininkų. Gatvės, kaip laisvalaikio ir pramogų vietos statusas išliko ir šiame tūkstantmetyje – tą iliustruoja prieš dvidešimt metų sukurtas kultinis grupės G&G Sindikatas kūrinys „Vokiečių gatvė“.
Vokiečių gatvė skirtingais pjūviais
Skirtingais laikotarpiais gatvę kūrė čia gyvenę, dirbę ir pramogavę žmonės. Parodoje gyvenimas Vokiečių gatvėje pristatomas laisvalaikio, kultūros, komercijos nusikaltimų ir kitokiais pjūviais.
Parodos kuratoriai – Vilniaus universiteto ir Vilniaus muziejaus istorikai bei menotyrininkai: Martynas Jakulis, Viktorija Kurienė, Jurgita Verbickienė, Aelita Ambrulevičiūtė, Rasa Antanavičiūtė, Povilas Andrius Stepavičius.
Vilniaus muziejus, Sauliaus Žiūros nuotr.
„Vokiečių gatvė“ tarsi pratęsia pirmąją, prieš beveik metus atidarytą Vilniaus muziejaus parodą. Joje pasakota apie pastatą, kuriame įsikūrė muziejus. Dabar Vokiečių gatvėje esantis muziejus plečia savo žvilgsnį ir siūlo vilniečiams susipažinti su visos gatvės istorija.
Apie Vilniaus muziejų
Vilniaus muziejus – sostinės pažinimo erdvė, miesto gyventojams ir svečiams pristatanti unikalius ir dar nežinomus, tačiau aktualius pasakojimus bei miesto istorijas.
Dinamiškas ir nuolat besikeičiantis, kaip ir pats miestas, muziejus kasmet pristato po 2–3 parodas, grįstas autentiškais miesto gyvenimo tyrimais. Išskirtinai Vilniui skirtas muziejus kviečia įdėmiau įsižiūrėti į mus nuolat supančią aplinką ir joje išvysti ką nors įdomaus ir netikėto.